Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

L. D. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Š. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. L. D. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

1.1. ji turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su A. Š., A. Š. pažadėjus A. F. parduoti Špico veislės šunį su Špico veislės kilmę patvirtinančiu dokumentu, 2014 m. rugpjūčio 3 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. Š. paėmė iš A. F. avansą – 86,88 Eur (300 Lt) dydžio sumą, po to, 2014 m. rugpjūčio 10 d., A. Š. persiuntė A. F. telefonu (per „Viber“ programą) netikrą Rusijos kinologijos federacijos privataus veislyno „O. z.“ šuniuko metriką, melagingai patvirtinantį parduodamo Špico veislės šuns kilmę, tačiau šuns nepardavė ir avanso 86,88 Eur (300 litų) negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir A. Š. naudai įgijo svetimą, A. F. priklausantį, turtą – 86,88 Eur (300 litų).

1.2. Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. spalio 9 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojus netikrą 2014 m. birželio 20 d. Maskvos kinologijos klubo „F. T.“ išduotą sertifikatą Nr. 20-07/SP-RKF/1242, melagingai patvirtinantį parduodamo Špico veislės šuns kilmę, o A. Š. pateikus jį pirkėjai D. P. ir už 1 013,67 Eur (3 500 Lt) pardavus šunį su neva tikru veislę patvirtinančiu dokumentu, apgaule savo ir A. Š. naudai įgijo svetimą, D. P. priklausantį, turtą – 1 013,67 Eur (3 500 Lt).

1.3. Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2015 m. sausio 17 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojus netikrą 2014 m. spalio 20 d. Maskvos kinologijos klubo „F. T.“ išduotą sertifikatą Nr. 10-07/SP/RKF/1241, melagingai patvirtinantį parduodamo Špico veislės šuns kilmę, o A. Š. pateikus pirkėjai V. M. ir pardavus šunį už 900 Eur su neva tikru veislę patvirtinančiu dokumentu, apgaule savo ir A. Š. naudai įgijo svetimą, V. M. priklausantį, turtą – 900 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, tačiau neteisingai nurodytas A. Š. išteisinimo pagrindas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir ši nuosprendžio rezoliucinė dalis keičiama nurodant BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą pagrindą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl teismų praktikos, apibrėžiančios BK 182 straipsnio taikymą, ir įrodymų vertinimo taisyklių

15. Prokuroras apeliacinio skundo argumentų nesieja su konkrečiais epizodais, susijusiais su A. F., D. P., V. M., o pateikia bendrus šiuos epizodus, ar tam tikrais atvejais dalį jų, apimančius argumentus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų bendrai, neaptardama visų epizodų atskirai, o aptardama tik tuos epizodus, su kuriais susiję apeliacinio skundo argumentai ir tas aplinkybes, kurios turi įtakos išteisintųjų veiksmų vertinimui.

21.2.1. Pirmiausia paminėtini tokie dokumentų turinio trūkumai, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų skirtis skirtinguose organizacijų išduodamuose šunų kilmės dokumentuose. Pavyzdžiui, šiuose sertifikatuose nėra nurodyti šunų veisėjo kontaktiniai duomenys, jo indeksas, organizacijos, išdavusios šiuos dokumentus, kontaktiniai duomenys, šuns ir savininko duomenys, šuns savininko adresas (t. 1, b. l. 61-63, 108-109), nors pagal 2015 m. kovo 27 d. Lietuvos kinologų draugijos pranešimą ir liudytojų D. E., J. R. parodymus tokie duomenys turi būti nurodyti (t. 1, b. l. 154, 159-160). Be to, kaip nurodė D. P., šunų parodos teisėjas jai paaiškino, jog jos pateiktame dokumente čipo brūkšninis kodas turi būti kitoje vietoje, taip pat turi būti daug daugiau duomenų apie šuns senelius ir prosenelius (t. 1, b. l. 54-57). Liudytoja J. R. taip pat patvirtino teisiamajame posėdyje, kad turi būti nurodytos šuns tėvų 4 kartos. Taip pat nepaneigtos abejonės dėl nurodytos informacijos apie šuniukų tėvą „Ch Rus, USA“, kuris yra neva Rusijos, Amerikos čempionas, kadangi, kaip nurodė D. P., susisiekus su šio šuns savininke N. F., kuri gyvena Murmanske, paaiškėjo, jog taip niekaip negalėjo būti. Be to, N. F. paaiškino, kad niekas nevežė į Lietuvą šuniukų. Dokumentų taip pat nesiuntė. Sertifikatuose nurodyta šuniukų motina kalytė, kuri dalyvauja parodose ir neveda šuniukų (t. 1, b. l. 50, 54-57, 147). Taip pat buvo reiškiama ir abejonė dėl veisėjos (A. A. G.) realumo, kadangi D. P. nurodė, jog pasidomėjus paaiškėjo, kad tokio veislyno net nėra (t. 1, b. l. 147). Atkreipiamas dėmesys, kad šie dokumentai neatitinka jau minėtose metrikose nurodytos informacijos (dėl šuniukų vardų, gimimo datų, tėvų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. D., kaip ji nurodo, gavusi iš šuniukų pardavėjo A. P. šiuos dokumentus, neturėjo tikrinti tokios informacijos ir galėjo tikėti tokių įrašų teisingumu.

21.3. Taigi matyti, jog buvo nustatyti formalūs šunų veislės sertifikatų trūkumai: nelogiška dokumentų numerių seka, įtarimų keliančios šunų gimimo datos ir aukščiau minėti netikslumai, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjami šunų sertifikatai yra netikri. Tačiau pažymima, kad L. D. nėra veisėja, o užsiimanti šuniukų prekyba, todėl ji, nors ir užsiima tokiu verslu, tačiau nebūtinai turi žinoti visas šunų veisimo ypatybes, tuo labiau, kad, kaip ji nurodė, tai buvo pirmieji bandymai prekiauti šunimis (šunimis ji pradėjo prekiauti 2014 m.) (t. 3, b. l. 113-116), o kačių, kuriomis ji prekiauja seniau, veisimo ypatumai gali nesutapti su šunų veisimo ypatumais. Apygardos teismo vertinimu, šie trūkumai L. D. galėjo sukelti įtarimų dėl turimų ir nukentėjusiesiems perduodamų dokumentų tikrumo, tačiau šie įtarimai gali būti vertinami tik kaip prielaida, kad L. D. ir A. Š. suprato ir suvokė, jog dokumentai yra netikri.

22.2.2. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolų, kai kurie kratos metu paimtuose kompiuteriuose rasti blankai buvo sukurti ir (ar) redaguoti 2014 m. liepos, rugpjūčio mėn., pavyzdžiui, blankai pavadinimais „(320606415) liana_dog_PRINT“, „(320606833) liana_dog2side_PRINT“ buvo sukurti 2014 m. rugpjūčio 3 d. (t. 2, b. l. 116, 117), blankas pavadinimu „bandom1“ sukurtas 2014 m. rugpjūčio 18 d. (t. 2, b. l. 120), blankai pavadinimais „liana_dog_PRINT“, „liana_dog2side_PRINT“ sukurti 2014 m. rugpjūčio 1 d. (t. 2, b. l. 121), blankas pavadinimu „bandom1“ sukurtas 2014 m. rugpjūčio 19 d. (t. 2, b. l. 126), blankas pavadinimu „Naujas Microsoft Office word document“ sukurtas 2014 m. liepos 27 d. (t. 2, b. l. 127, 128), blankai pavadinimais „sunu blankas su fonu“, „sunu blankas su fonu 1“ sukurti 2014 m. rugpjūčio 25 d., pakeisti 2014 m. rugpjūčio 27 d. (t. 2, b. l. 98-99, 102). Tačiau Rusijos kinologijos federacijos gyvūnų mylėtojų sporto-kultūros klubo „A.-F.“ šuniuko metrikoje nurodoma, kad šuniukas vardu „Dragotsennaya kollektsiya Love my way“ gimė 2014 m. rugsėjo 23 d. Tai reiškia, kad, kaip teigia prokuroras, jog vienas iš šių dokumentų buvo atspausdintas ir taip padarytas veislinis sertifikatas, tačiau tada tokiu atveju toks dokumentas buvo padarytas prieš gimstant šuniukui, kas atrodo mažai įtikinama, nes turinti galimybę bet kada pagaminti netikrą dokumentą, nėra būtinumo tą daryti dar iki gimstant dar neįsigytam šuniukui. Analogišką išvadą galima padaryti ir dėl prokuroro argumento, jog kai kurie kiti kompiuteriuose rasti failai pavadinimais “Pedigree new“, “Pedigree new2222“ buvo sukurti 2014 m. sausio 2 d. (t. 2, b. l. 103, 104), nors pagal kitas dvi skundžiamame nuosprendyje nurodytas metrikas šunys gimė 2014 m. balandžio 25 d., 2014 m. gegužės 9 d. Apie šuniukų metrikas apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau, tačiau matyti, kad toks neatitikimas tarp kompiuteryje rastų blankų ir metrikos leidžia suabejoti prokuroro pateikta įvykių versija.

22.4.1. Apygardos teismas pažymi, kad iš tiesų atrodo keista situacija, jog, kaip nustatyta specialisto išvados 6 punkte, tikėtina, kad vienas ir tas pats asmuo pasirašė dviejų skirtingų organizacijų (net ir skirtingų gyvūnų – šunų ir kačių) gyvūnų kilmės dokumentus, kas leidžia daryti prielaidą, jog vienas iš šuns veislės sertifikatų gali būti suklastotas. Nepaisant to, kad ši aplinkybė tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu liko nenustatyta, tačiau dėl to negalima teigti, jog A. Š. ir L. D. suprato, jog šiuos dokumentus pasirašė vienas ir tas pats asmuo. Įvertinama tai, kad, pirma, tuo pačiu pagal specialisto išvados 1, 4 punktus nėra galimybės nustatyti, jog šiuos dokumentus pasirašė L. D., A. Š., G. Š., N. B. ar kitas asmuo. Antra, kaip minėta, ši išvada yra tik tikėtina, o šios specialisto išvados 7.4 papunktyje nurodyta, kad, ar išvadose Nr. 6, 7.1, 7.2, 7.3 nurodytus parašus pasirašė vienas ir tas pats asmuo ar keli asmenys, nustatyti negalima dėl skirtingos parašų sandaros (t. 3, b. l. 174-178). Teisėjų kolegijos vertinimu, netgi jeigu specialistai pateikė tik tikėtiną išvadą dėl dokumentus pasirašiusio asmens, tai tuo labiau A. Š. ir L. D. negalėjo atskirti parašų. Trečia, tokio vertinimo kontekste tampa nereikšmingos aplinkybės, jog kratos metu buvo rasti kačių blankai ir antspaudas, kadangi tai neįrodo ir šunų veislinių sertifikatų neteisėtos gamybos.

22.5. Įvertinus tai, kas išdėstyta, galima pritarti apylinkės teismo nuomonei, kad „tuo būdu vien tai, kad kaltinamosios L. D. asmeniniame, kratos metu paimtame, kompiuteryje buvo rasti įvairūs atsisiųsti dokumentų blankai, susiję su kinologija, dėl kurių kaltinamoji negalėjo paaiškinti, nesuponuoja daryti išvadą, kad kaltinamoji, parduodama šuniukus, žinojo, kad Maskvos kinologijos klubo „F. T.“ išduotuose sertifikatuose Nr. 20-07/SP-RKF/1241 ir Nr. 20-07/SP-RKF/1242 yra tikrovės neatitinkanti informacija apie parduodamus špico veislės šuniukus“.

23. Apygardos teismo vertinimu, apibendrinus tai, kad išdėstyta, galima daryti išvadą, jog, nors ir nustatyta, kad panaudoti dokumentai (veislės sertifikatai) buvo netikri, tačiau kategoriškos išvados, jog išteisintosios suprato panaudojančios ne visai aiškios kilmės ir turinio dokumentus, daryti negalima. Vertinant išteisintųjų tyčios turinį ir suvokimą dėl galimai netikrų dokumentų, nagrinėjamu atveju itin svarbu yra tai, ar byloje esantys įrodymai patvirtina teisėtą A. Š. ir L. D. veiksmų rezultatą, tai yra, ar jos pardavė veislinius šunis – tokios veislės, kokia ir buvo nurodyta nukentėjusiesiems perduotuose kilmės sertifikatuose. Toks jų veiksmų rezultatas nurodomas ir kaltinamajame akte. Dėl šios priežasties būtina įvertinti ir kitus šioje byloje esančius dokumentus – šuniukų metrikas.

24. Šių dokumentų svarbą įrodo pirmiausia liudytojos J. R. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kuriuos patvirtina ir 2015 m. birželio 5 d. Lietuvos kinologų draugijos pranešimas (t. 1, b. l. 158). Pagal ją, tam, kad gauti metriką, daroma bendra vados kortelė, kur surašoma visa vada, kiek buvo šuniukų (jei reikia, su žyma, ar veislės brokas), po to kiekvienam šuniui išduodama metrika. Kilmės dokumentas gali būti duotas pagal šuns metriką. Parduoti šuniuką su metrika įmanoma. L. D. taip pat panašiai paaiškino, kad šuns metrika yra pagrindinis gyvūno dokumentas, kuriame žymima šuns numerinė tatuiruotė. Su šiuo dokumentu gyvūnai yra parduodami kaip veisliniai. Po to, pusės metų laikotarpyje, pirkėjui pageidaujant gali būti išduotas tam pačiam gyvūnui šuns veislės kilmę patvirtinantis dokumentas, kuriame žymimi tolimesni šuns giminaičiai. Šis dokumentas yra neprivalomas, dažniausiai yra reikalingas dalyvaujant parodoje arba norint veisti veislinius šunis, nors pirminis dokumentas, patvirtinantis šuns veislę, yra metrika (t. 3, b. l. 123-124). Tokius paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kuri šioje byloje nėra paneigta, kad L. D. matė, jog Lietuvos augintojai internete pakomentavo A. F. persiųstą ir į internetą įkeltą metriką, jog tai yra tikras dokumentas (t. 3, b. l. 133). Taigi šuniukų metrikai yra pirminiai, išsamesni ir reikšmingesni (arba tokio paties reikšmingumo) dokumentai, galintys patvirtinti turimų šunų kilmę ir veislę.

25. Apylinkės teismas nustatė, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas, kad byloje yra pateiktos metrikos (jų dublikatai), kurios patvirtina nukentėjusiųjų įsigytus (ar ketintus įsigyti) šuniukus ir jų veislę (kilmę): 1) Rusijos kinologijos federacijos gyvūnų mylėtojų sporto-kultūros klubo „A.-F.“ Šuniuko metrika, kurios duomenimis: veislė – vokiečių špicas, vardas – Dragotsennaya kollektsiya Love my way, gimimo data – 2014-09-23, spalva – ožranžinė, lytis – patinas, įdagas – AOU 1503, tėvas – Kosmo žvaigždžių skrydis (RKF Nr. 2478685), motina – V. P. (RKF Nr. 2231333); veisėjas – M. N. D.. Be kita ko, minėtam šuniukui 2018 m. sausio 31 d. išduotas Rusijos kinologijos federacijos sertifikatas (RKF 4069346), kuriame nurodomas savininkas – V. M. (t. 1, b. l. 96); 2) Rusijos kinologijos federacijos kinologijos organizacijos privataus veislyno „O. z.“ Šuniuko metrika, kurios duomenimis: veislė – vokiečių špicas, vardas – Ugninė žvaigždė Laimėtojas, gimimo data – 2014 m. gegužės 9 d., spalva – oranžinė, lytis – patinas, įdagas – (duomenys neskelbtini) tėvas – Ugninė žvaigždė Šarles de šamiso (RKF Nr. 3098056), motina – Ugninė žvaigždė Barchatinė meilė (RKF Nr. 2622559); veisėjas – A. A. R. (nukentėjusiajai D. P. parduoto šuniuko metrika) (t. 1, b. l. 128-129); 3) Rusijos kinologijos federacijos kinologijos organizacijos privataus veislyno „O. z.“ Šuniuko metrika, kurios duomenimis: veislė – vokiečių špicas, vardas – Ugninė žvaigždė odė meilei, gimimo data – 2014 m. balandžio 25 d., spalva – oranžinė, lytis – kalė, įdagas – (duomenys neskelbtini) tėvas – Ugninė žvaigždė Šarles de šamiso (RKF Nr. 3098056), motina – Nefertitė (RKF Nr. 2226678); veisėjas – A. A. R. (neparduoto A. F. šuniuko metrika) (t. 1, b. l. 133-134).

26. Pažymima, kad šių dokumentų patikimumą ir įrodytumą, jog parduoti (ketinti parduoti) būtent šie šuniukai, rodo šie duomenys:

26.1. Kaip matyti, juos išdavė Rusijos kinologijos federacija, kuri kaip ir Lietuvos kinologų draugija yra organizacijos FCI narė. Aktyvus ir Rusijos kinologų federacijos puslapis (interneto nuoroda http://rkf.org.ru/);

26.2. 2015 m. birželio 5 d. Lietuvos kinologų draugijos pranešime nurodyti metrikoms būdingi rekvizitai (t. 1, b. l. 158). Pagal liudytoją J. R. šiose metrikose rekvizitai, išskyrus šuns savininko gyvenamosios vietos adresą, ir čipo nebuvimą (dėl to apygardos teismas pasisakys žemiau), tokie kaip turi būti;

26.3. Iš šių dokumentų matyti, kad šuniukų motinos buvo skirtingos, todėl biologiškai įmanomos nurodytos šuniukų gimimo datos 2014 m. balandžio 25 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. rugsėjo 23 d.

26.4. Iš šiuose dokumentuose nurodytų šuniukų gimimo datų matyti, jog šuniukai buvo pardavinėjami būdami 3–5 mėnesių amžiaus kaip kad yra įprasta pardavinėti tokio amžiaus šuniukus: A. F. šuniukas gimė 2014 m. balandžio 25 d., tartasi jį parduoti 2014 m. rugpjūčio 3 d. (praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po jo gimimo); D. P. šuniukas gimė 2014 m. gegužės 9 d., parduotas 2014 m. spalio 9 d. (praėjus 5 mėnesiams po jo gimimo); V. M. šuniukas gimė 2014 m. rugsėjo 23 d., parduotas 2015 m. sausio 17 d. (praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po jo gimimo);

26.5. Nukentėjusieji nurodė tam tikrus šuniukų duomenis, kurie atitinka metrikose nurodytą informaciją. Štai, A. F. nurodė, kad ant jo išsirinkto šuns pilvo matė tatuiruotę su užrašu „184“ (t. 1, b. l. 174-175). Metrikoje nurodytas įdagas „(duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 15 d. V. M. skunde nurodoma, kad „Sugrąžinus skolą, bus gražintas šuniukas špicas su tatuiruote AOU 1503“ (t. 1, b. l. 97). Metrikoje nurodytas įdagas „AOU 1503“. D. P. nurodė, kad pirko patiną (t. 1, b. l. 54-57), kaip minėta, logišku jo pardavimo amžiumi, taip pat L. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad visi šuniukai atitinka tas metrikas, kurias ji pateikė.

27. Prokuroras nenurodė esminių šių metrikų trūkumų. Apeliaciniame skunde nurodomi keli, jo vertinimu, trūkumai, kurie aptariami žemiau.

27.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į susirašinėjimą su LP LKPB (t. 4, b. l. 118) – gauti duomenys apie veislyną „O. z.“, kad jo vadovas ir vienintelis darbuotojas – A. A. R., o apie veislyną „A. F.“, kad įstaigos vadovas – O. J. A., kiti klubo darbuotojai – vadovo pavaduotojas V. G. P., sekretorė – A. S., S.. Metrikose, kurios buvo paimtos kratos metu, atsiranda darbuotoja M. N. D., nors, kaip matyti iš minėtų duomenų, tokios darbuotojos nėra klube „A. f.“. Tose pačiose metrikose, kurios yra apžiūrėtos ir paimtos iš aplanko kratos metu, yra kai kur pasirašyta, tačiau pavardės, kas pasirašė, iš viso nėra.

27.1.1. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip matyti iš metrikų, ginčo šuniukus veisė veisėjos M. N. D. (V. M. šuniukas) ir A. A. R. (D. P., A. F. šuniukai). Kaip teisiamajame posėdyje paaiškino L. D., M. N. D. yra veisėja, kinologė, o ne Sporto ir kultūros gyvūnų mylėtojų klubo „A. f.“ darbuotoja. Tam, kad užregistruotų šuniukų vadą, ji pati turi kreiptis į O. J. A.. Iš byloje esančių vados apžiūros aktų matyti, kad M. N. D. yra veisėja, o veislynas „D. K.“ (pvz., žr., t. 5, b. l. 23). Tokie duomenys nėra paneigti, taigi nėra paneigtas ir veisėjos M. N. D. realumas bei šunų veislės tikrumas.

27.2.1. Apygardos teismas pažymi, kad teisiamajame posėdyje jau buvo paaiškinta ši aplinkybė, o prokuroras nepateikė jokių naujų šiuos L. D. paaiškinimus paneigiančių argumentų. Iš L. D. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog ji ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebendravo su V. M. ir todėl išgalvojo nebūtą V. M. gyvenamosios vietos adresą tam, kad gautų V. M. šuniuko metriką. Be to, prokuroras ginčija tik adreso neatitikimą, tačiau neginčija metrikoje nurodytos šuns veislės tikrumo ar kitų aplinkybių, susijusių su šio šuns kilme.

29. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad prokuroras nurodo tik V. M. šuniuko metrikos įrašų neteisingumą, tačiau nieko nepasisako apie A. F. metrikos neteisingumą, nors kaltinime A. Š. ir L. D. taip pat kaltinamos panaudojusios netikrą dokumentą (metriką) A. F. atžvilgiu. Taigi prokuroras neginčija A. F. šuniuko metrikos neteisingumo, o paneigus jo argumentus dėl kitų metrikų netikrumo galima daryti išvadą, jog metrikos įrodo šuniukų veislę ir jų kilmę.

30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis A. F. metriką gavo dar prieš galutinai atsiskaitant už šuniuką (po avanso gavimo (t. 3, b. l. 133). V. M. (jos vyras) metriką gavo 2015 m. vasario 1 d., tai yra po dviejų savaičių po šuniuko įsigijimo (po to, kai, kaip nurodė L. D., jai susitikus Maskvoje su A. P. šis jai įteikė metriką (t. 3, b. l. 113-116). D. P. metrikos atsisakė, todėl metrika, gauta iš A. P., šiam ją persiuntus L. D. motyvuojant įvykusia klaida (perduotais ne tų šuniukų dokumentais), liko pas L. D. (t. 3, b. l. 123-124). 2015 m. vasario 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. pateikė A. F. D. P., V. M. šuniukų metrikas (t. 1, b. l. 128-129, 130, 133-134), kurias jis buvo paėmęs iš A. Š. 2015 m. vasario 1 d.

31. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas teisingai apibūdino, jog esant nukentėjusiųjų skundams, kaltinamoji L. D. siekė aiškintis situaciją: pasitelkus dokumentų atsekamumą – šuniukų vadų registracijos dokumentus (past. nurodytus kaltinamajame akte) –į bylą buvo pateikti tikrieji parduotų šuniukų metrikai. Nors A. P. jai įteikė šuniukų metrikas iškart po įvykių, tačiau ji nežinojo (nepasitikėjo), ar šios metrikos teisingos (t. 3, b. l. 113-116), todėl siekė, kad pati Rusijos kinologų federacija patvirtintų šių metrikų tikrumą (t. 3, b. l. 123-124, 125-126, 152-154). Iš bylos medžiagos matyti, kad elektroniniame susirašinėjime su adresatu pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ pateikiamas klausimas dėl šuns, kuris turi metriką, dalyvavimo parodoje bei metrikos pakeitimo į geneologiją. Gautas atsakymas, kad dalyvavimas parodoje galimas, dėl dokumento pakeitimo nurodytas asmens vardas pavardė: O. J. bei telefono numeris (t. 4., b. l. 29-32). L. D. pateikė 2018 m. vasario 12 d. prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo į bylą šią bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Tarp jos pateiktų dokumentų buvo ir jau minėti Rusijos kinologų federacijos išduoti nukentėjusiųjų šuniukų metrikų dublikatai bei V. M. šuns kilmę patvirtinantis dokumentas su nurodytu klaidingu V. M. gyvenamosios vietos adresu (t. 4, b. l. 159-164). Gynėjas 2018 m. vasario 22 d. prašymu taip pat teismui 2018 m. kovo 1 d. pateikė tiek minėtų dokumentų nuorašus su jų vertimu į lietuvių kalbą, tiek prašymus įregistruoti šuniukų vadas ir vadų apžiūros aktus, tiek kitus dokumentus (t. 5, b. l. 11-31). Pažymima, kad pagal A. Š., L. D. parodymus, L. D. prašymu dokumentus gavo RKF klubo „A.-F.“ prezidentė A. A., pagal L. D. pateiktus kaltinamajame akte nurodytus reikiamų dokumentų duomenis. Taigi apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šių dokumentų gavimo aplinkybėmis, kurios nėra paneigtos, ir netikėti pateiktais dokumentais.

32. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su prokuroru, kad tik dėl vykusio ikiteisminio tyrimo nukentėjusieji turėjo galimybę tikruosius gauti šunų veislę patvirtinančius dokumentus. L. D. pagal galimybes, nedelsiant, po jai išreikštų pretenzijų, ėmėsi šių dokumentų paieškos, todėl negalima sutikti, kad A. Š. ir L. D. nepradėjus ikiteisminio tyrimo, būtų toliau rėmusios veislės sertifikatais ir jais grindusios šunų veislę.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo vienareikšmiškai ir neabejotinai nustatyta, jog A. Š. ir L. D., parduodamos ar tardavusios parduoti šuniukus, pateikdamos nukentėjusiesiems jų veislę neva patvirtinančius dokumentus (netikrus veislės sertifikatus), žinojo ir suprato, jog šie dokumentai yra netikri ir šuniukai gali būti neveisliniai. Apygardos teismas taip pat sprendžia, jog byloje yra pateikti kiti šunų dokumentai (metrikai), kurių tikrumas nėra paneigtas ir dėl šių dokumentų kilmės ar turinio esminių abejonių nėra. Šie dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiesiems parduoti ar ketinti parduoti šunys yra veisliniai, t. y. tos pačios veislės, kuri ir buvo nurodyta netikruose jiems pateiktuose dokumentuose, kas reiškia, kad šiuo atveju apgaulės dėl šunų veislės tikrumo nebuvo. Dar daugiau, kiek vėliau pateiktos metrikos patvirtina ir aplinkybę, jog parduoti šunys turi jų kilmę patvirtinančius dokumentus (metrikus) – šios aplinkybės rodo, jog apgaulės nebuvo ir dėl veislinių šunų pardavimo be kilmės dokumentų, dėl ko jie turėtų būti parduoti gerokai mažesne kaina nei buvo parduoti kaip galimai turintys kilmę patvirtinančius dokumentus. Daroma išvada, kad išteisintųjų veiksmuose nebuvo esminės apgaulės požymių, nes byloje aptariami šuniukai yra veisliniai ir turintys dokumentus, todėl už juos sumokėti pinigai išteisintųjų buvo gauti teisėtai. Šiuo atveju nenustatyta, kad jos būtų nusikalstamai sukčiaudamos, apgaulės būdu įgijusios nukentėjusiesiems priklausančias pinigų sumas, todėl sprendžiama, kad jos nepadarė joms inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

34. Apygardos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, baudžiamosios teisės priemonės kaip ultima ratio nagrinėjamojoje situacijoje nebuvo būtinos, o nukentėjusiųjų galimai pažeistos teisės dėl netikrų šunų kilmės dokumentų pateikimo ir kitų tikrų dokumentų gavimo būtų buvę atkurtos naudojant švelnesnes, pavyzdžiui, civilinio poveikio priemones. Akivaizdu, kad šiuo atveju išteisintosios nevengė savo atsakomybės dėl šunų pardavimo, neignoravo nukentėjusiųjų pretenzijų, nuo jų nesislapstė ir pan., o priešingai, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų surasti ir pateikti kiti, šunų veislę ir kilmę patvirtinantys, dokumentai, kas ir buvo padaryta.

35. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma: „Byloje neįrodytas A. Š. bendrininkavimas padarant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kadangi L. D. šiuo nuosprendžiu išteisintina, todėl A. Š. taip pat išteisintina BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.“. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesuprantama apylinkės teismo išvada, jog L. D. išteisinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tuo tarpu A. Š., kuri buvo kaltinama tos pačios veikos padarymu drauge, išteisinama neįrodžius, jog ji joje dalyvavo. Tokiu atveju galima daryti išvadą, jog vis dėlto teismas laiko, kad nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau neįrodyta, jog A. Š. joje dalyvavo. Aukštesnysis teismas sutinka su tokiu prokuroro apeliacinio skundo argumentu. Šiuo atveju nuosprendžio rezoliucinė dalis, susijusi su A. Š. turi būti pakeista BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu nurodant analogiškai kaip ir L. D. atveju, kad A. Š. išteisinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36. Taip pat atkreipiamas dėmesys į prokuroro argumentą, kad gynėjo paaiškinimai ar jo gynybos argumentai nėra savarankiška įrodymų rūšis. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (4-5 psl.) išdėstyti kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato G. B. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kurie pateikiami kaip įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Prokuroro vertinimu, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kadangi gynėjo paaiškinimai negali būti prilyginami proceso dalyvių parodymams ar kitai įrodymų rūšiai ir dėl to negali būti laikomi įrodymais, ir šiais duomenimis negali būti grindžiamas teismo nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu prokuroro apeliacinio skundo argumentu. Pažymima, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teisės doktrinoje nurodoma, kad įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau visuminė BPK nuostatų analizė taip pat leidžia išskirti tam tikras įrodymų formas: asmenų parodymus, ekspertizės aktus ir specialisto išvadas, dokumentus ir daiktus (Goda, G., ir kiti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. I-IV dalys (1-220 straipsniai). Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003, p. 45). Pateikiami ir tokie įrodymų šaltiniai: kaltinamojo (įtariamojo) parodymai, liudytojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, ekspertizės aktas, specialisto išvada, daiktai kaip įrodymai, dokumentai kaip įrodymai (Goda, G., ir kiti. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2011, p. 186). Taigi gynėjo paaiškinimai nėra laikomi įrodymu. Aiškinama, kad „be kaltinamojo parodymų, nuosprendyje <...> trumpai išdėstomas nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, eksperto išvadų turinys, faktų, nustatytų ištyrus daiktinius įrodymus, dokumentus, nustatymas.“ (Goda, G., ir kiti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. V-XI dalys (221-461 straipsniai). Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003, p. 206). Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad iš skundžiamo nuosprendžio motyvų nematyti, jog apylinkės teismas vadovavosi gynėjo paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu. Taigi, nors ir sutinkama, kad buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai neturėjo reikšmės pirmosios instancijos teismui pateikiant įrodymų vertinimo motyvus ir teismo išvadas dėl kaltinamųjų išteisinimo. Be to, tai nesuvaržė įstatymų garantuotų kaltinamųjų teisių ar nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, todėl toks BPK pažeidimas negali būti laikomas esminiu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

37. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendis yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas, tačiau neteisingai nurodytas A. Š. išteisinimo pagrindas, todėl tenkinant apeliacinį skundą iš dalies ši nuosprendžio rezoliucinė dalis keičiama nurodant BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą pagrindą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nurodant: A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.