Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad LR VRM 2004-02-09 sprendimu Nr. 2/17-196 jam paskyrė 488,14 Lt dydžio Pensiją, tačiau nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. jam buvo mokama sumažinta Pensija, nes 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris nustatė pensijų perskaičiavimą. Atsakovė, taikydama Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. 1 dalių nuostatas bei 1 ir 2 priede nurodytas formules, pareiškėjui nuo 2010-01-01 neišmokėjo 6 510,50 Lt Pensijos.

Pareiškėjo manymu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Šią poziciją pareiškėjas grindžia Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2000-02-10, 2001-07-12, 2002-04-23, 2002-11-05, 2003-03-04, 2003-03-17, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2007-10-22 nutarimais bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Pažymėjo, kad KT 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 dalys prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai.

Paaiškina, kad LR VRM, atsižvelgusi į 2010-01-01 įsigaliojusį Laikinąjį įstatymą ir į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, jam perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintą Pensiją. Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios, Pensija jam yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. LR VRM 2013-01-09 rašte Nr. 1D-446 (11) išsamiai atsakė į pareiškėjo 2012-12-13 prašymą.

Pasak atsakovės, KT 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį – neprieštaraujančia. Atsižvelgiant į Konstitucijos 107 str. 1 dalį, į tai, kad minėto KT nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012-09-21, bei į tai, kad pagal KT praktiką, kol KT nėra priėmęs sprendimo, laikoma, kad teisės

aktas atitinka Konstituciją ir jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, laikytina, kad šis atsakovės atsakymas į pareiškėjo prašymą bei Pensijos perskaičiavimo veiksmai buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių ir / ar jo teisėtų interesų. Tai reiškia, kad pareiškėjas neįrodė, kad LR VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus privalėjo veikti.

Taip pat pažymėjo, kad pagal 2012-06-30 Laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies nuostatas nebetaiko, o pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad LR VRM sekretoriaus 2004-02-09 sprendimu Nr. 2/17-196 J. P. nuo 2004-01-23 neterminuotai buvo paskirta 488,14 Lt dydžio Pensija (b.l. 15).

Pagal Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-01-07 pažymą Nr. 11PP(P)-141 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ J. P. buvo paskirta 488,14 Lt dydžio Pensija. Perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, J. P. už 2010 m. sausio mėn.–vasario mėn. buvo išmokėta 317,29 Lt, už 2010 m. kovo–rugpjūčio mėn. - 335,06 Lt, už 2010 m. rugsėjo mėn. – 339,35 Lt, už 2010 m. spalio mėn. – 335,06 Lt, už 2010 m. lapkričio mėn. – 329,06 Lt, už 2010 m. gruodžio mėn. – 293,18 Lt, už 2011 m. sausio mėn. – 267,31 Lt, už 2011 m. vasario–liepos mėn. - 331,94 Lt, už 2011 m. rugpjūčio mėn. – 335,69 Lt, už 2011 m. rugsėjo–spalio mėn. - 331,94 Lt, už 2011 m. lapkričio mėn. – 306,06 Lt, už 2011 m. gruodžio mėn. – 267,31 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 331,94 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 322,42 Lt, 2013 m. kovo.–rugpjūčio mėn. - 357,76 Lt Pensijos. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. apribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nebuvo taikomas (b. l. 19).

LR VRM 2012-12-17 buvo gautas J. P. 2012-12-13 prašymas sumokėti jam susidariusią Pensijos nepriemoką, kadangi nuo 2010-01-01 jam yra mokama du kartus sumažinta Pensija (b. l. 18). Į šį prašymą LR VRM J. P. atsakė 2013-01-09 raštu Nr. 1D-446(11), jog pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, Pensijos perskaičiavimas pratęstas iki 2013-12-31. Atsižvelgiant į KT 2012-02-06 nutarimą, priėmus atitinkamą įstatymų pakeitimą, nuo 2012-09-01 Pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį jam nemažinama. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Toliau J. P. bus mokama tokio dydžio Pensija, kuri atitiks įstatymų nuostatas. Laikinasis įstatymas sumažintų Pensijų kompensavimo nenumato, todėl išmokėti J. P. Pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo (b.l. 16–17).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjui, kuris buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas, valstybinės pensijos sumažinimo teisėtumo.

1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 str. 3 dalyje (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, kad inter alia pareigūnų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialiuosius įstatymus.

Toks specialusis įstatymas yra 2005-05-19 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. X-212, kurio 4 str. 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą skiriamos pareigūnų inter alia už tarnybą valstybinės pensijos (1 p.). Šio įstatymo 16 str. 6 dalyje (2005-12-23 įstatymo Nr. X-477 redakcija) nustatyta, kad pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 1–6, 8 ir 9 punktuose, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 1–6, 8 ir 9 punktuose.

2009-02-09 Laikinojo įstatymo Nr. XI-537 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal inter alia Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 1 priede

nustatyta koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė K = 0,95, kai P < = 70 Lt; K = 1 – {0,05 + [(0,1 – 0,05): (200 – 70)] x (P – 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt; K = 1 – {0,1 + [(0,15 – 0,1): (800 – 200)] x (P – 200)}, kai 200 < = P < = 800 Lt; K = 1 – {0,15 + [(0,2 – 0,15): (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt; K = 0,8, kai P > = 1 800 (K – koeficientas; P – išmokos (išmokų sumos) dydis).

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2010-02-11 įstatymo Nr. XI-680, 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštarauja Konstitucijai;

nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymus ištirti, ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.