Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

L. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, mokosi Šilalės suaugusiųjų mokykloje, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. M. 2012 m. gegužės 20 d., apie 23 val. 05 min. Šilalės m. Vytauto Didžiojo g. prie namo Nr. 1, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. R. į veido sritį, po ko nuo smūgio A. R. nuvirto ant asfalto ir trenkėsi galva į grindinį, taip padarė nukentėjusiajam A. R. galvos smegenų sumušimą, pakaušio lūžimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, dešinio ausies būgnelio plyšimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko A. R. buvo sunkiai suluošintas.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jį einantį namo šaligatviu pečiu užkliudė priešais ateinantis A. R.. Mano, kad jį nukentėjusysis specialiai užkabino. Po užkabinimo jie susiginčijo ir A. R. jį pastūmė, o tada po pastūmimo jis jam ranka sudavė į veidą, dėl ko A. R. nuvirto. Jei nebūtų jo A. R. pastūmęs, tai nebūtų jam ir sudavęs . Jis galvojo, kad jam suduos, todėl jis pirmas ir sudavė A. R.. A. R. jis paliko gulintį. Jis buvo blaivus, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka. Tačiau ne visiškai sutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, sutiktų sumokėti 5000 Lt.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad jis su sugyventine šaligatviu ėjo namo. Jis buvo išgėręs. Einant pečiais sutrenkė su priešais ateinančiu kaltinamuoju. Neatrodė, kad L. M. jį specialiai pastūmė pečiu. Neprisimena katras pirmas pradėjo konfliktuoti, tiksliai nepamena, kad po susidūrimo galėjo pastumti kaltinamąjį. Prisimena, kaip jo sugyventinė traukė jį už rankos, o daugiau nieko neprisimena. Nepamena kas vyko pirmą parą, nes buvo be sąmonės. Kriminalistai, atvykę į Klaipėdos ligoninę, papasakojo kas įvyko, kad buvo sumuštas. Dėl sumušimo jam buvo šviesta galva ir nustatyti du kaukolės skilimai. Kaltinamasis pas jį nebuvo atėjęs atsiprašyti, nors su juo ir susitikdavo. Su kaltinamuoju taikytis nenori ir prašo priteisti neturtinę žalą, kurią įvertina 30000 Lt. Po sumušimo buvo nuėjęs pas šeimos daktarą. Dirbant sunkų fizinį darbą jam svaigsta galva, viena ausimi mažiau girdi ir silpniau užuodžia.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji su savo sugyventiniu ėjo iš baliaus namo ir sugyventinis su priešais ateinančiu vaikinu susidaužė pečiais. Mano, kad jie ne specialiai susidaužė pečiais. Iš karto po susidūrimo kaltinamasis atsisuko į A. R. ir pradėjo prie jo kabinėtis. Ji stojo į tarpą ir bandė nuslopinti konfliktą, tačiau tada kaltinamasis sudavė A. R. ranka į veidą, po ko sugyventinis nuvirto. A. R. kaltinamąjį nestumdė ir nesiruošė jam suduoti. Jie kalbėjo apie 4 minutes. Kai A. R. nuvirto, tai kaltinamasis nuėjo. Prie nuvirtusio A. R. ji pamatė kraują, jis nieko nekalbėjo. Kai greitoji atvyko, tai A. R. buvo atgavęs sąmonę, tačiau ir toliau nieko nekalbėjo. Po to jis buvo nuvežtas į ligoninę, o vėliau į Klaipėdos ligoninę. Po jo gydymo daktarai vaistų neišrašė. Dabar jis visai neužuodžia ir viena ausimi mažiau girdi. Ji yra nedirbanti ir augina 2 metų vaiką.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji apie įvykio aplinkybes nieko nežino, nes jos vaikas L. M. parėjęs namo pasakė, kad susimušė, tačiau apie įvykio aplinkybes nepasakojo. Apie nukentėjusiojo sumušimo pasekmes sužinojo tik, kai buvo iškviesta į policiją. Ji turi 5 vaikus iš kurių dar du yra nepilnamečiai. Ji gyvena socialiniame būste, dirba ir gauna 800 Lt atlyginimą. Ji gyvena viena, vyras yra miręs. Lukas yra geras vaikas, tačiau yra uždaras, mažai bendraujantis, nėra agresyvus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ( b.l.12 -15) matyti, kad įvykis įvyko Vytauto Didžiojo gatvėje prie namo pažymėtu 1 numeriu. Įvykio vietoje rasta raudonos spalvos dėmė.

Iš specialisto išvados ( b.l. 24-25) matyti, kad nukentėjusiajam A. R. padarytas galvos smegenų sumušimas, pakaušio lūžimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, dešinio ausies būgnelio plyšimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant jam kietu buku daiktu, ar krentant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. Dėl šių sužalojimų jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo pagal nuotraukas ( b.l. 41-43) matyti, kad nukentėjusiojo sugyventinė V. J. atpažino L. M., kuris prie jos sudavė A. R..

Kaip matyti kaltinamasis L. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau nurodo, kad jis sudavė nukentėjusiajam A. R. todėl, nes jis matė, jog A. R. ruošiasi jam suduoti pirmas. Be to, jis nurodo, kad jam pasirodė, jog nukentėjusysis prasilenkdamas jį tyčia pečiu užkliudė. Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo teismo posėdyje metu paaiškino, jog jis negali tiksliai pasakyti ar specialiai ar ne, jiems prasilenkiant, kaltinamasis jį pečiu pastūmė, o taip pat neatsimena ar jis kaltinamąjį, po susidūrimo, pastūmė ar ne. Tik ikiteisminio tyrimo pradžioje ( b.l.16) jis buvo nurodęs, kad jam atrodė, jog kaltinamasis specialiai prasilenkdamas jį pastūmė, tačiau vėlesnėse apklausose jis tai paneigė. Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 39, 40) teigė, kad kaltinamasis tyčia pečiu užkliudė jos sugyventinį, o jau teisminio posėdžio metu teigia, kad jie nespecialiai prasilenkdami susilietė pečiais. Vertinant šias aplinkybes laikytina, kad iš byloje surinktos medžiagos negalima laikyti ar susidūrimas pečiais tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo sąmoningas ar ne, tačiau yra faktas, kad nuo tokio susidūrimo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo konfliktas. Šis konfliktas pradžioje vyko žodinis, po to peraugo į fizinį konfliktą. Iš kaltinamojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad po susidūrimo nukentėjusysis pradėjo jį stumdyti ir jis nieko nelaukęs ir manydamas, kad jis jam gali suduoti pirmas, jį aplenkdamas nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į veidą. Daugiau jis, kitų aplinkybių, dėl kurių jam realiai galėtų kilti pavojus dėl nukentėjusiojo veiksmų, nenurodė. Taip pat ir iš nukentėjusiojo bei liudytojos V. J. parodymų negalima spręsti, kad konflikto metu buvo tokios aplinkybės, kurioms esant būtų galima laikyti, jog kaltinamajam iš nukentėjusiojo pusės galėtų grėsti koks nors pavojus jo sveikatai. Kaip teigia pats nukentėjusysis, jis negali tiksliai pasakyti ar stūmęs kaltinamąjį konflikto metu ar ne. Toks jo paaiškinimas duoda pagrindo laikyti, kad nukentėjusysis duoda tokius parodymus, kokius prisimena ir nesiekia kaip nors apkaltinti kaltinamojo netinkamu elgesiu, nes priešingu atveju, siekdamas sau palankesnės padėties prieš kaltinamąjį, galėtų duoti parodymus, kurie parodytų kaltinamojo didelį agresyvumą konflikto metu. Tai, kad nukentėjusysis nesiekia apkalbėti kaltinamojo ir sako tiesą, kaip viskas vyko ir ką prisimena, matosi ir iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kada pradžioje apklausos jis teigė, jog jo manymu kaltinamasis tyčia jį pečiu užkliudė, o po to jau nurodė, jog L. jam tyčia su pečiu netrenkęs. Vertinant šias aplinkybes, laikytina, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų, t.y. vienas ir kitas prasilenkdami susidūrę pečiais sustojo ir išreiškė vienas kitam nepasitenkinimą dėl šio susidūrimo dėl ko ir prasidėjo jų žodinis konfliktas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis neneigia, jog tarp jų pradžioje įvyko žodinis konfliktas, nėra pagrindo laikyti, kad, kaip teigia teismo posėdžio metu liudytoja V. J., nukentėjusysis per visą konflikto laiką, būdamas neblaivas, elgėsi ramiai ir nieko kaltinamajam neatsakė į jo išsakytas pretenzijas. Tai, kad nukentėjusysis taip pat ginčijosi su kaltinamuoju matyti ir iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodo, jog sugyventinis atsakydavo kaltinamajam, jog jis jo negąsdintų. Iš šių nustatytų aplinkybių seka, jog konflikto metu abi šalys tam tikrą laikotarpį ginčijosi, vartojo necenzūrinius žodžius, stumdėsi, o liudytoja V. J., norėdama nuraminti abi puses ir, kad nekiltų muštynės, atsistojo tarp jų. Tačiau kaltinamasis su kumščiu, vis dėlto, sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Kaip jau buvo minėta aukščiau, aplinkybių ir tokio konflikto intensyvumo, dėl kurių kaltinamasis turėjo suduoti nukentėjusiajam į veido sritį kaltinamasis nenurodė, o taip pat tokių duomenų byloje nėra. Tai, kad jis teigia, jog jis sudavė dėl to, jog manė, kad jam pirmas gali suduoti nukentėjusysis, nėra tą pateisinantį jo veiksmus aplinkybė, nes tokio pagrindo nebuvo: liudytoja V. J. ėmėsi priemonių, jog nekiltų muštynės, tempė nuo kaltinamojo savo sugyventinį, nukentėjusysis buvo neblaivas, be to nukentėjusysis nebuvo stambesnis už kaltinamąjį, dėl to buvo susidariusios tinkamos aplinkybės baigti konfliktą nesudavus smūgio į veido sritį. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi būti realus, 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nebuvo akivaizdaus, realaus kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą, nes , kaip jis pats ir teigia, jam tik atrodė, jog nukentėjusysis pirmas jam suduos, o be to realų ir akivaizdų kėsinimąsi paneigia ir pačios nustatytos įvykio aplinkybės, todėl laikytina, jog dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų negali būti taikoma būtinoji gintis( BK 28 str. 2d.). Taip pat teismas laiko, kad kaltinamojo veiksmai dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo yra padaryti netiesiogine tyčia, tai yra, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nors kaltinamasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamojo abejingumą atliktų veiksmų pasekmėms rodo jo elgesys po smūgio sudavimo – pamatęs, kad nukentėjusysis nebesikelia, o jo sugyventinė šaukia, jog jam padėtų , jis, užuot iškvietęs greitąją pagalbą ar bandęs jam padėti kokiu nors kitu būdu, iš įvykio vietos pasišalino. Po suduoto smūgio nukentėjusysis pargriuvo ant asfalto ir sunkiai susižalojo. Specialisto išvada yra nustatyta, jog A. R. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, dešinio ausies būgnelio plyšimas. Nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar jam krentant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. Dėl šių sužalojimų jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Liudytoja V. J. patvirtina, kad po smūgio sudavimo A. R. galva atsitrenkė į asfaltą, iš po galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis buvo kažkurį tai laiką be sąmonės. Visa tai patvirtina, kad tokie nukentėjusiojo sužalojimai atsirado atsitrenkus jam galva į asfaltą. Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas ( LAT nutartys: Nr. 2K-854/2007, 2K-227/ 2011). Taigi išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta iš dalies jo pačio prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais bei kita faktine bylos medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkami pagal BK 135 str. 1d., nes nukentėjusiajam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nes jis sutinka, kad nuo jo smūgio nukentėjusysis nuvirto ir sunkiai susižalojo, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į BK 52str. nurodytas aplinkybes. Kaip matyti kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nuoširdžiai gailisi, suprato savo netinkamą nusikalstamą veiką, teisiamas pirmą kartą, nėra neigiamai charakterizuojamas, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė atidėtina ir skirtinos auklėjimo poveikio priemonės( BK 92 str.,82 str. 81 str.).

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys( b.l. 32-34) dėl 4296,98 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas( CPK 115str.). Taip pat šį ieškinį pripažįsta ir kaltinamasis.

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 30000Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. Remiantis BPK 112 str. 1d. civiliniai ieškiniai yra pateikiami ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Šioje byloje nukentėjusiojo ieškinys yra pateiktas jau pradėjus įrodymų tyrimą. Teismas laiko, kad civilinis ieškinys nebuvo laiku pateiktas dėl to, kad nukentėjusysis negalėjo tinkamai pasinaudoti jam suteikta antrine teisine pagalba dėl teisinių žinių stokos. 2012-11-21 pirmojo teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo stadijoje, apklausiant nukentėjusįjį, paaiškėjo, kad jam 2012-10-09 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba. Tačiau dėl teisnių žinių stokos jis galvojo, jog advokatas turi pateikti ieškinį teismui. Tai, kad jis nežinojo , jog civilinis ieškinys turi būti pateiktas iki įrodymų tyrimų pradžios, patvirtina ir tai, kad jis prieš pradedant įrodymų tyrimą nepareiškė prašymo dėl civilinio ieškinio pateikimo. Be to, pirmame teismo posėdyje nukentėjusiajam paskirtas advokatas K. Stankevičius į teismo posėdį nebuvo kviečiamas ir jame nedalyvavo, nes teismui nebuvo žinoma apie tai, jog nukentėjusiajam dėl civilinio ieškinio pateikimo ir jo atstovavimo teisme yra paskirtas advokatas. Todėl , vertinant šias aplinkybes, teismas laiko, kad nukentėjusysis tinkamai nebuvo atstovaujamas jam paskirto advokato, todėl jis ne dėl savo kaltės, nesuprasdamas teisnių nuostatų, laiku nepateikė teismui savo civilinio ieškinio. Laikytina, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais tikslinga suteikti nukentėjusiajam galimybe pasinaudoti nukentėjusiajam valstybės teikiama nemokama teisine pagalba ir priimti jo pareikštą civilinį ieškinį pateiktą įrodymų tyrimo metu bei jį išnagrinėti iš esmės . Teismas laiko, kad tai atitinka esamai teismų praktikai, procesinės ekonomijos reikalavimams bei BPK 1 straipsnio taikymo nuostatas. ( Apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-279/2006).

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, o šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Kaip matyti, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas susijęs su rimtų sužalojimų atsiradimu, fizinio skausmo kentėjimu. Šie sužalojimai sukėlė dvasinius pergyvenimus ir sukrėtimą, asmuo buvo gydomas ligoninėje, jam buvo paskirta sveikatos atstatymo reabilitacija. Visa tai rodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusysis teigia, kad ir dabar jis jaučia sužalojimo pasekmes: sunkiai dirbant fizinį darbą skauda galva, viena ausimi sunkiai girdi, susilpnėjusi uoslė. Liudytoja V. J. parodė, kad nukentėjusysis iš vis neužuodžia, taip pat patvirtina, jog pablogėjo uoslė, tačiau, taip pat nurodo, kad po gydymo jam daktarai kitų vaistų neišrašė. Kaip matyti dėl šiuo metu esančių sveikatos problemų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu, galima spręsti tik iš nukentėjusiojo A. R. ir jo sugyventinės parodymų, tačiau ir jie nėra vienodi nurodant sveikatos sutrikdymą dėl uoslės pablogėjimo- nukentėjusysis teigia, kad jam susilpnėjo uoslė, o liudytoja V. J. nurodo, jog jis iš vis dabar neturi uoslės. Kitų įrodymų byloje, apie jo šiuo metu esamą sveikatos stovį bei sveikatos sutrikdymo įtaką tolimesniam jo gyvenimui, duomenų nėra, todėl teismui nėra pagrindo neginčytinai tikėti nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimais dėl jo sveikatos stovio. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, dar mokosi, yra nedirbantis, yra nelengva jo ir jo šeimos materialinė padėtis. Įvertinus ir išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes , teismas laiko, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti mažintinas iki 10000 Lt, nes šis priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu pagal BK135 str.1d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems ) metams.

Pritaikius 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ( 1m.ir 6mėn.) ir, vadovaujantis BK 82 str. 1d. 5p., 87 str. 1d., 2d. 2p. 5 p. , paskirti jam auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10( dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti pradėtą mokslą, dalyvauti „ Asmenų padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. M. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai( atsikaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „ Swedbank“, AB , banko kodas 73000) 4296,98 Lt ( keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis litus 98cnt.) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. R., a/ k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareikšta civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo L. M. nukentėjusiojo A. R. naudai 10000 Lt ( dešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.