- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- 1-1356-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- M. Č.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;
2) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – viešaisiais darbais 1 mėnesiui. BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;
3) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;
4) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams, BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2014 m. rugsėjo 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs;
6) Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 30 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti viešieji darbai 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 20 valandų viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Č. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2021 m. lapkričio 1 d., apie 05.16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 prom. girtumas), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) įėjimo durų, kitų asmenų akivaizdoje konflikto metu su apsaugos darbuotojais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasiėmęs stiklinį butelį, tyčia metė į apsaugos darbuotoją A. V., tokiais savo veiksmais padarydamas A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jam sunku atsiminti įvykį, jis vyko 2021 m. lapkričio 1 d. Patvirtina kaltinime nurodytą įvykio laiką. Naktiniame klube (duomenys neskelbtini) jis buvo pirmą kartą, atvyko su draugais iš (duomenys neskelbtini). Prieš tai išgėrė ne daugiau kaip 4 kokteilius viename bare ir vieną kokteilį išgėrė (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko jam išeinant iš baro, jis ėjo į lauką ieškoti draugų, tiksliai neatsimena, kaip viskas įvyko, gal buvo per daug išgėręs. Ant žemės buvo butelis. Pripažįsta ir gailisi dėl to, ką padarė. Dėl įvykių senumo neprisimena, kaip viskas vyko, vaizdo įraše matosi, kad gal dujų papurškė. Jo veiksmams darė įtaką alkoholis, galimai ir pyktis, jis nepateisina tokio elgesio, nėra toks žmogus, kad taip elgtųsi.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. spalio 31 d., apie 18-19 val. iš (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugais P. A. ir A. B. atvyko į Vilnių. Į sostinę atvyko automobiliu „Audi“, kurį vairavo jis. Automobilį paliko stovėti pas A. B. prie namų kieme, tikslaus adreso negali pasakyti. Būdami pas A. B., išgėrė po kelias skardines alaus, paskui sugalvojo važiuoti į miestą pasilinksminti. Išsikvietė taksi automobilį ir kartu su A. B. ir P. A. nuvažiavo iki miesto centro, ėjo į klubą, jo pavadinimo neprisimena. Į klubą atvyko, kai jau buvo tamsu, buvo apie 00-01 val. Klube leido laiką, ten išgėrė porą stikliukų alkoholio, pasišoko. Kiek buvo valandų, nežino, į laikrodį nežiūrėjo, P. A. su A. B. jau buvo išėję iš klubo. Tada išėjo ir jis. Einant link išėjimo kažkas užkalbino, įtaria, kad ten buvo apsaugos darbuotojai, prisimena, kad buvo ir P. A.. Po pokalbio išėjo į lauką, tada matė kaip apsaugos darbuotojas trenkė A. B., po to A. B. parkrito. Tada kažkas pribėgo prie A. B., kažkas iš kojos trenkė P. A., po to spyrė ir jam (M. Č.). Lauke buvo sumaištis, stumdymasis, ten buvo daug žmonių. Tada kažkas ant jo (M. Č.) užmetė kažkokias metalines grotas, parkrito ant žemės. Apsaugos darbuotojas papurškė dujų. Tada pamatė stiklinį butelį, kokio gėrimo, nežino, kurį pakėlė nuo grindinio ir metė į apsaugos darbuotoją, stovėjusį klubo įėjimo tarpduryje. Tuo metu nematė, ar pataikė. Tik vėliau, peržiūrėjus internete vaizdo įrašą, pamatė, kad, metęs butelį, pataikė apsaugos darbuotojui į galvą, kuris nuo suduoto smūgio buteliu suklupo. Jį (M. Č.) sulaikė kitas apsaugos darbuotojas ir perdavė policijos pareigūnams. Jis (M. Č.) nori pabrėžti, kad jokių muštynių neprovokavo, kas jas pradėjo, nežino, matė, kad jose dalyvavo ir apsaugos darbuotojai. Dėl šio įvykio nuoširdžiai apgailestauja, pasistengs atlyginti padarytą nukentėjusiajam žalą, atsiprašys jo dėl savo elgesio (1 t., b. l. 165).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis M. Č. nurodė, kad patvirtina savo duotus paaiškinimus. Nukentėjusiojo atsiprašė prieš teisiamąjį posėdį. Savo poelgį įvertino kritiškai, labai gailisi, kitą kartą taip nesielgs. Dėl civilinio ieškinio jis nežino, gal kiek didoka suma, bet dėl sumos dydžio ne jam spręsti. Jo pajamos yra 800-900 Eur į mėnesį. Savo verslo liudijimo jis su savimi neturi, bet jei atvažiuoja patikrinti inspektoriai, jie pagal asmens kodą mato, kad jis jį turi. Ligonių kasų civilinį ieškinį jis pripažįsta, tik dar nesumokėjo. Jis turi vieną mažametį vaiką, vaikas gimęs ne santuokoje, jis turi vaiko gimimo liudijimo kopiją (parodė teismui teisiamojo posėdžio metu).
Kadangi kaltinamasis M. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), salės darbuotoju, jo pareiga yra užtikrinti tvarką klubo viduje. Nuo 2021 m. spalio 31 d., 23.00 val., iki 2021 m. lapkričio 1 d., 06.00 val., buvo jo pamaina. Dirbant klube, apie 05.05 val. jis buvo prie įėjimo durų viduje. Iš salės laiptais į viršų lipo jam trys nepažįstami jauni vyrai. Vyrai akivaizdžiai buvo neblaivūs, buvo nepatenkinti, sustojo prie jo ir reiškė pretenziją, kad klubo rūbininkas ne taip kažkaip padavė vienam iš jų striukę. Su juo kalbėjo ir nepasitenkinimą reiškė vyras, kuris vėliau jį sužalojo buteliu. Jis paaiškino vyrams, kad klubas užsidaro ir pasiūlė rašyti pretenziją administracijai elektroniniu paštu. Tuo metu iš klubo išeidinėjo lankytojai, vyrai buvo užstoję praėjimą ir trukdė kitiems išeiti. Ten stovint vyrai buvo nusiteikę agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, nemandagiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti. Prie išėjimo durų susidarė žmonių spūstis, todėl vyrai išėjo į lauką. Vėl išeinant kitiems lankytojams, vyrai veržėsi pro duris. Jis vis jas uždarinėjo, jie visi trise veržėsi ir norėjo patekti į vidų, rankomis daužė duris. Po to matė, kad lauke prie klubo prasidėjo kažkokie susistumdymai tarp kitų žmonių. Jis išėjo iš klubo vidaus į lauką. Tuomet vyrai ėmė vėl veržtis pro duris, buvo įsiutę, agresyvus. Jis stovėjo viduje, klubo durys buvo praviros, tuo metu dar aiškinosi su kitais agresyviai nusiteikusiais lankytojais, kurie konfliktavo. Tada iš už prie klubo esančio kolonos iššoko ankščiau minėtas vyras (sudavęs jam buteliu), jis vyrui papurškė dujų, tada o šis antrą kartą iššoko iš už kolonos, jam (A. V.) stovint tarpduryje, vyras stipriai paleido į jį butelį ir pataikė jam į galvą. Nuo smūgio jis suklupo, nes smūgis buvo stiprus, į jį vyras metė 1,5 l talpos brendžio „Torres“ butelį. Jam buvo praskelta galva, žaizda kraujavo, buvo silpna, sąmonės neprarado. Klube dirbanti barmenė I. Š. padėjo jam iš įvykio vietos nueiti atsisėsti. Kai į jį paleido butelį, I. Š. tuo metu stovėjo už jo ir matę šį įvykį. I. Š. iškvietė telefonu greitąją pagalbą ir buvo šalia jo, bandę sustabdyti kraujavimą. Atvykus greitajai pagalbai, jis išėjo į lauką, ten jau buvo policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis, nurodė vyriškį, kuris jį sužalojo, jį (A. V.) medikai išvežė į Žalgirio kliniką, kur jam 2 valandas siuvo galvoje žaizdą. 2021 m. lapkričio 1 d. su siuntimu nuvyko į Santaros kliniką darytis galvos kompiuterinę tomografiją. Policijos pareigūnai tą dieną norėjo jį apklausti, tačiau jis labai blogai jautėsi ir negalėjo duoti parodymų. Po sužalojimo savaitę laiko nėjo į darbą dėl prastos savijautos, skaudėjo galvą, buvo silpna, užtino žandikaulis, turėjo valgyti skystą maistą, užtino veido dešinė pusė, po akimi buvo mėlynė. Darbo buvo apsirengęs baltos spalvos marškiniais ilgomis rankovėmis ir juodos spalvos kelnėmis. Jį sužalojęs vyras įvykio metu buvo apsirengęs juodos spalvos džinsais, tamsiu džemperiu su gobtuvu, avėjo šviesios spalvos sportinius batus. Kitų dviejų vyrų aprangos neprisimena. Vienas iš tų kitų dviejų buvo stambesnio kūno sudėjimo, apie 1,75 cm ūgio, kitas vyras buvo tokio paties maždaug ūgio, bet lieknesnis, abu tamsių trumpų plaukų. Visus paminėtus tris vyrus vėl matė prie klubo įėjimo 2021 m. lapkričio 20 d. ryte, kai klubas užsidarinėjo. Dėl 2021 m. lapkričio 1 d. įvykio metu jam padaryto sužalojimo jis patyrė fizinę žalą, todėl tyrimo metu reikš civilinį ieškinį. Kitiems dviems vyrams pretenzijų neturi (1 t., b. l. 19-23).
2022 m. kovo 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 42-45).
Liudytojas K. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) naktinio klubo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas. Nuo 2021 m. spalio 31 d, 23.00val. iki 2021 m. lapkričio 1 d., 06.00 val. buvo jo darbo pamaina. Dirbo kartu su apsaugos darbuotoju A. V.. Prieš darbo pabaigą, gal apie 05.00 val. kilo žodinis konfliktas su trimis neblaiviais vaikinais. Juos išprašė išeiti iš klubo. Lauke vaikinai vėlgi elgėsi chuliganiškai, klubo lankytojai išeidinėjo iš klubo. Minėti vaikinai iš lauko pusės spardė duris, trukdė kitiems lankytojams išeiti. Užtikrinant tvarką, jis papurškė vaikinams pipirinių dujų. Klubo durys buvo atidarytos. Prie durų stovėjo A. V., jis šalia ir kiti asmenys, išeinantys iš klubo. Vienas iš tų trijų vaikinų iššoko iš už kolonos, esančios prie įėjimo į klubą, ir metė, nusitaikęs į juos, stovinčius apsaugos darbuotojus. Mestas butelis pataikė A. V. į kaktą. Nuo suduoto buteliu smūgio A. V. suklupo. Tuomet jam (K. L.) pavyko uždaryti klubo duris. Dar išleido keletą žmonių iš klubo. Per klubo įėjimo stiklines duris pamatė, kad butelį metęs vaikinas pradėjo bėgti tolyn (duomenys neskelbtini) gatve, pamatęs švyturėlius. Kad vaikinas nepasišalintų, jis (K. L.) jį pavijo ir sulaikė (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur bandė pasislėpti. Sulaikytą vaikiną atvedė prie klubo ir iš karto perdavė ten buvusiems policijos pareigūnams. Pareigūnams nurodė, kad šis vaikinas, metęs butelį, sužalojo A. V.. Užėjęs į klubą, pamatė A. V. su stipriai kraujuojančia žaizda galvoje. Netrukus atvažiavo GMP brigada, išsivežė A. V.. A. V. sužalojo su alkoholinio gėrimo „Torres“ 1 litro talpos buteliu. Sulaikytasis vaikinas buvo apsirengęs pilkšva lengva striuke, mėlynais džinsais, avėjo šviesius sportinius batus, šviesesnių trumpai kirptų plaukų (1 t., b. l. 56-58).
Liudytoja I. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame naktiniame kube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), barmene. 2021 m. spalio 31 d. – 2021 m. lapkričio 1 d. buvo jos darbo pamaina. 2021 m. lapkričio 1 d., apie 05.00 val. ji ėjo link klubo išėjimo durų parūkyti. Tuo metu išgirdo ir pamatė prie klubo durų tris vaikinus, konfliktuojančius su apsaugos darbuotojais. Vaikinai stovėjo iš lauko pusės, Kaip vėliau sužinojo, minėti vaikinai buvo išprašyti iš klubo. Vaikinai buvo labai neblaivūs, necenzūriniais žodžiais keikė apsaugos darbuotojus A. V., antrojo apsaugos darbuotojo neprisimena. Apsaugos darbuotojams pasiūlė uždaryti klubo duris ir nekreipti dėmesio. Nespėjus uždaryti durų, tuo metu pamatė kaip vienas iš minėtų neblaivių konfliktuojančių vaikinų metė stiklinį butelį ir pataikė A. V. į kaktos sritį. Ji stovėjo tuo metu šalia A. V. priešais, mestas butelis galėjo ją kliudyti. Butelis po smūgio nukrito ant kiliminės dangos, butelio kaklelis buvo nuskilęs. Tai buvo 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Torres“ butelis. Metęs butelį vaikinas buvo prie durų. Nuo suduoto smūgio A. V. susmuko. A. V. ji padėjo nusileisti laiptais žemyn. Pasodino A. V. ant grindų ir skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešė apie įvykį. A. V. svaigo galvą, kraujavo kaktoje žaizda, sąmonės nebuvo praradęs. Tuo metu, kas vyko lauke. nematė. Atvykę GMP medikai A. V. išvežė į ligoninę. Su policijos pareigūnais klube nebendravo dėl šio įvykio. A. V. buteliu sužalojęs vaikinas buvo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų, sudėjimo ir aprangos neprisimena, veido neįsidėmėjo. Jo du draugai buvo jaunesni už jį, jų neįsidėmėjo. Tą pačią dieną sužinojo, kad minėtas vaikinas su dviem savo draugais buvo sulaikyti (1 t., b. l. 52-54).
Liudytojas E. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d., apie 05.16 val. iš Vilniaus OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), naktiniame klube nurodytu adresu kažkas sudaužė butelį (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyrui ant galvos – kraujuoja. Praneša darbuotoja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko naktinio klubo apsaugos darbuotojai, kurie paaiškino, kad turi 3 sulaikytus asmenis, kurie naktiniame klube (duomenys neskelbtini) konfliktavo, vienas iš jų metė į apsaugos darbuotoją A. V. stiklinį butelį ir sužalojo galvą. Jiems buvo perduoti sulaikyti asmenys. Vienas iš jų buvo M. Č.. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad būtent jis (M. Č.), pasiėmęs stiklinį butelį, metė į A. V. ir sužalojo jam galva. Viskas vyko prie naktinio klubo pagrindinių įėjimo lauko durų, kur yra filmuojama vaizdo kameromis. Taip pat apsaugos darbuotojai jiems perdavė A. B. ir P. A. (prieš kuriuos apsaugos darbuotojai sulaikymo metu panaudojo ašarines dujas). Pasak apsaugininkų jie kartu su A. V. dalyvavo įvykusiame konflikte, muštynėse. Atvykusi GMP apžiūrėjo nukentėjusį apsaugos darbuotoją A. V. tolimesnei apžiūrai pristatė į Žalgirio kliniką. Minėti asmenys buvo sulaikyti 05.20 val. ir pristatyti Vilniaus OVS patalpas. Spec. priemonės panaudotos nebuvo. Filmuota BODY 1723 (1 t., b. l. 47-50).
Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 18 val. jis kartu su draugais P. A. ir M. Č. kartu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Atvažiavus iki Vilniaus, nuvažiavo iki jo (A. B.) namų, kur išgėrė 0,5 l. degtinės butelį, pavadinimo neprisimena. Išgėrus degtinę, nuvažiavo iki naktinio baro (duomenys neskelbtini), ten visi kartu gėrė alų. Iš šio baro jie nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Užėję į klubą, nusipirko po vieną alaus, paskui pašoko, o tada jis užmigo ant laiptų netoli rūbinės. Kiek buvo valandų, nežino, prisimena tik tiek, kad jį pažadino apsaugos darbuotojai, jis susirinko savo ir draugų striukes ir jį išvedė į lauką. Po kiek laiko atėjo į lauką M. Č. su P. A.. Tada tarp apsaugos darbuotojų ir jo draugų kilo žodinis konfliktas prie įėjimo durų. Jo draugai stovėjo lauke, o apsaugos darbuotojai, tikslaus skaičiaus negali pasakyti, tikrai du, stovėjo įėjimo tarpduryje. Kiek prisimina, jie konfliktavo dėl to, kad apsaugos darbuotojai juos išvarė iš klubo. Kaip viskas vyko, tiksliai nelabai prisimena. Lauke prasidėjo sujudimas, stumdymasis. Aplinkui lauke buvo žmonių. Jam taip pat kažkas sudavė į galvą, jis to pats neatsimena. Apsaugos darbuotojai pripurškė P. A. ir M. Č. dujų. Tada jie paklausė, kas paims jų daiktus, jis (A. B.) pasakė, kad paims jis, priėjo prie apsaugininkų, jie ir jam į akis pripurškė dujų, po ko jis atsisėdo nuošaliau. Tada privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Jokių durų jis nespardė. Prisimena, kad konflikto su apsauginiais metu buvo ir daugiau žmonių, tačiau jų asmeniškai nepažįsta. To momento, kaip M. Č. metė butelį į apsaugos darbuotoją, jis nematė, tik po pirmos apklausos sužinojo (1 t., b. l. 104-106).
Liudytojas P. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 16.00 val. susitiko su savo draugu A. B., kuris pasiūlė vykti į Vilnių pasilinksminti. Jie pasiėmė M. Č. ir jo automobiliu nuvažiavo į Vilnių. Atvykus į Vilnių, nuėjo pas A. B. į svečius, būdami pas jį išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės „Bajorų“, po ko išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo iki miesto. Atvažiavę į miestą, nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), ten gėrė alaus, paskui nuėjo iki naktinio klubo, tai buvo nakties metas, laiko neprisimena. Naktinio klubo pavadinimo jis nežino. Užėjęs į vidų, savo striukę paliko rūbinėje, už tai sumokėjo pinigus. Po kiek laiko M. Č. jam atnešė jo striukę, M. Č. paklausė, kam jis jam ją atnešė, M. Č. jam nurodė, kad rado ją. Paskui jis nuėjo iki rūbinės ir dar kartą už striukės pakabinimą sumokėjo pinigus. Tada kažkas jam nurodė jo striukę ir pasakė jam, kad ji gulėjo lauke. Po to nuėjo iki apsaugos darbuotojų, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jo striukė atsirado lauke, nors jis už jos pakabinimą sumokėjo pinigus. Galimai su apsauginiais kalbėjo pakeltu tonu. Tada kažkuriuo metu apsaugos darbuotojas ašarinių dujų balionėliu pripurškė jam į akis dujų, po ko jis parkrito ant žemės. Kas vyko tuo metu, jis nežino, nematė. Girdėjo, kad M. Č. kažką su apsaugos darbuotojais šūkauja. Kai pramerkė akis, pamatė policijos pareigūnus, kurie sulaikė jį, M. Č. ir A. B.. Pripažįsta, kad būdamas neblaivus konfliktavo su apsaugos darbuotojais, tačiau jokių durų jis nespardė (1 t., b. l. 138-140).
2022 m. kovo 10 d. medicinos dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais A. V. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad A. V. 2021 m. lapkričio 1 d. VUL Santaros klinikose nustatyta muštinė kaktos žaizda, kuri padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 38).
2021 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas įėjimas prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad virš durų dešinėje pusėje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 7-11).
2022 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomų aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta adresu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13).
2022 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį el. paštu pateikė nukentėjusysis A. V.. Apžiūros objektas yra telefonu perfilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2021 m. lapkričio 1 d., apie 05.00 val. įvykis. Filmuojama vieta yra naktinio klubo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įėjimo prieigos. Klubo durys yra atidarytos. Įrašo pradžioje matomi du vyrai lauke prie įėjimo, įraše pasirodo apsaugos darbuotojas, apsirengęs baltais marškiniais ir juodomis kelnėmis, ranka bando juo atitraukti nuo įėjimo durų. Prie įėjimo, už kolonos, ant grindinio guli stiklinis butelis. Pasirodo dar du agresyvūs vyrai, apsaugos darbuotojas papurškia dujų į vyrus, vienas iš vyrų (sportiškai apsirengęs, šviesių plaukų), kuriam papurškė dujų, prie įėjimo esančios kolonos pakelia butelį nuo grindinio ir nusitaikęs meta į apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotojas nuo smūgio mestu buteliu į galvos sritį susmunka klubo viduje. Į klubą įbėga lauke buvusi moteris, klubo durys uždaromos (1 t., b. l. 76-77).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad M. Č. 2021 m. lapkričio 1 d., 05.55 val. buvo nustatytas 1,88 prom. girtumas (1 t., b. l. 149).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, konfliktas įvyko jam išeinant iš klubo (duomenys neskelbtini), jis, tiksliai neatsimena, kaip viskas įvyko, nes buvo per daug išgėręs, tačiau patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o būtent, kad jis konflikto į klubo apsaugos darbuotoją metė lauke nuo žemės pakeltą butelį, pataikė pastarajam į galvą ir šis nuo smūgio suklupo. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo A. V. bei liudytojų K. L., I. Š., E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos bei vaizdo įrašo apžiūros protokolais, medicinos dokumentų apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Remiantis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. Č., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu su apsaugos darbuotojais, pasiėmęs stiklinį butelį, tyčia metė į apsaugos darbuotoją A. V., tokiais savo veiksmais padarydamas A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje. Kaltinamojo veiksmai buvo padaryto viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) įėjimo durų, kur įvykio metu buvo kitų asmenų. Tokiais įžūliais veiksmais kaltinamasis neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo elgesį matė tiek kiti klubo darbuotojai K. L. bei I. Š., tiek kiti viešoje vietoje – naktinio klubo prieigose buvę asmenys, tokiu būdu akivaizdu, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nutrauktas aplinkinių žmonių darbas, laisvalaikis, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl M. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę M. Č., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. Č. – šiuo metu turi vieną galiojantį teistumą, prieš tai buvo teistas dar 5 kartus, tačiau šie teistumai išnykę (1 t., b. l. 175-178), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, tačiau baustas praeityje (1 t., b. l. 169, 173), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 171), turintis mažametį vaiką, kurį, paties teigimu, padeda išlaikyti.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės termino, skirtino už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad M. Č. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Taip pat kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2021 m. lapkričio 1 d., nuo 05.20 val. iki 11.56 val. (1 diena) (b. l. 145-146, 160), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 149,05 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65). Kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. vasario 18 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. lapkričio 1 d. A. V. buvo suteiktos gydymo paslaugos – neurochirurgo paslaugos, kompiuterinė tomografija bei skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga, bendra paslaugų kaina 149,05 Eur (1 t., b. l. 67).
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad pastarosios gydymo paslaugos nukentėjusiajam A. V. buvo suteiktos gydant sužalojimą, kuris jam buvo padarytas kaltinamojo M. Č. veiksmais, teismas vertina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, šį civilinį ieškinį teisiamajame posėdyje pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo M. Č. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 149,05 Eur turtinės žalos atlyginimą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo M. Č. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 149,05 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. V. pareiškė 5000 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad dėl jam 2021 m. lapkričio 1 d. padaryto sužalojimo (galvos traumos) patyrė neturtinę (fizinę ir moralinę) žalą (b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko pilnai, o kaltinamasis M. Č. prašė civilinio ieškinio sumą sumažinti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra pateikiami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra patirtos žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Tačiau šiuo aspektu vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti civilinio ieškovo (žalą patyrusio) ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Būtent todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti žalą patyrusio asmens netektis. Tuo tarpu teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis nei savo civiliniame ieškinyje, nei teisiamajame posėdyje nenurodė jokių prašomą neturtinės žalos dydį pagrindžiančių argumentų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė, jog po sužalojimo jis savaitę laiko nėjo į darbą dėl prastos savijautos, jam skaudėjo galvą, buvo silpna, sutino dešinė veido pusė ir žandikaulis, dėl ko turėjo valgyti skystą maistą, o po akimi buvo mėlynė. Nors šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui taip pat nėra pateikta, visgi, teismui remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nekyla abejonių tai, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes jo atžvilgiu viešoje vietoje, atliekant savo darbines pareigas, buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis kentė fizinį skausmą, pažeminimą, be to, patirtas sužalojimas buvo gerai matomoje vietoje – veido srityje (kaktoje). Tačiau teismo manymu, prašoma priteisti 5000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl patirto fizinio smurto savaitę laiko nėjo į darbą, kentė skausmą, dėl tinimo veido srityje negalėjo normaliai valgyti, tačiau apie tokio pobūdžio sveikatos sutrikimus ar apie tai, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios pasekmės, sumažėjęs darbingumas ar nustatyta neįgalumo grupė, kiek ilgai truko skausmas, ar dėl emocinės depresijos teko kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą) byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, jų nepateikė ir nukentėjusysis.
Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl, įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 500 Eur neturtinės žalos priteisimas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. paskirto 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2021 m. lapkričio 1 d., nuo 05.20 val. iki 11.56 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš M. Č. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 149,05 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš M. Č. 500 Eur A. V. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti M. Č., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.