- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- e2-7028-512/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas, Egidijus Giedraitis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, atsakovams V. J., V. J., jos atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams V. J., V. J. skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 28 000 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius eurų 00 ct) negrąžintą paskolą, 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų 00 ct) palūkanų už prievolės laiku grąžinti paskolą pažeidimą iki kreipimosi į teismą, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 807 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išlaidas advokato paslaugų apmokėjimui.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2013-12-12 buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis tarp paskolos davėjo R. R. (Ieškovas) ir paskolos gavėjo V. J. (Atsakovas l), ir laiduotojo - V. J. (Atsakovas 2). Pagal Paskolos sutarties 2 p., visą Paskolos sumą Atsakovas 1 privalėjo grąžinti Ieškovui ne vėliau kaip iki 2014-02-12 įskaitytinai. Paskola galėjo būti grąžinta prieš Paskolos sutartyje nustatytą terminą ir turėjo būti grąžinta (duomenys neskelbtini) mieste. Paskolos sutarties sudarymo metu dalyvavo ir Paskolos gavėjo motina (Atsakovas 2), kuri susipažino su Paskolos sutarties sąlygomis, sutiko iki paskola bus grąžinta laiduoti už Paskolos gavėją, t. y. savo sūnų, suprato, jog Paskolos gavėjui negrąžinus Paskolos ar jos dalies, nesumokėjus Paskolos sutartyje nustatytų delspinigių, nesumokėjus įstatyminių palūkanų už prievolė laiku grąžinti Paskolos sumą pažeidimą, ji bus solidariai atsakinga prieš Ieškovą. Paskolos sutartyje nurodytu terminu (iki 2014-02-12) Paskolos sumos ar jos dalies Atsakovas 1 negrąžino, taip pat už Atsakovą 1 jo prievolės neįvykdė ir laiduotojas (Atsakovas 2).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į Paskolos gavėjo prašymą papildomam terminui pratęsti Paskolos sumos grąžinimą, Paskolos davėjas sutiko pratęsti Paskolos grąžinimo terminą iki 2018-12-31, padarydamas rankraštinį įrašą 2018-05-17 Paskolos sutartyje, taip pat nurodydamas 2018-05-17 datai negrąžintos Paskolos sumos likutį, kuris sudarė 28 000 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai eurų 00 ct). Šio susitarimo sudarymas ir Kreditoriaus įrašo apie dalies Paskolos sumos (962 Eur) grąžinimą, konstatuojant, jog negrąžintos Paskolos likutis 2018-05-17 datai yra 28 000 Eur, patvirtina, kad dalį Paskolos sumos (962 Eur) Atsakovas1 sumokėjo šio susitikimo metu grynaisiais pinigais, ką Paskolos sutartyje patvirtina Ieškovo pakvitavimas apie minėtos sumos gavimą ir negrąžintos paskolos sumos likučio sumą. Be to, Paskolos sutartyje (vieninteliame Paskolos sutarties egzemplioriuje) Ieškovo padarytas įrašas rodo, jog Paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2018-12-31 ir tai abu atsakovai žinojo.
2024-05-15 ieškovas per advokatą registruotais laiškais ir el.paštu pateikė rašytinius raginimus Atsakovui1 ir Laiduotojui, reikalaujant, jog Paskolos gavėjas ir Laiduotojas ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 23 d. 10:00 val. Lietuvos laiku įvykdytų neįvykdytus savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, t. y. sumokėtų Paskolos davėjui R. R. negrąžintą paskolos sumą. Atsakovai skolos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovė V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ji nesudarė laidavimo sutarties su Ieškovu. Dokumente „paskolos sutartis“ nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta prievolė dėl kurios neva laiduoja Atsakovas 2. Tai yra būtinosios laidavimo sutarties sąlygos. Nėra įvardintos jokios Atsakovo 2 teisės ir pareigos dėl tariamo laidavimo. Ji yra vyresnio amžiaus moteris, neturinti teisinio išsilavinimo ir ji ne tik, kad nepamena dokumento „paskolos sutartis“ pasirašymo, bet ir apskritai nėra jokios logikos vyresnio amžiaus moteriai laiduoti tokiai ženkliai pinigų sumai. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė, kurioje būtų aiškiai ir ne dviprasmybių nurodyta už ką yra laiduojama, kokiam terminui ir kitos sąlygos. Ieškovo nurodyti teiginiai turėjo būti rašytiniai, o ne žodiniai, kuriu egzistavimo Ieškovas neįrodė.
Jeigu Teismas vertintų, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta, tai Atsakovui 2 turėtų būti aktualios dokumento „paskolos sutartis“ 2 p. nurodytos datos. Kitaip tariant, tai reikštų, kad laidavimo sutartis yra terminuota. Ieškovui 3 mėn. terminas pareikšti ieškinį Atsakovui 2, prasidėjo, kai dokumento „paskolos sutartis“ įvykdymo terminas suėjo, t. y. 2014-02-12. Taigi 3 mėn. Ieškovui pareikšti ieškinį prieš Atsakovą 2 suėjo 2014-05-12. Dėl šios priežasties Atsakovas 2 prašo Teismo taikyti ieškinio senatį Atsakovo 2 atžvilgiu ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Paskolos sutartis yra pasibaigusi. Paskolos sutarties 2 p. numatyta, kad Atsakovas l įsipareigoja grąžinti paskolos sumą 100 000 litų kreditoriui (Ieškovui) ne vėliau kaip po 2 (dvejų) mėnesio, t. y. 2014-02-12 įskaitytinai. Paskolos sutartį pasirašė tiek Ieškovas, tiek ir Atsakovas l. Paskolos sutarties suma buvo perduota grynais pinigais. Atitinkamai ir Atsakovas l grąžino paskolos suma grynais pinigais per nurodytą terminą. Paskolos sutarties apačioje Ieškovas ranka surašė, kad 2018-05-17 datai negražinta skola sudaro 28 000 Eur, o Paskolos gražinimo terminas pratęsiamas iki 2018-12-31. Šis prierašas yra pasirašytas išimtinai tik Ieškovo – Atsakovas l prie šio prierašo nepasirašė. Paskolos sutarčiai yra taikomas 10 metų senaties terminas. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014-02-13, o ieškinio senaties terminas pasibaigė 2024-02-13. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2024-06-04. V. I. praleido ieškinio senaties terminą beveik 4 mėn. Priežasčių dėl ko turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas nėra. Atsakovas l prašo Teismo taikyti ieškinį senatį bei dėl to atmesti ieškinį pilna apimtimi.
Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas 2016 m. sumokėjo 5000 Eur delspinigių pagal sutartį, o 2018 m. dar 7000 Eur delspinigių, todėl 2018-05-17 paskolos sutartis ir buvo pratęsta, atsakovas apie tai žinojo.
Teismo posėdyje atsakovai, jų atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog skola yra grąžinta, laiduotojai nebuvo tinkamai išaiškintos jos teisės, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis – šalių, jų atstovų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-12-12 buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis tarp paskolos davėjo R. R. (Ieškovas) ir paskolos gavėjo V. J. (Atsakovas l), ir laiduotojos - V. J. (Atsakovas 2). Pagal Paskolos sutarties 2 p., visą Paskolos sumą Atsakovas 1 privalėjo grąžinti Ieškovui ne vėliau kaip iki 2014-02-12.
2018-05-17 Ieškovas sutartyje padarė įrašą, jog tai dienai negrąžinta skola sudaro 28 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2018-12-31. Ieškovas taip pat teismui pateikė 2016-02-29 paskolos sutartį, pasirašytą V. J., kurioje nurodyta paskolos suma 5000 Eur, jos grąžinimo terminas 2016-03-29, taip pat 2018-10-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 7000 Eur sumai, jog vekselio davėjas V. J. įsipareigojo Ieškovui iki 2018-11-15 sumokėti 7000 Eur. Ieškovas teigia, jog šios sumos buvo paskaičiuotos ir Atsakovo 1 sumokėtos kaip delspinigiai pagal pagrindinę paskolos sutartį ir šių sumų priteisti neprašo.
Atsakovas 1 teigia, jog paskola pagal sutartį buvo grąžinta, o vėliau pagal jo pasirašytą vekselį ir paskolos sutartį iš Ieškovo buvo skolinamasi papildomai.
Byloje kyla ginčas dėl paskolos grąžinimo (negrąžinimo), laiduotojo atsakomybės ir ieškinio senaties taikymo.
Dėl ieškinio senaties termino
Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (to paties straipsnio 2 dalis).
Pagal kasacinio teismo praktiką, skolininko veiksmais, nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019, 34 punktas ir kt.).
Šioje byloje Ieškovas pateikė Atsakovo 1 vienasmeniškai išduotus 2016 m. paskolos sutartį dėl 5000 Eur ir 2018 m. vekselį dėl 7000 Eur bei nurodė, kad šios sumos buvo grąžintos kaip delspinigiai pagal sutartį. Tokiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti.
Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas).
Virš minėtų įrodymų atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė, todėl labiau tikėtina, kad Atsakovas 1 sutartį (jos dalį) vykdė mokėdamas delspinigius, todėl ieškinio senaties eiga nutrūko ir šioje byloje negali būti taikoma.
Dėl skolos grąžinimo
Ginčo byloje, jog 2013-12-12 buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis tarp paskolos davėjo R. R. (Ieškovas) ir paskolos gavėjo V. J. (Atsakovas l), ir laiduotojos - V. J. (Atsakovas 2), nėra.
Atsakovas 1 teigia, kad šią sumą grąžino per du kartus sutartyje nustatytu laiku. Atsakovė 2 apie paskolos grąžinimą nežino. Ieškovas teigia, jog paskola negrąžinta.
Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas visuomet yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia.
Atsakovas 1 pripažįsta, kad paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą gavo ir panaudojo savo poreikiams tenkinti (įsigijo techniką ir pan.). Atsakovė 2 pripažįsta, jog sūnus (Atsakovas 1) prašė jos pasirašyti laiduojant paskolos grąžinimą. Ji tą ir padarė. Ši sutartis Atsakovų nėra ginčijama.
CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).
Paskolos teisinius santykius egzistavus turi įrodyti tą teigianti šalis. Ieškovas pateikė Atsakovų pasirašytą paskolos sutartį, t. y. įrodė pinigų perdavimo faktą Atsakovui 1.
Atsakovas 1 teigia, jog skolą grąžino.
Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolę patvirtinantį skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime; pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente; jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009 ir kt.).
Teismas pažymi, kad jeigu paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu, tai ir jos vykdymo aplinkybės turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais.
Skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, – kad skola negrąžinta. Skolininkas, kuris esant tokioms aplinkybėms tvirtina priešingai, turi įrodyti skolos grąžinimo faktą.
Atsakovas 1 pinigų grąžinimo faktą įrodinėja liudytojo (brolio) parodymais. Tačiau liudytojas negalėjo aiškiai ir tiksliai nurodyti kada ir kokios sumos buvo grąžintos Ieškovui, jis tik teigia, kad per du kartus paskola buvo grąžinta.
Pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai.
Šioje byloje skolos suteikimo faktas nustatytas ir Ieškovas įrodė, kad skola negrąžinta, o jos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovo atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Dėl suteiktos paskolos iš sandorio kilusi prievolė turi būti vykdoma, todėl ieškinys tenkinamas, yra pagrindas priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas (CK 6.2 straipsnis, 6.872, 6.874 straipsniai).
Dėl Atsakovės 2 sudarytos laidavimo sutarties kvalifikavimo
CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo.
Šiuo atveju Atsakovė 2 laidavo už sūnų, kuris jai paaiškino, kad pinigai reikalingi įmonės veiklai, jokių problemų dėl skolos grąžinimo nebus. Ji nereikalavo kreditoriaus suteikti informaciją apie pagrindinės sutarties turinį ir sąlygas, nesidomėjo sutarties vykdymu (CK 6.80 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė prievolė nepasibaigė, ji atsako tiek pat kaip ir skolininkas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Bylos duomenimis Ieškovas patyrė 3447,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2444,20 Eur už advokato teisines paslaugas, 807 Eur žyminis mokestis bei 196,10 Eur kitos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš V. J. ir V. J. 28 000 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius eurų 00 ct) negrąžintos paskolos, 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų 00 ct) palūkanų, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 35 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2024-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos R. R..
Priteisti iš V. J. ir V. J. po 1723,60 Eur bylinėjimosi išlaidų R. R..
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.