Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas

1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją

1. Teisę gauti

valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos

gyventojai, asmenys, kuriems taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos

sistemų koordinavimo reglamentai, taip pat asmenys, nurodyti šio straipsnio 3,

4 ir 5 dalyse, kurie visi šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai

draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

2. Nuolatiniais

Lietuvos Respublikos gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių

duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios

vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos

Respublikos gyventojų registrą, taip pat nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantys užsieniečiai.

3. Lietuvoje

nuolat gyvenantys užsieniečiai, taip pat asmenys, turintys Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą laikinai gyventi ir ketinantys

dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos, kaip ji

apibrėžta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reikalaujantį darbą ir kurie šio

įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi

valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi vienodą teisę gauti valstybinę

socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.

4. Užsienyje

nuolat gyvenantys asmenys, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai

draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi

teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą ir

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos socialinės

apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

5. Asmenys,

gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų

koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, jeigu jie yra įgiję ne

mažesnį už minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos

rūšies pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose,

turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą už

šio įstatymo 8 straipsnyje (išskyrus 8 straipsnio 4 dalį) ir 54 straipsnyje

nurodytus laikotarpius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams

kaliniams ir tremtiniams, dalį stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje,

sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose

netaikoma.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-2137,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 80-4141 (2012-07-10)

1¹ straipsnis. 1¹ straipsnis. Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai

Šio įstatymo nuostatos suderintos su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-2137,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 80-4141 (2012-07-10)

2 straipsnis.

Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

1. Valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose;

2) asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo

įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje;

3) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai,

Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai;

4) krašto apsaugos sistemos profesinės

karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo

kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti

tarnybos užduočių;

5) Valstybės saugumo departamento ir

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos

pareigūnai;

6) nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir

negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir

profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo

laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar

deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas

perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje

įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos,

tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės

institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu

su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys

paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje,

konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės

organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos

institucijoje. Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jei

deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir jo socialinio draudimo įmokas moka

asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs

senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos

Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu;

7) Lietuvos Respublikos kariuomenės

privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

8) individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų

nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji

nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai,

antstoliai ir kiti asmenys), išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi

turint verslo liudijimą (toliau – savarankiškai dirbantys asmenys), taip pat

ūkininkai ir jų partneriai, kaip jie apibrėžti Valstybinio socialinio draudimo

įstatyme (toliau – ūkininkai ir jų partneriai), šeimynos dalyviai, kaip jie

apibrėžti Šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai);

9) asmenys, kurie verčiasi individualia

veikla turėdami verslo liudijimą;

10) šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų

(įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką

iki trejų metų;

11) tradicinių ir kitų valstybės

pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne

dirbantys vienuoliai;

12) nesukakę senatvės

pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis

nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka

paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose

nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui

ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu

iki 2005 m. liepos 1 d.;

13) operatyvinės veiklos

slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo

sutartis mokamas atlygis.

2. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte,

taip pat 10–12 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 12

punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna

jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus

valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją,

valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos

už invalidų slaugą namuose.

3. Kiti asmenys gali savanoriškai

draustis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinio socialinio

draudimo fondo administravimo įstaigose, vykdančiose šį draudimą Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-401 (2005-11-17)

Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)

Nr. X-658 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2675 (2006-06-28)

Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

Nr. X-1395,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5650 (2007-12-29)

Nr. X-1801,

2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5237 (2008-11-25)

Nr.

XI-76,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6003 (2008-12-30)

Nr. XI-958,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4516 (2010-07-20)

Nr. XI-1526,

2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4168 (2011-07-13)

Nr. XI-2137,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 80-4141 (2012-07-10)

Nr. XI-2170,

2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4344 (2012-07-14)

Nr. XI-2300,

2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6474 (2012-11-08)

3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos

Pagal šį įstatymą valstybinės socialinio

draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu

jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo

nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems

asmenims mirus, – jų šeimos nariams.

4 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys

1. Nuo 2005 m. liepos 1 d. nustatomos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos:

1) senatvės;

2) netekto darbingumo;

3) našlių ir našlaičių.

2. Šio įstatymo

nustatyta tvarka, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų bus

paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo

pensijos, toliau mokamos:

1) maitintojo netekimo

pensijos, paskirtos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis buvusia iki 1995 m. sausio 1 d. tvarka (toliau – maitintojo netekimo pensijos);

2) ištarnauto laiko

pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. (toliau – ištarnauto laiko

pensijos);

3) invalidumo pensijos,

paskirtos iki 2005 m. liepos 1 d. (toliau – invalidumo pensijos).

5 straipsnis.

Teisė pasirinkti pensijos rūšį

1. Asmenims, kuriems šio įstatymo

nustatyta tvarka mokamos netekto

darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti

senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Našlių arba našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo, ar

netekto darbingumo pensijomis, jei įstatymų nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo

pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio

draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių

pensijų.

2. Asmenims,

turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo

pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už

mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę

gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, invalidumo,

ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš

šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo

netekimo pensija už kitą mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną).

3. Asmenys, turintys teisę gauti

valstybinę socialinio draudimo pensiją, nepraranda teisės gauti kitas

valstybines pensijas, taip pat nevalstybines pensijas, jei įstatymai nenustato

kitaip.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

6 straipsnis.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos sandara

1. Valstybinę

socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už

stažo metus.

2. Pagrindinė valstybinės socialinio

draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims,

turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas.

3. Pagrindinės valstybinės socialinio

draudimo pensijos dalies bei priedo už stažo metus dydžio matas yra valstybinė

socialinio draudimo bazinė pensija (13 straipsnis).

4. Papildoma valstybinės socialinio

draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims,

išvardytiems 2 straipsnio 1 dalies 1–8, 10, 12 ir 13 punktuose,

draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, atsižvelgiant į šių asmenų

draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo (draudimosi) laikotarpį.

5. Priedas už stažo metus suteikia

papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, įgijusiems didesnį kaip 30 metų

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-658 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2675 (2006-06-28)

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

Nr. X-1393 (2007-12-20)

Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

Nr. X-1395,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5650 (2007-12-29)

Nr.

XI-76,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6003 (2008-12-30)

Nr. XI-958,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4516 (2010-07-20)

7 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis

Valstybinės socialinio draudimo pensijos

mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

8 straipsnis.

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas

1. Apdraustojo asmens valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas

dirbant savarankiškai.

2. Valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar

tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 3–5

punktuose. Šį stažą sudaro:

1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už

juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio

socialinio pensijų draudimo įmokos;

2) laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant

darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės)

arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės

socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba

profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo

išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Į valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą taip pat įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų

draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas,

galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d., gavimo laikas. Šiame punkte išvardytos

pašalpos bei išmoka toliau šiame įstatyme vadinamos valstybinio socialinio

draudimo pašalpomis ir nedarbo socialinio draudimo išmokomis. Šių pašalpų ir

išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai

draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe

ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. – socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims.

3. Asmenų, išvardytų

2 straipsnio 1 dalies 2, 6, 7, 8, 10, 12 ir 13 punktuose, draudimo valstybiniu

socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį,

narystės ar tarnybos pagrindu. Šiam stažui prilyginami iki 2009 m. sausio 1 d.

buvę laikotarpiai, kuriais 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyti

savarankiškai dirbantys asmenys privalomai draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu papildomai pensijos daliai gauti. Asmenims, išvardytiems 2 straipsnio

1 dalies 7 punkte, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

laikotarpiai prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,

įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2005 m.

sausio 1 d. Asmenims, išvardytiems 2 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktuose,

draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai prilyginami

asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal

darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2008 m. sausio 1 d. Asmenų,

nurodytų 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat ūkininkų ir jų partnerių,

nurodytų 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, privalomojo draudimosi valstybiniu socialiniu

pensijų draudimu laikotarpiai prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, nuo 2009 m. sausio 1 d. Šeimynos dalyvių, nurodytų 2 straipsnio 1

dalies 8 punkte, privalomojo draudimosi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

laikotarpiai prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,

įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2010 m.

liepos 1 d. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose,

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat prilyginamas valstybinio

socialinio draudimo pašalpų gavimo laikas. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio 1

dalies 13 punkte, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai

prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2010 m.

rugpjūčio 1 d.

4. Valstybinių

socialinio draudimo invalidumo ir netekto darbingumo pensijų, paskirtų pagal šį

įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžių (21, 57 straipsniai)

prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant

pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, skiriant senatvės pensijas

pirmą kartą arba skiriant senatvės pensijas šio įstatymo 42 straipsnyje

nustatytais atvejais.

5. Valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys,

nurodyti 2 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Stažą, įgytą dirbant savarankiškai,

sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas

valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas. Stažui, įgytam dirbant

savarankiškai, taip pat prilyginami savarankiškai dirbančių asmenų, nurodytų 2

straipsnio 1 dalies 8 punkte, draudimo valstybiniu socialinio pensijų draudimu

laikotarpiai, kuriais šie asmenys iki 2009 m. sausio 1 d. privalomai draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti.

6. Asmenų, išvardytų 2 straipsnio 1

dalies 11 punkte, privalomojo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

valstybės lėšomis laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai. Šiam stažui taip pat

prilyginami 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų asmenų tarnybos

laikotarpiai, buvę iki 2005 m. sausio 1 d., kai tuo metu galiojusių teisės aktų

nustatyta tvarka privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai valstybės lėšomis buvo

draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, 2 straipsnio 1

dalies 10 punkte nurodytų asmenų vaiko iki trejų metų auginimo laikotarpiai,

buvę iki 2008 m. sausio 1 d., kai tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta

tvarka šeimos pasirinkimu motina (įmotė), tėvas (įtėvis), faktiškai auginantis

vaiką, arba vaiko globėjas, auginantys vaiką iki trejų metų, valstybės lėšomis

buvo draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, ir 2

straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytų asmenų neįgalaus asmens slaugos

laikotarpiai, buvę iki 2008 m. sausio 1 d., kai tuo metu galiojusių teisės aktų

nustatyta tvarka neįgalų asmenį namuose slaugantys vienas iš neįgalaus asmens

tėvų (įtėvių), globėjas arba rūpintojas valstybės lėšomis buvo draudžiami tik

valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-658 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2675 (2006-06-28)

Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

Nr. X-1395,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5650 (2007-12-29)

Nr.

XI-76,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6003 (2008-12-30)

Nr. XI-168,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-970 (2009-03-05)

Nr. XI-958,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4516 (2010-07-20)

Nr. XI-2137,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 80-4141 (2012-07-10)

9 straipsnis.

Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas

1. Jei asmens, kuriam skaičiuojamas

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių

buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų

draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo

užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai

metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

2. Išėjimo į pensiją metais į

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į

pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti

įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, yra ne

mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą.

Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatytais atvejais valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

apskaičiuoti taikoma stažo įgijimo metais galiojusi minimalioji mėnesinė alga,

nustatyta Vyriausybės nutarimu. Jeigu Vyriausybės nutarimu nustatyti skirtingi

šios algos dydžiai, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti

taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-796 (2006-07-19)

Žin., 2006, Nr. 87-3407 (2006-08-08)

10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas už laiką, kurį asmuo gavo valstybinę socialinio draudimo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją

Kalendorinių ar

išėjimo į senatvės pensiją metų, kuriais asmuo gavo invalidumo ar netekto

darbingumo pensiją, stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar

tarnybos pagrindu, apskaičiuojamas taip:

1) jeigu asmuo tais metais

neturėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti

įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, stažas

apskaičiuojamas pagal pakaitines asmens draudžiamąsias pajamas (15 straipsnis)

šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka;

2) jeigu asmuo tais metais turėjo

darbo užmokestį ir kitų pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos

privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, stažas

apskaičiuojamas pagal nurodytų turėtų pajamų ir pakaitinių asmens draudžiamųjų

pajamų (15 straipsnis) sumą šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka.

11 straipsnis.

Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta savarankiškai,

apskaičiavimas

1. Į asmens,

kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas

dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už

kiek jis įmokėjo (ar už jį buvo įmokėta) visą jam nustatytą privalomą

valstybinio socialinio pensijų draudimo įmoką.

2. Verslo liudijimus turinčių asmenų

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas įskaitomas pagal faktiškai

įmokėtas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą. Tokia pat tvarka įskaitomas ir valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. ūkininkams ir pilnamečiams jų šeimos nariams, dirbusiems ūkyje.

12 straipsnis.

Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimas

1. Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės

ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą

dirbant savarankiškai.

2. Per kalendorinius metus negali būti

įskaityta daugiau kaip vieni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo

metai.

3. Stažas išreiškiamas metais. Jeigu jo

dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.

13 straipsnis.

Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis

1. Valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo

lygio (MGL).

2. Valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos dydį tvirtina Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo

tarybos teikimu.

14 straipsnis.

Asmens draudžiamosios pajamos

1. Asmenų, išvardytų 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5

punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos (išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus), nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti

įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat

priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio

draudimo išmokos. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies 6, 7, 10 ir 12

punktuose, draudžiamosiomis pajamomis jų draudimo valstybiniu socialiniu

pensijų draudimu abiem pensijos dalims gauti laikotarpiu laikomos sumos, nuo

kurių už šiuos asmenis buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio

socialinio pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetą abiem pensijos dalims gauti. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies 2

ir 8 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis jų privalomojo draudimosi

valstybiniu socialiniu pensijų draudimu abiem pensijos dalims gauti laikotarpiu

laikomos sumos (išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus), nuo

kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos į

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat priskaičiuotos

valstybinio socialinio draudimo pašalpos (savarankiškai dirbančių asmenų,

nurodytų 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, draudžiamosiomis pajamomis iki 2009 m.

sausio 1 d. jų privalomojo draudimosi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

papildomai pensijos daliai gauti laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių šie

asmenys įmokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai

pensijos daliai gauti). Asmenų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies 13 punkte,

draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių už šiuos

asmenis buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio

pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą abiem

pensijos dalims gauti.

2. Asmenų, gavusių pajamas iš sporto veiklos, asmenų,

gavusių pajamas iš atlikėjo veiklos, ir asmenų, gavusių pajamas pagal autorines

sutartis, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo

valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos, tų metų draudžiamosiomis

pajamomis laikomos gautos pajamų sumos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms

valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma

dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą draudėjų

ir apdraustųjų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą

pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal

autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo

darbdavio), dalijant iš tų metų draudėjų ir apdraustųjų bendrojo valstybinio

pensijų socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto pajamoms, gautoms iš sporto

ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai

gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio).

3. Ūkininkų ir jų partnerių, taip pat kitų

savarankiškai dirbančių asmenų gautos pajamos, nuo kurių 2009 metais, o

ūkininkų ir jų partnerių – ir 2010 metais, įmokėtos sumažinto tarifo

privalomojo valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos, tų metų

draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos pajamos, apskaičiuotos proporcingai

mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta

pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų

sumažintą valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą

ūkininkų ir jų partnerių bei savarankiškai dirbančių asmenų gautoms pajamoms,

dalijant iš tų metų bendrojo valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokų

tarifo, nustatyto ūkininkams ir jų partneriams bei savarankiškai dirbantiems

asmenims.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-658 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2675 (2006-06-28)

Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

Nr. X-1395,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5650 (2007-12-29)

Nr.

XI-76,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6003 (2008-12-30)

Nr. XI-168,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-970 (2009-03-05)

Nr. XI-528,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6775 (2009-12-22)

Nr. XI-930,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4224 (2010-07-10)

Nr. XI-958,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4516 (2010-07-20)

15 straipsnis.

Pakaitinės asmens draudžiamosios pajamos

Asmenų, kurie gavo invalidumo ar

netekto darbingumo pensiją, draudžiamosiomis pajamomis nurodytų pensijų gavimo

laikotarpiu laikomos pakaitinės asmens draudžiamosios pajamos (toliau –

pakaitinės pajamos). Jos apskaičiuojamos paskutinį invalidumo ar netekto

darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą (K)

dauginant iš metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų

pajamų), galiojusių tais metais, už kuriuos apskaičiuojamos pakaitinės pajamos,

ir iš mėnesių, per kuriuos tais metais asmeniui buvo mokėta invalidumo ar

netekto darbingumo pensija, skaičiaus. Jeigu invalidumo ar netekto darbingumo

pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių (56 straipsnio 2

dalis), pakaitinėms pajamoms apskaičiuoti imamas asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas (k arba K) tos dalies, į kurią įeina metai, kai asmuo gavo

invalidumo ar netekto darbingumo pensiją. Tais atvejais, kai asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo pakeistas šio įstatymo nustatyta tvarka,

imamas iki pirmojo pakeitimo buvęs koeficientas. Pakaitinės pajamos taikomos

apskaičiuojant asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientą, kai valstybinės socialinio draudimo senatvės

pensijos skiriamos šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr. XI-102,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6026 (2008-12-30)

Nr. XI-529,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6776 (2009-12-22)

Nr. XI-1805,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7571 (2011-12-28)

Nr. XII-90,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7927 (2012-12-29)

16 straipsnis.

Metų draudžiamosios pajamos

1. Einamųjų metų draudžiamąsias pajamas

ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos

teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Einamųjų

metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio

draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar

atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

pajamas ir išlaidas. Pagal šias draudžiamąsias pajamas apskaičiuojama

valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis (24

straipsnis).

2. Praeitų metų draudžiamąsias pajamas

ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teikimu tvirtina Valstybinio

socialinio draudimo fondo taryba. Metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos

pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką,

atsižvelgus į tais metais galiojusias Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų

draudžiamąsias pajamas. Pagal metų draudžiamąsias pajamas apskaičiuojamas

asmens metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas (17 straipsnio 1 ir 2 dalys).

17 straipsnis.

Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas

1. Apdraustojo asmens 1995–2001 metų

draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų

draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui

įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal

darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje –

stažas), ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Apdraustojo

asmens 2002 ir kiekvienų vėlesnių metų draudžiamųjų pajamų koeficientas

apskaičiuojamas asmens atitinkamų kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas

dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų

metų draudžiamųjų pajamų (16 straipsnio 2 dalis).

2. Jei pensija skiriama tuo metu, kai

dar nepatvirtintos praeitų metų draudžiamosios pajamos, asmens draudžiamųjų

pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal užpraeitų metų draudžiamąsias

pajamas. Patvirtinus praeitų metų draudžiamąsias pajamas, paskirtoji pensija,

atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojama nuo pensijos paskyrimo dienos,

jeigu pensijos gavėjui tai naudinga.

3. Jei naudinga asmens draudžiamųjų

pajamų koeficientą apskaičiuoti pagal asmens išėjimo į pensiją metais gautas

draudžiamąsias pajamas, šių metų koeficientas apskaičiuojamas asmens išėjimo į

pensiją metais gautas draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek

tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš patvirtintų einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų. Patvirtinus išėjimo į pensiją metų draudžiamąsias pajamas,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, atsižvelgiant į šias pajamas,

perskaičiuojamas nuo pensijos paskyrimo dienos, jeigu pensijos gavėjui tai

naudinga.

4. Jei asmuo, šio įstatymo nustatyta

tvarka privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei

ir papildomai pensijos daliai gauti, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą

pasirinko dalyvavimą pensijų kaupime ir nuo visų atitinkamais kalendoriniais

metais jo gautų draudžiamųjų pajamų į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji

pensijų įmoka, apskaičiuojant jam senatvės pensijos dydį jo metinis

draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus

apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal šio

straipsnio 1 dalį, dauginant iš dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp

– tk) / tp. Joje:

tp – tų metų valstybinio

pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio

draudimo senatvės pensijos papildomai daliai, patvirtinta Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;

tk – tų metų kaupiamosios

pensijų įmokos tarifas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Jeigu Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo patvirtinti keli

kaupiamosios pensijų įmokos tarifai, taikomi atskirais laikotarpiais

atitinkamai apdraustųjų asmenų kategorijai patvirtinti tarifai, o šių asmenų

metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio 5

dalyje nustatyta tvarka.

5. Jeigu tais metais, už kuriuos

apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, šio straipsnio 4

dalyje nurodyti asmenys turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą

nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, ar (ir) gavo (gauna) valstybinio

socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, iš dydžio

c (šio straipsnio 4 dalis) dauginama tų metų asmens pajamų, nuo kurių į pensijų

fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma. Prie gautos sumos pridedama

tais metais asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta

kaupiamoji pensijų įmoka, suma ar (ir) priskaičiuotos valstybinio socialinio

draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, o po to metinis

draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio 1–3 dalyse

nustatyta tvarka. Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis

draudžiamųjų pajamų koeficientas, buvo apskaičiuoti keli dydžiai c, atitinkamu

laikotarpiu asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą buvo pervesta

kaupiamoji pensijų įmoka, suma dauginama iš to laikotarpio dydžio c. Gautos

sumos sudedamos ir metinis asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

apskaičiuojamas šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

Nr.

XI-232,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 54-2134 (2009-05-12)

18 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas už laiką, kurį asmuo gavo valstybinę socialinio draudimo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją

Kalendorinių ar

išėjimo į senatvės pensiją metų, kuriais asmuo gavo invalidumo ar netekto

darbingumo pensiją, metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas

taip:

1) jeigu tais metais asmuo turėjo

draudžiamųjų pajamų (14 straipsnis), pasirenkamos didesnės pajamos: arba asmens

tais metais turėtų draudžiamųjų pajamų suma (pensijų kaupimo dalyviams ši suma

dauginama iš šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio c, prireikus

taikant 17 straipsnio 5 dalies nuostatas), arba šio įstatymo 15 straipsnyje

nustatyta tvarka apskaičiuotos pakaitinės pajamos. Pasirinktos didesnės pajamos

dalijamos iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš

tų metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų);

2) jeigu tais metais asmuo

neturėjo draudžiamųjų pajamų (14 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas apskaičiuojamas pagal pakaitines pajamas (15 straipsnis), kurios

dalijamos iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš

tų metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų).

19 straipsnis.

Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

1. Apdraustojo asmens draudžiamųjų

pajamų koeficientas apskaičiuojamas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis

pagal dvidešimt penkerius palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, metus po 1994 m. sausio 1 d. Jeigu asmuo turi stažo, įgyto

dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1

d. (54 straipsnio 1 ir 2 dalys), jo draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami

šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Jei asmens valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar

tarnybos pagrindu, mažesnis už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą stažą.

3. Jei asmens stažą sudaro tik stažas,

įgytas išėjimo į pensiją mėnesį, draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas

apdraustam asmeniui darbo arba kitokia sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per

mėnesį santykis su išėjimo į pensiją mėnesį galiojančiomis einamųjų metų

draudžiamosiomis pajamomis. Jei darbo užmokestis nebuvo nustatytas, laikoma,

kad jis lygus tą mėnesį galiojusiai minimaliajai mėnesinei algai, nustatytai

Vyriausybės nutarimu. Jei nustatyti skirtingi šių algų dydžiai – didžiausiai

pagal dydį minimaliajai mėnesinei algai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-796 (2006-07-19)

Žin., 2006, Nr. 87-3407 (2006-08-08)

Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr.

XI-76,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6003 (2008-12-30)

Nr. XI-102,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6026 (2008-12-30)

Nr. XI-529,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6776 (2009-12-22)

Nr. XI-1805,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7571 (2011-12-28)

Nr. XII-90,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7927 (2012-12-29)

Nr. XII-91,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7928 (2012-12-29)

20 straipsnis.

Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją

1. Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę

socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

1) sukanka šio įstatymo nustatytą

senatvės pensijos amžių;

2) turi minimalų valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai.

2. Asmuo turi atitikti šio straipsnio 1

dalies 2 punkto reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba

kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos

amžių.

21 straipsnis.

Senatvės pensijos amžius

1. Senatvės pensijos amžius nustatomas

65 metai.

2. Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka

nustatoma šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1436,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3723 (2011-06-28)

22 straipsnis.

Minimalus ir būtinasis draudimo stažas senatvės pensijai

1. Minimalus valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai yra

15 metų.

2. Būtinasis valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 m. sausio 1 d. vyrams ir nuo 2004 m. sausio 1 d. moterims yra 30 metų.

23 straipsnis.

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinės dalies dydis

1.

Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi 110

procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi

būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

2.

Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą

senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos

dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 110 procentų

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir

dalijant iš būtinojo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1358,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5360 (2007-12-15)

24 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies dydis

1. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos

papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę

socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, pagal formulę 0,005 x S x K x D. Joje:

S – visas asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu (8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys bei 54 straipsnio 1 ir 2 dalys);

K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po

1994 m. sausio 1 d. (19 straipsnis, 56 straipsnio 3 dalis);

D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų

draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija (16

straipsnio 1 dalis).

2. Asmenų, turinčių valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., prašymu valstybinės socialinio draudimo

senatvės pensijos papildoma dalis gali būti apskaičiuojama pagal formulę 0,005

x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Joje:

s – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki

1994 m. sausio 1 d. (54 straipsnio 1 ir 2 dalys);

k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994

m. sausio 1 d. (56 straipsnis);

S – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po

1994 m. sausio 1 d. (8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys);

K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m.

sausio 1 d. (19 straipsnis, 56 straipsnio 3 dalis);

D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų

draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija (16

straipsnio 1 dalis).

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta

tvarka valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis

apskaičiuojama, jeigu asmeniui tai naudinga.

Straipsnis

papildomas 3 dalimi, buvusi 3 dalis laikoma 4 dalimi nuo 2013-10-14:

3. Asmenų,

turinčių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal

darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., ir

pasirinkusių dalyvauti pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos

įstatymą, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis

apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x s x Kn x D + 0,005 x S x K x D.

Joje:

Kn – asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas po 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuotas netaikant šio įstatymo 17

straipsnio 4 dalies nuostatų.

Kiti dydžiai nurodyti šio straipsnio 2

dalyje.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta

tvarka valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis

apskaičiuojama, jeigu asmeniui tai naudinga.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr. XI-102,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6026 (2008-12-30)

Nr. XI-529,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6776 (2009-12-22)

Nr. XI-1805,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7571 (2011-12-28)

Nr. XII-90,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7927 (2012-12-29)

Nr. XII-91,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7928 (2012-12-29)

Nr. XII-433,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3760 (2013-07-13)

Ankstesnė redakcija

24(1) straipsnis. 24(1) straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus dydis

Valstybinės socialinio draudimo senatvės

pensijos priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į

pensiją mėnesio įgytų pilnų valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažo (8 straipsnio 1–3, 5, 6 dalys, 54 straipsnio

1 dalis, 2 dalies 1–9 punktai, 3 ir 4 dalys) metų, viršijančių 30 metų,

skaičiaus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

25 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas asmeniui, gavusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą

1. Asmeniui, gavusiam valstybinę

socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo

senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (toliau – išankstinė senatvės

pensija), šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos valstybinės socialinio

draudimo senatvės pensijos dydis mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos

pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo

išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.

2. Asmenims, kuriems išankstinė senatvės pensija buvo

paskirta iki 2012 m. sausio 1 d., apskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo

senatvės pensijos dydis mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos

0,4 procento, padauginto iš skaičiaus pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo

išankstinę senatvės pensiją, kol sukako iki 2012 m. sausio 1 d.

nustatytą senatvės pensijos amžių: moterys – 60 metų, vyrai – 62 metus 6

mėnesius, nepaisant faktinio išankstinės senatvės pensijos mokėjimo laiko.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1436 (2011-06-09)

Žin., 2011, Nr. 77-3723 (2011-06-28)

26 straipsnis. Amžiaus ir būtinojo stažo sumažinimas asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu

Asmenims, sergantiems hipofiziniu

nanizmu (liliputams), senatvės pensijos amžius nustatomas 15 metų mažesnis už nurodytą

21 straipsnyje, o būtinasis ir minimalus draudimo stažas – 10 metų mažesnis už

nurodytą 22 straipsnyje.

27 straipsnis.

Senatvės pensijos padidinimas dėl atidėto kreipimosi

1. Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę

gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pagal šį įstatymą ir turi

būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir

kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis

kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuoto dydžio už kiekvienus

pilnus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją

turėdamas būtinąjį stažą.

2. Gaunančiam senatvės pensiją ir

turinčiam būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo

prašymu pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš naujo

apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais

apskaičiuoto dydžio už kiekvienus pilnus metus, praėjusius nuo mokėjimo

atidėjimo dienos.

3. Atidėjus pensijos mokėjimą ne pilniems

metams, už paskutinių nepilnų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet

nedidinama.

4. Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos

daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus.

5. Valstybinio socialinio draudimo fondo

tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto

kreipimosi procentas.

28 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją

1. Teisę gauti valstybinę socialinio

draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės

integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie

pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (toliau – nedarbingi arba iš

dalies darbingi asmenys), jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31

straipsniuose nustatytas sąlygas.

2. Teisė gauti valstybinę socialinio

draudimo netekto darbingumo pensiją išlieka, kai nedarbingais ar iš dalies

darbingais pripažinti asmenys senatvės pensijos amžių sukanka valstybinės

socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu. Jei tokie

asmenys tuo pat metu turi teisę gauti ir senatvės pensiją, taikomos šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

29 straipsnis.

Darbingumo lygio ir netekto darbingumo procentų nustatymas

1. Asmens darbingumo lygį, jo priežastį,

atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau šiame straipsnyje – Tarnyba). Netekto darbingumo procentai

įrašomi asmeniui išduodamame darbingumo lygio pažymėjime.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ginčyti Tarnybos sprendimus dėl

darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino.

30 straipsnis.

Netekto darbingumo pensijos skyrimo sąlygos

1. Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas

darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu,

įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją,

jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai.

2. Asmuo, neturėjęs teisės gauti

valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos pagal šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jeigu jis

minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo

pensijai turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu, pakartotinai jį

tikrinant, dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną.

3. Valstybinė socialinio draudimo netekto

darbingumo pensija asmeniui skiriama iki šiam asmeniui nustatyto darbingumo

lygio termino pabaigos, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytą

atvejį.

Straipsnio

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2009-09-02,

Žin., 2009, Nr. 106-4434 (2009-09-05)

Nr. XI-1642,

2011-11-10, Žin., 2011, Nr. 144-6751 (2011-11-29)

31 straipsnis.

Minimalus ir būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto

darbingumo pensijai

1. Asmenims, kurie pripažinti

nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui

sukanka 22 metai, – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet

didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet

didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo,

nustatyto senatvės pensijai.

2. Būtinasis valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai nustatomas taip: kol

asmeniui sukanka 24 metai, – vieni metai, sukakus 24 metams, būtinasis stažas

kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, būtinasis stažas

kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo stažo,

nustatyto senatvės pensijai.

32 straipsnis.

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas ir dydis

1. Valstybinė socialinio draudimo

netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims

apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos

dalis bei priedą už stažo metus. Apskaičiuojant netekto darbingumo pensijos

papildomą dalį, nedarbo socialinio draudimo išmokų (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpų) gavimo laikas (8 straipsnio 2 dalies 2 punktas) įskaitomas į

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, o įskaitytu į stažą bedarbystės

laikotarpiu priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpos) – į asmens draudžiamąsias pajamas (14 straipsnis), jeigu

asmeniui tai naudinga. Tokios pat nuostatos laikomasi ir tuo atveju, kai asmuo

gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką išėjimo į netekto darbingumo pensiją

metais.

2. Asmenų, netekusių 75–100 procentų

darbingumo, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą

netekto darbingumo pensijai, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra

lygi 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, o asmenų,

netekusių 60–70 procentų darbingumo, – 110 procentų valstybinės socialinio

draudimo bazinės pensijos. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą,

pagrindinė jo netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant 150

procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį asmenims,

netekusiems 75–100 procentų darbingumo, ir 110 procentų valstybinės socialinio

draudimo bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo,

iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.

3. Papildoma netekto darbingumo pensijos

dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu,

taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos

dalis (24 straipsnis), įskaitant į stažą:

1) visą asmens turimą valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės

ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 54 straipsnio 1 dalis ir 2

dalies 1–9 punktai);

2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto

senatvės pensijos amžiaus (21 ir 57 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį netekto darbingumo

pensijai stažą (31 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki

senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri

gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš

asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant

pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo

netekto darbingumo pensijai stažo.

4. Valstybinė socialinio draudimo

netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo,

apskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, o po

to mažinama 50 procentų.

5. Valstybinės socialinio draudimo

netekto darbingumo pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas taip pat

kaip ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas už stažo

metus (24(1) straipsnis). Asmenims, netekusiems 45–55 procentų

darbingumo, taip apskaičiuotas priedas mažinamas 50 procentų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

Nr. X-1358,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5360 (2007-12-15)

Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

33 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją ar (ir) dalyvavusiam pensijų kaupime

1. Asmeniui,

kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau arba kuriam valstybinė

socialinio draudimo netekto darbingumo pensija skiriama išankstinės senatvės

pensijos gavimo laikotarpiu, netekto darbingumo pensija apskaičiuojama šio

įstatymo nustatyta tvarka, nemažinant jos dydžio dėl to, kad asmuo iki netekto

darbingumo pensijos paskyrimo gavo išankstinę senatvės pensiją. Išankstinę

senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių

teisė gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją išlieka

(28 straipsnio 2 dalis), valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo

pensijos dydis mažinamas dydžiu, kurį sudaro šios pensijos 0,4 procento, padauginto

iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.

Jeigu šiam asmeniui išankstinė senatvės pensija buvo paskirta iki 2012 m.

sausio 1 d., valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydis

mažinamas dydžiu, kurį sudaro šios pensijos 0,4 procento, padauginto iš

skaičiaus pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, kol

sukako iki 2012 m. sausio 1 d. nustatytą senatvės pensijos amžių: moterys – 60

metų, vyrai – 62 metus 6 mėnesius, nepaisant faktinio išankstinės senatvės

pensijos mokėjimo laiko.

2. Pensijų kaupimo dalyviui, kuriam

skiriama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, ši pensija

apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nemažinant jos dydžio dėl to, kad

asmuo dalyvauja pensijų kaupime. Pensijų kaupime dalyvavusiam asmeniui, kuriam

sukakus senatvės pensijos amžių teisė gauti valstybinę socialinio draudimo

netekto darbingumo pensiją išlieka (28 straipsnio 2 dalis), metiniai

draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iš naujo atitinkamai taikant

šio įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalių ir 18 straipsnio nuostatas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr. XI-1436,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3723 (2011-06-28)

34 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją

1. Teisę gauti

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija) ar

valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją (toliau – našlaičių pensija)

turi šio įstatymo 35 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka

pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai

(įvaikiai), jeigu asmuo mirties (pripažinimo nežinia kur esančiu) dieną atitiko

šias sąlygas:

1) buvo įgijęs

šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto

darbingumo (jei asmuo mirė iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar

senatvės pensiją (priklausomai nuo mirusiojo amžiaus) arba gavo vieną iš šių

pensijų – netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės;

2) minimalų

valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą atitinkamos

rūšies pensijai mirusysis įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos

ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar

organizacijose (išskyrus asmenis,

iki mirties dienos gavusius netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės

pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus,

galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reabilituotus politinius kalinius ir

tremtinius, dalį stažo įgijusius neteisėto kalinimo metu ar tremtyje, kuriems

sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos

ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar

organizacijose netaikoma).

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, skiriant našlių pensiją šio įstatymo 35

straipsnyje nurodytam mirusio asmens sutuoktiniui, netaikomos, jeigu asmuo mirė

iki 1991 m. birželio 1 d.

3. Asmenų,

mirusių po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. birželio 1 d., sutuoktiniui bei vaikams (įvaikiams) našlių ar našlaičių pensija skiriama, jei

asmuo mirties dieną buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

4. Našlių ir

našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims,

teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už

kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją

1. Teisę gauti

našlių pensiją turi šie asmenys:

1) sukakę

senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių

sutuoktinio mirties metu;

2) pripažinti

nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:

a) buvo

pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies

darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio

mirties;

b) buvo

pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18

metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto

darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai

(įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.

2. Teisė gauti

našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti

našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais

nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas.

3. Našlė arba

našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti našlių pensiją

tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki

sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai.

4. Našlei ar

našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas

nutraukiamas dar kartą susituokus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

36 straipsnis. Našlių pensijos dydis

1. Našlei arba

našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama

valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio (šio straipsnio

2 dalis).

2. Valstybinės

socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį (toliau – našlių pensijos

bazinis dydis) tvirtina Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

teikimu. Šis dydis negali būti mažesnis nei 70 litų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

37 straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją

1. Teisę gauti našlaičių pensiją turi

mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie

pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir

jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai),

taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo

pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne

vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo

pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi

(invalidai).

2. Nustatyta

tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo

programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir dieninių ar

nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti

našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo

(išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių

pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio

31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

3. Teisė gauti

našlaičių pensiją išlieka, kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlaitis senatvės pensijos amžių sukanka našlaičių

pensijos gavimo laikotarpiu.

4. Mirusiojo

vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka

ir tada, kai jie įvaikinami.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

Nr. XI-528,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6775 (2009-12-22)

Nr. XI-1643,

2011-11-10, Žin., 2011, Nr. 144-6752 (2011-11-29)

39 straipsnis. Našlaičių pensijos apskaičiavimas ir dydis

1. Asmeniui,

turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 50 procentų

mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo

netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60–70

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos

dydžio), jeigu miręs asmuo nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, arba

mirusiajam galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės

pensijos dydžio, jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Tokio

dydžio našlaičių pensija skiriama, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi

vienas vaikas (įvaikis). Jei tokią teisę turi du ir daugiau vaikų (įvaikių),

kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso

apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dydžio.

Jeigu, paskyrus našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo

kreipiasi kitas našlaitis (našlaičiai) ir dėl to mažėja netekto darbingumo

(invalidumo) ar senatvės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, našlaičių

pensija perskaičiuojama nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį

gautas naujas prašymas su visais reikiamais dokumentais.

2. Mirus

senatvės, netekto darbingumo, invalidumo ar išankstinės senatvės pensijos

gavėjui, našlaičių pensija apskaičiuojama šio straipsnio 1 dalies nustatyta

tvarka pagal mirusiojo gautos pensijos dydį. Skiriant našlaičių pensiją netekto

darbingumo pensijos, apskaičiuotos asmenims, netekusiems 45–55 procentų

darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidumo pensijos),

mažinimas, nustatytas šio įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalyse, netaikomas.

3. Patvirtinus

naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir (ar) naujas

einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos

pagal naujus dydžius.

4. Našlaičių

pensijos abiejų tėvų netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių

tėvų. Jeigu šie našlaičiai po tėvų mirties įgyja teisę gauti našlaičių pensiją

už mirusį įtėvį (įmotę), jų prašymu vietoj našlaičių pensijos už tėvą (motiną)

skiriama ir mokama našlaičių pensija už įtėvį (įmotę), jeigu ji didesnė už

gaunamą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

Nr. XI-528,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6775 (2009-12-22)

40 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas

1. Valstybines socialinio draudimo

pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės

patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatais.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo

administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo

taryba.

3. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo

galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo

senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę

socialinio draudimo pensiją atsiradimo.

4. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma

pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

5. Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie

pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą

pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo

priežastį.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr. XI-528,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6775 (2009-12-22)

41 straipsnis.

Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

1. Pagal šį įstatymą valstybinė

socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją

atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai

skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame

skyriuje dienos.

2. Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės

socialinio draudimo senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 27 straipsnyje

nustatyta mokėjimo tvarka.

3. Valstybinės socialinio draudimo

pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui

pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją, privalo iš

anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.

4. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui,

ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei

pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos

mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką,

bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos

gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra,

bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų

dėl pensijos mokėjimo pratęsimo pateikimo dienos.

5. Pensininkui mirus, pensija išmokama

jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir

dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.

Pastaba. 41 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos išmokant

valstybines socialinio draudimo pensijas už asmenis, mirusius po šio įstatymo

įsigaliojimo (2010 m. sausio 1 d.)

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-528,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6775 (2009-12-22)

42 straipsnis.

Pensijos skyrimas iš naujo

1. Senatvės ar netekto darbingumo

pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo

prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar

tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys).

2. Jeigu

senatvės ar netekto darbingumo pensijos gavėjas, kuriam pagal šio įstatymo

nuostatas buvo paskirta pensija turint minimalų, bet neturint būtinojo stažo,

po pensijos paskyrimo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys) arba dirbdamas savarankiškai (8 straipsnio

5 ir 6 dalys) įgyja būtinąjį stažą, jo prašymu senatvės ar netekto darbingumo

pensija jam gali būti skiriama iš naujo, nepaisant to, kad po pensijos

paskyrimo jo įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis

kaip vieni metai.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos

atitinkamai taikomos skiriant netekto darbingumo pensijas nesukakusiems

senatvės pensijos amžiaus invalidumo pensijų gavėjams vietoj šio įstatymo

nustatyta tvarka jiems toliau mokamų invalidumo pensijų. Šiais atvejais netekto

darbingumo pensijos iš naujo pagal naujus duomenis skiriamos: I grupės

invalidams – kaip asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, II grupės

invalidams – kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, III grupės

invalidams – kaip asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo. Šioje dalyje

nurodytu būdu paskirtos netekto darbingumo pensijos mokamos iki asmenims

nustatyto invalidumo termino pabaigos. Sukakusiems senatvės pensijos amžių netekto

darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams netekto darbingumo (invalidumo)

pensijos neskiriamos. Jų pageidavimu vietoj netekto darbingumo (invalidumo)

pensijos skiriama senatvės pensija pagal naujus stažo ir uždarbio duomenis arba

toliau mokama netekto darbingumo (invalidumo) pensija (28 straipsnio 2 dalis,

53 straipsnio 3 dalis).

4. Jei asmeniui nustatomi didesni

netekto darbingumo procentai, valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo

pensija asmens pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama

pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai (vietoj

45–55 procentų netekto darbingumo ar vietoj III invalidumo grupės nustačius

60–70 procentų netekto darbingumo) arba pradedant mokėti 150 procentų

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (neturintiems būtinojo

stažo – proporcingai turimam stažui) pagrindinę pensijos dalį (vietoj 60–70

procentų netekto darbingumo ar vietoj II invalidumo grupės nustačius 75–100

procentų netekto darbingumo). Jei nustatomi mažesni netekto darbingumo

procentai, valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija neskiriama

iš naujo, o mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis pradedant

mokėti 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio

(neturintiems būtinojo stažo – proporcingai turimam stažui) pagrindinę pensijos

dalį (vietoj 75–100 procentų netekto darbingumo ar vietoj I invalidumo grupės

nustačius 60–70 procentų netekto darbingumo) arba mokama 50 procentų mažesnė

pensija (vietoj 60–70 procentų netekto darbingumo ar vietoj II invalidumo

grupės nustačius 45–55 procentus netekto darbingumo). Jeigu asmeniui vietoj I

invalidumo grupės nustatoma 75–100 procentų netekto darbingumo, vietoj II

invalidumo grupės – 60–70 procentų netekto darbingumo, vietoj III invalidumo

grupės nustačius 45–55 procentus netekto darbingumo, vietoj mokėtos invalidumo

pensijos pradedama mokėti netekto darbingumo pensija šio įstatymo 32

straipsnyje nustatytų dydžių. Jeigu po pakartotinio tikrinimo asmeniui vėl

nustatomi tokie pat (to paties intervalo) netekto darbingumo procentai, jam

toliau mokama netekto darbingumo pensija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

Nr. X-1358,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5360 (2007-12-15)

Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

42(1) straipsnis. 42(1) straipsnis. Priedo už stažo metus apskaičiavimas iš naujo

1. Kai senatvės

ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjas kreipiasi dėl pensijos

skyrimo iš naujo (42 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 46 straipsnio 2 dalis), priedo

už stažo metus dydis apskaičiuojamas iš naujo pagal naujus valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažo (8 straipsnio 1–3, 5, 6 dalys), įgyto iki

pensijos skyrimo iš naujo mėnesio, duomenis. Priedo už stažo metus dydis iš

naujo pagal naujus stažo duomenis apskaičiuojamas ir tais atvejais, kai senatvės

ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui pensijos skyrimas iš naujo

nenaudingas.

2. Jeigu senatvės ar netekto darbingumo

(invalidumo) pensijos gavėjas pateikia

papildomus duomenis apie valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažui prilygintus laikotarpius (54 straipsnio 1

dalis, 2 dalies 1–9 punktai, 3 ir 4 dalys) ir susidaro pilni valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažo metai, priedo už stažo metus dydis

apskaičiuojamas iš naujo pagal naujus stažo duomenis nuo mėnesio, einančio po

to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė papildomus stažo duomenis, pirmosios

dienos.

3. Jeigu keičiasi

asmeniui mokamos valstybinės socialinio draudimo pensijos rūšis ar netekto

darbingumo procentai arba ši pensija skiriama iš naujo ar perskaičiuojama, priedas

už stažo metus nemažinamas, išskyrus atvejį, kai vietoj 60–70 procentų netekto

darbingumo (II invalidumo grupės) nustatomas 45–55 procentų netektas

darbingumas. Šiuo atveju priedas už stažo metus mažinamas 50 procentų.

4. Apskaičiuojant priedo už stažo metus

dydį įskaitomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, už kurį

mokama pensija pagal šį įstatymą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

43 straipsnis.

Pensijos mokėjimas pensininkui persikėlus gyventi į užsienį (atvykus gyventi į

Lietuvos Respubliką)

*1. Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą

valstybę, jam mokama paskirtoji pensija, jei pensininkas yra įgijęs ne mažesnį

kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies

pensijai gauti ir visą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įgijo

dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba pensininkas

yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo

metu ar tremtyje (54 straipsnis). Tais atvejais, kai pensininkas yra įgijęs ne

mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos

rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose,

tačiau į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo įskaityti šiam

stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant kitose valstybėse (54

straipsnis), pensija perskaičiuojama tik pagal valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose,

duomenis ir mokama perskaičiuotoji pensija.

2. Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius

į priekį išvykimo mėnesio dydžio ir toliau ji nebemokama.

*3. Pensininkui, kuriam pensija persikėlus nuolat

gyventi į kitą valstybę buvo mokama pagal šio straipsnio 1 dalį

arba buvo paskirta ir mokama kaip nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje pagal

šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalį, ši pensija toliau mokama jam grįžus (atvykus)

gyventi į Lietuvos Respubliką, neatsižvelgiant į tai, kad pensininkas nėra

nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

4. Lietuvos Respublikai prisijungus prie

tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijos

mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba

sutartyse.

*Pastaba. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo

valstybinės socialinio draudimo pensijos buvo mokamos pagal Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagal šio

įstatymo nuostatas neperžiūrimos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

Nr. XI-2137,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 80-4141 (2012-07-10)

44 straipsnis.

Pensijos permokėjimas arba neprimokėjimas

1. Valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos

kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu.

2. Pensijos gavėjas privalo pranešti

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka

jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui,

per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes

laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas

pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.

3. Jeigu

valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar

mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1393,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5648 (2007-12-29)

45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo

įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-87,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7925 (2012-12-29)

VI

46 straipsnis.

Pensijų, paskirtų iki 1995 m.

sausio 1 d., perskaičiavimas

1. Asmenims, kuriems valstybinės

socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d., pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos byloje

fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (49 ir 50 straipsniai). Jeigu pensijos

byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo

1995 m. spalio 1 d. imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Jeigu pensininkai

pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus pagal 54 straipsnio

1 dalies, 2 dalies 1–9 punktų, 3 ir 4 dalių nuostatas laikotarpius.

Pageidaujantys taip pat gali pateikti kito laikotarpio duomenis apie uždarbį

buvusia iki 1995 m. sausio 1 d. tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis iki 1996 m. liepos 1 d., pensijos perskaičiuojamos nuo 1995 m. spalio 1 d., pateikus juos vėliau, – nuo

mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.

2. Asmenų, kuriems valstybinė socialinio

draudimo senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta iki 1995 m. sausio 1 d. ir kurie po pensijos paskyrimo įgijo (įgyja) papildomą, ne mažesnį kaip vienų

metų, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdami pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys, 54

straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1–9 punktai), pageidavimu pensija gali būti

paskirta iš naujo, remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų

pensijų (42 straipsnis). Remiantis nurodytomis nuostatomis, taip pat gali būti

iš naujo paskirta senatvės ar netekto darbingumo pensija tiems senatvės ar

invalidumo pensininkams, kuriems pensijos iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos neturint viso tuo metu reikalauto stažo pensijai skirti ir kurie

po pensijos paskyrimo dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys, 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1–9

punktai) arba dirbdami savarankiškai (8 straipsnio 5 ir 6 dalys, 54 straipsnio

3 dalis) įgyja (įgijo) šio įstatymo nustatytą būtinąjį stažą, nepaisant to, kad

po pensijos paskyrimo jų įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas

buvo mažesnis kaip vieni metai.

3. Maitintojo

netekimo pensijos pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos ir kartu su senatvės,

netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių ar našlaičių

pensijomis nemokamos, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su

maitintojo netekimo pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną). Maitintojo netekimo pensijos mokamos Valstybinių socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

4. Ištarnauto laiko pensija

perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo

senatvės ar netekto darbingumo pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra

sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažintas

nedarbingu arba iš dalies darbingu. Šiais atvejais ištarnauto laiko pensija

perskaičiuojama pagal ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo ir

uždarbio duomenis (49 ir 50 straipsniai). Ištarnauto laiko pensijos gavėjas,

kuriam ši pensija perskaičiuojama į senatvės ar netekto darbingumo

pensiją, gali papildyti ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo

duomenis, pateikdamas dokumentus apie stažą, įgytą tais laikotarpiais, kurie

pagal šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1–9 punktų ir 3 dalies

nuostatas prilyginami valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažui. Ištarnauto laiko pensijos gavėjo

pageidavimu senatvės ar netekto darbingumo pensija taip pat gali būti paskirta

pagal šio įstatymo nuostatas dėl naujai skiriamų pensijų

arba vietoj perskaičiuotos ar iš naujo paskirtos senatvės ar invalidumo,

ar netekto darbingumo pensijos toliau mokama ištarnauto laiko pensija.

Iki 1995 m. sausio 1 d. paskirta ištarnauto laiko pensija toliau mokama ir

tiems jos gavėjams, kurie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba

pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). Ištarnauto laiko pensijos indeksuojamos šio įstatymo 52

straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, gaunantiems senatvės ar netekto

darbingumo, ar toliau mokamą invalidumo pensiją, ištarnauto laiko pensija

nemokama. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, krašto apsaugos,

valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių

pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

Nr. X-1032,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-319 (2007-01-19)

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

47 straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

48 straipsnis.

Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis

1. Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės

socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia

atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui

(23 straipsnis ir 32 straipsnio 2 dalis), jei asmeniui iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija.

2. Jei asmeniui iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos dalimi

laikoma atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies

dydžio dalis, kuri gaunama dauginant atitinkamos pagrindinės valstybinės

socialinio draudimo pensijos dalies dydį (23 straipsnis ir 32 straipsnio 2

dalis) iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir dalijant iš pensijos

skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio pensijai skirti.

49 straipsnis.

Stažo, įgyto iki 1995 m. sausio 1 d., apskaičiavimas perskaičiuojant

paskirtas pensijas

1. Visas pensijos byloje fiksuotas darbo

stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y.

iki 1991 m. birželio 1 d., laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidintos trukmės,

įskaitomi kaip kalendorinės trukmės.

2. Pensijos byloje fiksuoto stažo

laikotarpiai, buvę po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.

y. po 1991 m. birželio 1 d., laikomi valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims,

išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje,

mokėjusiems nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į

stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 32 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Jeigu

asmens turimas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant

pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1995 m. sausio 1 d., yra didesnis už apskaičiuotą pagal 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, papildoma

pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą faktinį asmens turimą stažą.

50 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

1. Perskaičiuojant paskirtas pensijas,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (19 straipsnis) apskaičiuojamas pagal

pensijos byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka:

1) jei pensija paskirta pagal byloje

fiksuotą asmens uždarbio vidurkį, apskaičiuotą pagal asmens uždarbio iki 1991 m. sausio 1 d. duomenis, tai šis vidurkis dalijamas iš atitinkamo laikotarpio vidutinio

mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje;

2) jei pensija paskirta pagal asmens

uždarbio po 1991 m. sausio 1 d. duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai

uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio

Lietuvoje, ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų

pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 m. sausio 1 d. vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo

užmokesčiui Lietuvoje.

2. Perskaičiuojant paskirtas pensijas,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas imamas ne didesnis kaip 5.

51 straipsnis.

Pensijos nesumažinimo taisyklė

Jei po 1995 m. sausio 1 d. perskaičiavus pensiją, paskirtą iki 1995 m. sausio 1 d., jos dydis sumažėja, palyginti su ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau paskirta ir

pagal šį įstatymą neperskaičiuota pensija, toliau indeksuojant ją šio įstatymo

52 straipsnyje nustatyta tvarka.

52 straipsnis.

Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas po 1995 m. sausio 1 d.

1. Pagal šį įstatymą neperskaičiuota

pensija indeksuojama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kiekvieną kartą

patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (ir) ar

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

2. Pensijos dalis, lygi buvusiam 110

procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui, padidinama (laikinai sumažinama) iki naujo 110 procentų

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, likusi pensijos dalis

be priedo už stažo metus indeksuojama pagal naujai patvirtintų ir prieš tai

buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį, o priedas už stažo metus –

pagal naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.

3. Jei neperskaičiuota pensija be priedo

už stažo metus viršija ar po indeksavimo pradeda viršyti maksimalią

neperskaičiuotą pensiją – 500 litų, ji mokama 500 litų dydžio, kol tam asmeniui

perskaičiuota pagal šį įstatymą pensija be priedo už stažo metus ima viršyti

500 litų. Kai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patvirtinama nauja

maksimali neperskaičiuota pensija, mokama neperskaičiuota pensija be priedo už

stažo metus indeksuojama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka,

neviršijant naujos maksimalios neperskaičiuotos pensijos.

4. Maksimalią neperskaičiuotą pensiją tvirtina

Vyriausybė kartu su nauju bazinės pensijos dydžiu. Maksimali neperskaičiuota

pensija, lyginant su prieš tai patvirtinta, didinama (laikinai mažinama) tiek procentų, kiek procentų

padidinta (laikinai sumažinta) bazinė pensija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1006,

2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-158 (2007-01-11)

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

Nr. X-1358,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5360 (2007-12-15)

Nr. XI-528,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6775 (2009-12-22)

53 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų mokėjimas, didinimas ir indeksavimas

1. Valstybinės socialinio draudimo

invalidumo pensijos nuo 2005 m. liepos 1 d. toliau mokamos tol, kol pasibaigia

šių pensijų skyrimo ir mokėjimo terminas arba kol vietoj jų šio įstatymo

nustatyta tvarka paskiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės arba

netekto darbingumo pensijos. Patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos dydį ar naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, toliau

mokamos I grupės invalidumo pensijos apskaičiuojamos

pagal naujus dydžius taip kaip netekto darbingumo pensijos asmenims,

netekusiems 75–100 procentų darbingumo, II grupės invalidumo pensijos – taip

kaip netekto darbingumo pensijos asmenims, netekusiems 60–70 procentų

darbingumo, III grupės invalidumo pensijos – taip kaip netekto darbingumo

pensijos asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo. Invalidumo pensijos,

nuo 1995 m. sausio 1 d. neperskaičiuotos pagal šį įstatymą, toliau

indeksuojamos šio įstatymo 52 straipsnio nustatyta tvarka.

2.

Jeigu invalidumo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas dėl asmens atgauto

darbingumo, tai, vėl pripažinus jį nedarbingu arba iš dalies darbingu, anksčiau

paskirtos pensijos mokėjimas atnaujinamas, jeigu nuo dienos, kurią buvo nutrauktas

pensijos mokėjimas, praėjo ne daugiau kaip 3 metai. Šiais atvejais vietoj

mokėtos invalidumo pensijos pradedama mokėti netekto darbingumo pensija šio

įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

3. Teisė gauti valstybinę socialinio

draudimo invalidumo pensiją išlieka, kai šios pensijos gavėjas senatvės

pensijos amžių sukanka (sukako) valstybinės socialinio draudimo invalidumo

pensijos gavimo laikotarpiu. Jei tokie asmenys tuo pat metu turi teisę gauti ir

senatvės pensiją, taikomos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr. XI-528,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6775 (2009-12-22)

53(1) straipsnis. 53(1) straipsnis. Perskaičiuotų ir neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo pensijų priedas už stažo metus

1. Perskaičiuotų ir

neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo

(invalidumo) pensijų, ištarnauto laiko pensijų gavėjams, įgijusiems didesnį

kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, priedas už stažo

metus apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos iš kiekvienų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Apskaičiuojant šį priedą,

įskaitomas stažas, įgytas iki 1995 m. sausio 1 d. (49 straipsnio 1 ir 2 dalys),

ir stažas, įgytas po 1995 m. sausio 1 d. (8 straipsnio 1–3, 5, 6 dalys).

Ištarnauto laiko pensijų gavėjams šis priedas skiriamas, jeigu jie yra sukakę

senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais

(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). Asmenims, kuriems mokama III grupės invalidumo

pensija, apskaičiuotas priedas už stažo metus mažinamas 50 procentų.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje

nurodytiems valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams pensija skiriama

iš naujo (46 straipsnio 2 ir 4 dalys) arba vietoj mokamos pensijos skiriama

kitos rūšies valstybinė socialinio draudimo pensija, priedas už stažo metus

nemažinamas. Tokiais atvejais apskaičiuojamas naujas priedo už stažo metus

dydis, įskaitant papildomus stažo, įgyto iki tos pačios ar kitos rūšies

pensijos skyrimo, duomenis.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

VII

54 straipsnis.

Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui

1. Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo

įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai:

1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo

laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie

pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu

draudimu, darbo laikas;

2) rašytojų sąjungos, dailininkų

sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų

kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos

jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas

neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;

3) tarnybos sukarintoje apsaugoje,

specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant

į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.

2. Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai:

1) asmenų, apdraustų valstybiniu

socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį,

privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas;

2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių

valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo

įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;

3) apdraustų (dirbančių) asmenų,

nurodytų šios dalies 1 punkte, ligos (laikinojo nedarbingumo) bei

motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo laikas;

4) mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo

kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje

(rezidentūroje);

5) faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų

tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose),

būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto

bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal

šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo

ir po 1990 m. kovo 11 d.;

6) prisiekusių Lietuvos Respublikai

(perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos

laikotarpiai;

7) reabilituotų politinių kalinių ir

tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas

pagal 1 punktą;

8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio

karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laikas, taip

pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose

Antrojo pasaulinio karo metais laikas;

9) ginkluoto pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės

kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip;

10) valstybinių

socialinio draudimo invalidumo pensijų gavimo laikas – šio įstatymo 8

straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

3. Asmens valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai:

1) motinoms – vaikų invalidų,

nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;

2) šeimos nariams – I grupės invalido

slaugos namuose laikas;

3) būtinosios karo tarnybos Lietuvos

kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos

daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas;

4) visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir

religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.

4. Šiame straipsnyje išvardyti

laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose

nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės

pensijos.

5. Šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje ir

43 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims į valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą įskaitomi tik tie šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai,

kuriais asmuo dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-958,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4516 (2010-07-20)

Nr. XI-2137,

2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 80-4141 (2012-07-10)

55 straipsnis.

Pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms

1. Į asmens draudžiamąsias pajamas per

laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki

1991 m. birželio 1 d., įtraukiama:

1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms

pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio

socialinio draudimo įnašai;

2) kolūkių narių gautas visų rūšių

apmokėjimas už darbą kolūkyje;

3) asmenų, išvardytų 54 straipsnio 1

dalies 2 punkte, gautas autoriaus honoraras;

4) asmenų, tarnavusių sukarintoje

apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse,

uždarbis.

2. Į asmens draudžiamąsias pajamas per

laikotarpį iki 1995 m. sausio 1 d. įtraukiama:

1) asmenų, apdraustų valstybiniu

socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį,

uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio

socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei

motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos;

2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių

pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos

draudimo sumos;

3) karių, vidaus reikalų ir valstybės

saugumo pareigūnų, nurodytų 54 straipsnyje, gautas apmokėjimas;

4) kvalifikacijos kėlimo kursų

klausytojų, aspirantų, doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės

nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos;

5) operatyvinės veiklos slaptųjų

dalyvių, nurodytų 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, gautas atlygis.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-958,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4516 (2010-07-20)

56 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai

1. Metiniai draudžiamųjų pajamų

koeficientai iki 1995 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuojami pagal Statistikos

departamento paskelbtą atitinkamų metų valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų

akcinių bendrovių darbuotojų apskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

2. Asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos

pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas) iki 1994 m. sausio 1 d., nuo

1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami

atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius

kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki

1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo

1994 m. sausio 1 d. Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės

pensija skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinės

socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė

(24 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S

x K x D. Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens

stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d.,

antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994

m. sausio 1 d. Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės

pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, valstybinės

socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė

sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų

pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 1 dalis), arba iš

dviejų atskirų dalių, kurios pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir

draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje –

asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24

straipsnio 2 dalis). Senatvės pensijos papildoma dalis pagal šio įstatymo 24

straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir

jam tai naudinga.

Dalies redakcija nuo

2013-10-14:

2. Asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu

(toliau šiame straipsnyje – stažas) iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio

1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal

penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo

metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir

atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d.

Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo

datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinės socialinio draudimo senatvės

pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (24 straipsnis) sudaroma iš

dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Senatvės pensijos

papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų

koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje – asmens stažas ir

draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. Asmenims, kuriems

valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1

d. ir vėlesnių datų, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos

papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje

įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m.

sausio 1 d. (24 straipsnio 1 dalis), arba iš dviejų atskirų dalių, kurios

pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki

1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų

koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 2 dalis). Senatvės pensijos

papildoma dalis pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę

apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga. Asmenims,

pasirinkusiems dalyvauti pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos

įstatymą, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis

apskaičiuojama pagal dviejų atskirų dalių formulę (pagal 24 straipsnio 3 dalį

arba, asmenų pageidavimu, pagal 24 straipsnio 2 dalį).

3. Asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 m. sausio 1 d. ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5.

4. Jei už valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 straipsnio 1 dalis ir 2

dalies 1–9 punktai) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių

aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios

SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė,

įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota,

asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas,

prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų

pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo

užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus

mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės,

įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai išsaugoti, tačiau

juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio

pajamas nulinėmis. Draudžiamųjų pajamų koeficientas už laiką, kai asmuo gavo

valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją iki 1995 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka pagal pakaitines

pajamas (15 straipsnis)( )arba pagal draudžiamąsias pajamas (55

straipsnis).

5. Jeigu asmuo neturi šio straipsnio 2

dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų,

tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus

iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. (toliau šioje dalyje – nurodytas laikotarpis) turėjo stažo, jo draudžiamųjų

pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo

metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per penkerius ne paeiliui

einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas

pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų

sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo turėjo mažiau kaip per penkerius

paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu

iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas iki

penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš ankstesnio laikotarpio,

skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.

6. Jeigu šio straipsnio 2 ir 5 dalyse

nurodytais laikotarpiais asmuo visai neturi stažo, įgyto dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys, 54

straipsnio 1 ir 2 dalys), jo draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas pensijos

skyrimo mėnesį galiojančios minimaliosios mėnesinės algos, patvirtintos

Vyriausybės nutarimu (jeigu Vyriausybės nutarimu patvirtinti skirtingi šios

algos dydžiai – didžiausios pagal dydį minimaliosios mėnesinės algos), santykis

su tų metų, kuriais skiriama pensija, draudžiamosiomis pajamomis.

7. Kai asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas buvo apskaičiuotas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagal

atitinkamo laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba jo dalį, gavus

duomenis apie to laikotarpio pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal šias pajamas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-796 (2006-07-19)

Žin., 2006, Nr. 87-3407 (2006-08-08)

Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr.

XI-76,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6003 (2008-12-30)

Nr. XI-102,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6026 (2008-12-30)

Nr. XI-529,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6776 (2009-12-22)

Nr. XI-1436,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3723 (2011-06-28)

Nr. XI-1805,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7571 (2011-12-28)

Nr. XI-1806,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7572 (2011-12-28)

Nr. XII-90,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7927 (2012-12-29)

Nr. XII-91,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7928 (2012-12-29)

Nr. XII-433,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3760 (2013-07-13)

Ankstesnė redakcija

57 straipsnis.

Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir stažo reguliavimas

1. Senatvės pensijos amžius iki 1995 m. sausio 1 d. nustatomas: moterims – 55 metai, vyrams – 60 metų.

2. Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų

sausio l d. iki 2001 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas:

moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus.

Nuo 2001 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l d. senatvės

pensijos amžius didinamas moterims ir vyrams šešiais mėnesiais per metus, iki

pasiekia moterims – 60 metų, vyrams – 62 metus ir 6 mėnesius. Nuo 2012 m.

sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius

kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem

mėnesiais per metus, kol pasieks šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytą senatvės

pensijos amžių – 65 metus.

3. Būtinasis valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 m. sausio 1 d. nustatomas: moterims – 20 metų, vyrams – 25 metai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1436,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3723 (2011-06-28)

58 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo nuo 2004 m. kovo 1 d.

sąlygos

1. Valstybinės socialinio draudimo

senatvės ir invalidumo pensijos nuo 2004 m. kovo 1 d. padidinamos tiems asmenims, kurie atitinka visas šias sąlygas:

1) turi būtinąjį valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažą senatvės ar invalidumo pensijai, kai pensija paskirta po

1995 m. sausio 1 d., arba turėjo stažą, reikalingą viso dydžio senatvės ar

invalidumo pensijai paskirti, kai pensija buvo paskirta pagal Lietuvos

Respublikoje galiojusius pensijų įstatymus iki 1995 m. sausio 1 d.;

2) senatvės pensijų gavėjai turi šio

įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatytą valstybinio socialinio pensijų

draudimo stažą (moterys – 20 metų, vyrai – 25 metų), įgytą dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1995 m. sausio 1 d.;

3) invalidumo pensijų gavėjai dalį

turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (nepaisant trukmės) įgijo

dirbami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. Kai visas invalidumo pensijos gavėjo stažas buvo įgytas 1994 metais, invalidumo

pensija padidinama, jeigu šio stažo dalis buvo įgyta dirbant pagal darbo

sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ir jeigu invalidumo pensija buvo

paskirta 1994 metais;

4) asmeniui paskirtos vienos valstybinės

socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dydis neviršija 325 Lt per

mėnesį. Kai tam pačiam asmeniui paskirtos kelios valstybinės socialinio

draudimo pensijos, valstybinės pensijos, kompensacija už ypatingas darbo

sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių

renta, artistų renta, profesoriaus emerito mėnesinė išmoka ir pan., mokamos iš

valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau –

pensijos ir pensijų išmokos), – jeigu šių pensijų ir (ar) pensijų išmokų suma

neviršija 325 Lt per mėnesį. Didinant asmeniui paskirtą ir mokamą valstybinę

socialinio draudimo III grupės invalidumo pensiją, atsižvelgiama į invalidumo

pensijos dydį pagal II invalidumo grupę.

2. Ar asmuo atitinka visas šiame

straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas valstybinėms socialinio draudimo

senatvės ir invalidumo pensijoms padidinti, nustatoma pagal asmens pensijos

byloje 2004 m. kovo 1 d. fiksuotą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą

ir paskirtos pensijos dydį (bendrą paskirtų pensijų ir (ar) pensijų išmokų

sumą).

59 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų padidinimas

1. Asmenims, atitinkantiems šio įstatymo

58 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas, pagal šį

įstatymą paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos

padidinamos pagal šią formulę:

PPs= [M+(R–M) BPS/R–BPS] S/Sn.

Joje:

PPs – individualus senatvės

pensijos prieaugis;

M – maksimalus senatvės pensijos

prieaugis – 120 Lt;

R – senatvės pensijos padidinimo riba –

325 Lt;

BPS – asmeniui paskirtos vienos

valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis arba paskirtų pensijų

ir (ar) pensijų išmokų suma;

S – asmens turimas visas valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį,

narystės ar tarnybos pagrindu;

Sn – valstybinio socialinio

pensijų draudimo stažo norma (moterims – 20 metų, vyrams – 25 metai).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta

tvarka apskaičiavus individualų senatvės pensijos prieaugį PPs,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas už laikotarpį iki 1994 m. sausio 1 d., pakeičiamas pagal formulę:

kp = k + PPs

/(0,005 x s x D).

3. Pakeistas koeficientas kp

įrašomas senatvės pensijos papildomos dalies pirmosios dalies už laikotarpį iki

1994 m. sausio 1 d. apskaičiavimo formulėje (56 straipsnio 2 dalis) vietoj

apskaičiuoto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento k. Jei senatvės pensija

buvo padidinta galiojusia nuo 2003 m. sausio 1 d. pensijų padidinimo tvarka,

naujas nuo 2004 m. kovo 1 d. atitinkamai padidintas koeficientas įrašomas

vietoj pirmojo padidinimo metu pakeisto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento

kp.

4. Tais atvejais, kai nuo 2004 m. kovo 1 d. valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų padidėjimas, apskaičiuotas šiame

straipsnyje nustatyta tvarka, yra mažesnis kaip 1 Lt, šios pensijos padidinamos

1 Lt.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr. XI-102,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6026 (2008-12-30)

Nr. XI-529 (2009-12-08)

Žin., 2009, Nr. 151-6776 (2009-12-22)

Nr. XI-1805,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7571 (2011-12-28)

Nr. XII-90 (2012-12-20)

Žin., 2012, Nr. 154-7927 (2012-12-29)

60 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų padidinimas

1. Asmenims, atitinkantiems šio įstatymo

58 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas, pagal šį

įstatymą paskirtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos

padidinamos pagal šią formulę:

PPinv = M+(R–M) BPS/R–BPS.

Joje:

PPinv – individualus

invalidumo pensijos prieaugis;

M – maksimalus invalidumo pensijos

prieaugis – 120 Lt;

R – invalidumo pensijos padidinimo riba

– 325 Lt;

BPS – asmeniui paskirtos vienos

valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dydis arba paskirtų pensijų

ir (ar) pensijų išmokų suma. Kai asmeniui paskirta ir mokama valstybinė

socialinio draudimo III grupės invalidumo pensija, didinant šią pensiją

atsižvelgiama į invalidumo pensijos dydį pagal II invalidumo grupę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta

tvarka apskaičiavus individualų invalidumo pensijos prieaugį PPinv,

asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas už laikotarpį iki 1994 m. sausio 1 d., pakeičiamas pagal formulę:

kp = k + PPinv

/(0,005 x s x D).

3. Pakeistas koeficientas kp

įrašomas invalidumo pensijos papildomos dalies pirmosios dalies už laikotarpį

iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiavimo formulėje vietoj apskaičiuoto asmens

draudžiamųjų pajamų koeficiento k. Jei invalidumo pensija buvo padidinta

galiojusia nuo 2003 m. sausio 1 d. pensijų padidinimo tvarka, naujas nuo 2004 m. kovo 1 d. atitinkamai padidintas koeficientas įrašomas vietoj pirmojo padidinimo metu pakeisto

asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento kp.

4. Tais atvejais, kai nuo 2004 m. kovo 1 d. valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų padidėjimas, apskaičiuotas šiame

straipsnyje nustatyta tvarka, yra mažesnis kaip 1 Lt, šios pensijos padidinamos

1 Lt.

61 straipsnis. Pagal šį įstatymą perskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo tvarka

1. Asmenims, atitinkantiems šio įstatymo

58 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės

socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos padidinamos šio įstatymo 59

ir 60 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Apskaičiavus individualų pensijos

prieaugį PPs arba PPinv, asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas pensijos apskaičiavimo formulėje atitinkamai pakeičiamas pagal

formulę:

Kp = K +PPs

/(0,005 x S x D) arba Kp = K + PPinv /(0,005 x S x D).

3. Pakeistas koeficientas Kp

įrašomas valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų

papildomos dalies apskaičiavimo formulėje vietoj buvusio apskaičiuoto asmens

draudžiamųjų pajamų koeficiento K. Jei senatvės ar invalidumo pensija buvo

padidinta galiojusia nuo 2003 m. sausio 1 d. pensijų padidinimo tvarka, naujas

nuo 2004 m. kovo 1 d. atitinkamai padidintas koeficientas įrašomas vietoj

pirmojo padidinimo metu pakeisto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento K.

4. Tais atvejais, kai nuo 2004 m. kovo 1 d. valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidėjimas,

apskaičiuotas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, yra mažesnis kaip 1 Lt, šios

pensijos padidinamos 1 Lt.

62 straipsnis.

Neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų

padidinimo tvarka

1. Asmenims, atitinkantiems šio įstatymo

58 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, neperskaičiuotos valstybinės

socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos padidinamos šia tvarka:

1) neperskaičiuotos senatvės pensijos

padidinamos pridedant prie asmeniui mokamos neperskaičiuotos senatvės pensijos

prieaugį PPs (59 straipsnio 1 dalis);

2) neperskaičiuotos I ir II grupių

invalidumo pensijos padidinamos pridedant prie asmeniui mokamos

neperskaičiuotos invalidumo pensijos prieaugį PPinv (60 straipsnio 1

dalis). Asmeniui mokama neperskaičiuota III grupės invalidumo pensija

padidinama taip: III grupės invalidumo pensija dauginama iš dviejų, gauta suma

padidinama pridedant invalidumo pensijos prieaugį PPinv, paskui

padidintos II grupės invalidumo pensijos suma mažinama 50 procentų.

2. Padidintos neperskaičiuotos senatvės

ir invalidumo pensijos toliau indeksuojamos 52 straipsnyje nustatyta tvarka.

63 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų, pirmą kartą skiriamų nuo 2004 m. kovo 1 d.,

padidinimo tvarka

1. Senatvės ir

invalidumo pensijos, pirmą kartą skiriamos nuo 2004 m. kovo 1 d., padidinamos pagal šio įstatymo 59 ir 60 straipsnių nuostatas nuo tos dienos, nuo

kurios pensija skiriama, jeigu tą dieną asmuo atitinka visas šio įstatymo 58

straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Kai asmeniui skiriama valstybinė

socialinio draudimo senatvės pensija turi būti sumažinta dėl to, kad asmuo

pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvauti pensijų kaupime

(17 straipsnio 4 dalis), arba dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės

pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio

mokėjimo įstatymą, didinamas apskaičiuotas nesumažintos valstybinės socialinio

draudimo senatvės pensijos dydis.

64 straipsnis.

58–63 straipsnių nuostatų taikymas

1. Nustatant, ar

valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas

atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas

sąlygas, atsižvelgiama į asmens įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo

stažą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo nuostatas, kai pensija paskirta

(skiriama) nuo 1995 m. sausio 1 d. Jeigu senatvės ar invalidumo pensija buvo

paskirta iki 1995 m. sausio 1 d., teisę į senatvės ar invalidumo pensijos

padidinimą įgyja tik tie šių pensijų gavėjai, kurių 58 straipsnio 1 dalies 2 ir

3 punktuose nurodytą stažą sudaro stažas, apskaičiuotas pagal pensijų

įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., ir (ar) pagal šio įstatymo nuostatas.

2. Jeigu valstybinė socialinio draudimo

senatvės ar invalidumo pensija nuo

2004 m. kovo 1 d. (59 ir 60 straipsniai) arba nuo jos paskyrimo dienos (63

straipsnis) nebuvo padidinta dėl to, kad nebuvo tenkinamos visos šio įstatymo

58 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kai tik asmuo jas atitinka, pensija

padidinama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šias

sąlygas asmuo pradėjo tenkinti.

3. Jeigu asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas buvo padidintas pagal 59 ir 60 straipsnių nuostatas arba prie

neperskaičiuotos senatvės ar invalidumo pensijos dydžio buvo pridėtas pensijos

prieaugis pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalį, atsiradus aplinkybėms, dėl

kurių pakeistas koeficientas kp ar Kp arba prieaugis PPs ar PPinv gali sumažėti

ar padidėti, pakeistas koeficientas ar pensijos prieaugis nekeičiamas, išskyrus

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus ir tuos atvejus, kai

įvertinus atsiradusias aplinkybes skirtumas tarp padidintos pensijos,

apskaičiuotos pagal kp arba Kp, dydžio ir pensijos, apskaičiuotos pagal

koeficientą k arba K, dydžio ima viršyti šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje ir

60 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų, nustatyta tvarka indeksuotą,

pensijos prieaugį (dydį M). Šiais atvejais pensijos padidinimo nuostatų

taikymas reglamentuojamas šio įstatymo 65 straipsnyje.

4. Jeigu padidinus senatvės ar

invalidumo pensiją paaiškėja, kad pensijos padidinimo dieną asmuo turėjo teisę

gauti kitas pensijas ir (ar) pensijų išmokas, kurios jam skiriamos po pensijos

padidinimo, bet nuo datų, buvusių iki pensijos padidinimo, arba nuo pensijos

padidinimo dienos, asmens teisė į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą

nustatoma iš naujo nuo pensijos padidinimo dienos. Šiais atvejais senatvės ar

invalidumo pensijos permoka išieškoma Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu Valstybinių socialinio draudimo

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Kai

valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo)

pensijos gavėjo, kuriam pensija buvo paskirta po 1995 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas už laikotarpį iki 1994 m. sausio 1 d., buvo padidintas pagal šio įstatymo 59 ir 60 straipsnių nuostatas, skiriant

pensiją iš naujo (42 straipsnis), taip pat skiriant senatvės pensiją netekto

darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui sukakus senatvės pensijos amžių,

pakeistas koeficientas kp nekeičiamas, jei asmeniui tai naudinga.

Kai dėl senatvės pensijos pirmą kartą skyrimo kreipiasi valstybinės socialinio

draudimo invalidumo pensijos gavėjas, taip pat dėl pensijos skyrimo iš naujo

(46 straipsnio 2 dalis) kreipiasi valstybinės socialinio draudimo senatvės ar

invalidumo pensijos gavėjas, kuriems šios pensijos buvo paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d., arba dėl pensijos skyrimo kreipiasi valstybinės socialinio draudimo netekto

darbingumo pensijos gavėjas, kuriam šios pensijos dydis nustatytas pagal

invalidumo pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d., duomenis (42 straipsnio 3 ir 4 dalys), teisė į pensijos padidinimą nustatoma iš naujo nuo senatvės

ar netekto darbingumo pensijos skyrimo dienos pagal apskaičiuotus naujus stažo

ir pensijos dydžio (pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumos) duomenis. Paaiškėjus,

kad asmeniui naudingiau ir toliau gauti pensiją, mokėtą iki kreipimosi skirti

pensiją pirmą kartą (arba iš naujo), jam toliau mokama anksčiau mokėta pensija.

6. Asmenų, turinčių teisę gauti

padidintas dėl atidėto kreipimosi senatvės pensijas (27 straipsnis), teisė į

pensijų padidinimą pagal šio įstatymo 58 ir 59 straipsnių nuostatas nustatoma

atsižvelgiant į pensijos dydį (pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą) be

padidinimo už atidėto kreipimosi laiką. Tokiais atvejais pensija padidinama

pagal šio įstatymo 59 straipsnį, o po to didinama už atidėto kreipimosi laiką

šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka.

7. Išankstinės senatvės pensijos,

skiriamos pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio

mokėjimo įstatymą, pagal šio įstatymo 58 ir 59 straipsnių nuostatas

nedidinamos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-979 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006-12-21)

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

65 straipsnis.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo taikymas

Tais

atvejais, kai atsiranda aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 64 straipsnio 3 ir 5

dalyse, dėl kurių senatvės ar invalidumo pensijų dydis turėtų būti

perskaičiuotas, pensijos padidinamos šia tvarka: atsižvelgiant į atsiradusias

aplinkybes apskaičiuojama senatvės ar invalidumo pensija pagal asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientą k arba K. Tuomet apskaičiuojama senatvės ar

invalidumo pensija pagal pakeistą koeficientą kp arba Kp.

Jeigu taip apskaičiuotų pensijų dydžių skirtumas didesnis, negu šio įstatymo 59

straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus pensijos

prieaugis (dydis M), indeksuotas pagal einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (16

straipsnio 1 dalis), galiojusias aplinkybių atsiradimo metu, pakeistas

koeficientas kp arba Kp perskaičiuojamas taip, kad

pensijos padidinimo dydis būtų ne didesnis kaip indeksuotas maksimalus pensijos

prieaugis (dydis M), o III grupės invalidams – ne didesnis kaip pusė nurodyto

maksimalaus pensijos prieaugio. Šios nuostatos dėl pakeisto koeficiento kp

arba Kp perskaičiavimo netaikomos tais atvejais, kai padidėja

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos arba einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų dydis.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1756,

2008-10-20, Žin., 2008, Nr. 127-4833 (2008-11-06)

Nr. XI-102,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6026 (2008-12-30)

Nr. XI-529,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6776 (2009-12-22)

Nr. XI-1805,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7571 (2011-12-28)

Nr. XII-90 (2012-12-20)

Žin., 2012, Nr. 154-7927 (2012-12-29)

66 straipsnis. Netekto darbingumo pensijų padidinimas

Šio įstatymo 58, 60

ir 63–65 straipsnių nuostatos dėl valstybinių socialinio draudimo invalidumo

pensijų padidinimo sąlygų ir tvarkos atitinkamai taikomos netekto darbingumo

pensijoms, skiriamoms nuo 2005 m. liepos 1 d. Netekto darbingumo pensijos

asmenims, atitinkantiems visas reikiamas sąlygas, nustatytas invalidumo

pensijoms padidinti, didinamos nuo netekto darbingumo pensijos skyrimo dienos.

66(1) straipsnis. 66(1) straipsnis. Asmenų, įgijusių didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, teisės į pensijų padidinimą pagal šio įstatymo 58–66

straipsnių nuostatas nustatymas

Asmenų, įgijusių didesnį kaip 30 metų

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, teisė į valstybinių socialinio

draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų padidinimą pagal

šio įstatymo 58–66 straipsnių nuostatas nustatoma įskaitant pensijos dydį

(pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą) be priedo už stažo metus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1115,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2277 (2007-05-29)

67 straipsnis.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas

1. Asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko

pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo

sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis,

suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę

socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir

Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo

nustatyta tvarka.

2. Asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose

cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų

sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus

sąraše Nr.2:

1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip

10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.1,

kompensacija išmokama už 10 metų;

2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip

12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.

2, kompensacija išmokama už 5 metus.

3. Skraidymo ir skraidymų bandymo

sudėties darbuotojams: vyrams, išdirbusiems pagal galiojusį iki 1995 m. sausio 1 d. skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus,

moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų, kompensacija išmokama už 10

metų.

4. Asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. toliau nurodytus darbus, kompensacija išmokama už 5 metus:

1) asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip

15 kalendorinių metų buvusios SSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau

kaip 20 metų jiems prilygintose vietovėse pagal galiojusį iki 1995 m. sausio 1 d. Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;

2) moterims, dirbusioms tekstilės

pramonės įmonėse darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame tekstilės pramonės

gamybos ir profesijų sąraše, ne mažiau kaip 20 metų;

3) moterims, dirbusioms ne mažiau

kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose,

taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal Lietuvoje

galiojusį gamybos ir profesijų sąrašą;

4) artistams, turintiems tam tikrą darbo

stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko pensiją pagal galiojusius iki 1995 m. sausio 1 d. Ištarnauto laiko pensijų teatrų ir kitų teatro-žiūrovinių įstaigų darbuotojams

skyrimo ir mokėjimo nuostatus;

5) civilinės aviacijos darbuotojams:

vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems dispečerio liudijimą ne mažiau

kaip 15 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų;

6) civilinės aviacijos

inžinerijos-technikos darbuotojams, dirbusiems darbą pagal galiojusį iki 1995 m. sausio 1 d. civilinės aviacijos inžinerijos-technikos darbuotojų pareigų sąrašą: vyrams –

išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims – ne mažiau kaip 15 metų.

5. Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip

pusę šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo

sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei

kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne

mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip

pusė šio laiko 1988–1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų,

ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986–1994 metais; jei reikia

išdirbti 20 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1983–1994

metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti

dirbta 1980–1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau kaip pusė šio

laiko turi būti dirbta 1978–1994 metais.

6. Jei asmuo dėl šiame straipsnyje

minėtų priežasčių turi teisę į kelias kompensacijas, išmokama tik didžiausioji.

7. Mėnesio kompensacijos dydis sudaro

150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Asmenims,

nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, kompensacija gali

būti mokama jų pasirinkto tvirto dydžio, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų ir ne

daugiau kaip 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos

dydžio per mėnesį.

8. Asmenims,

išskyrus nurodytus šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, turintiems

teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos

amžius, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių, už kiek mėnesių

kompensaciją išmokėti priklauso. Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo

asmeniui terminas baigiasi, bet asmuo dar nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus,

kompensacija jam mokama, kol jam sukaks senatvės pensijos amžius, nepaisant to,

kad šiais atvejais viršijamas asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų

skaičius. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte,

turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija gali būti

pradėta mokėti anksčiau, jeigu jie nebedirba pagal pareigas, suteikusias teisę

gauti kompensaciją. Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos

pagal jų pareiškimą, paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniam skyriui. Šiuo atveju bendras išmokėtinų mėnesio kompensacijų

skaičius neturi viršyti šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų

skaičiaus.

9. Kreiptis dėl kompensacijos

paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją

atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po

teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti

kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8

dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems

mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip

už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

10. Kompensacijų asmenims, dirbusiems

ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato

tarptautiniai susitarimai ir sutartys.

11. Kompensacijų

apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1436,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3723 (2011-06-28)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.