- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- eI1-10533-983/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07117-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. (A. A.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos dėl laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (skunde rašymo apsirikimo klaida nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d.) neužtikrinto jam diagnozuotos ligos gydymo gydytojų paskirtais medikamentiniais vaistais.
Nurodo, jog 2019 m. kovo 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose pareiškėjui buvo atliktas kepenų biopsijos tyrimas, po kurio jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini) kodą (duomenys neskelbtini)). 2019 m. gegužės 3 d. LSMUL KK gydytoja E. L. paskyrė 8 savaičių gydymą vaistu „Maviret“ – 100/40 mg 3 tabletės per dieną. 2019 m. birželio 27 d. skirtą gydymą vaistu „Maviret“ patvirtino Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) gydytoja infektologė V. K., nurodydama, kad gydymas bus pradėtas, kai vaistai bus nupirkti. Pareiškėjui paskirto gydymo vaistu „Maviret“ teko laukti net iki 2020 m. rugpjūčio mėn. Jis ne kartą kreipėsi į LAVL ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl to, kad gydymas skirtu vaistu „Maviret“ nebuvo pradėtas, o pareiškėjui nuolat buvo nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose yra daugiau nei šimtas asmenų, ištirtų ir laukiančių eilėje planine tvarka gydytis nuo virusinio (duomenys neskelbtini). Poreikis šios ligos gydymui yra labai didelis, o Kalėjimų departamento finansavimas ribotas, todėl gydymas bus skiriamas eilės tvarka. Kaip vėliau nurodė LAVL, įstaiga negavo papildomų lėšų medikamento „Maviret“ pirkimui, todėl iki pat 2020 m. rugpjūčio 17 d. negalėjo užtikrinti šio vaisto išdavimo.
Pastebi, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi su skundu į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl negaunamo gydymo. Tarnyba atlikusi patikrinimą nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. (diagnozės nustatymo) iki 2019 m. gruodžio 30 d. (kreipimosi į Tarnybą) LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatė, kad vaistas pareiškėjui, besigydančiam LAVL, nebuvo skirtas, nes LAVL neužtikrino jo įsigijimo. Dėl šio pažeidimo, Tarnyba LAVL pareikškė įspėjimą. Pareiškėjas dėl jam neužtikrinto gydymo kreipėsi su skundu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-715-556/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-5011-423/2020 buvo pakeistas ir pareiškėjui priteista 2 000 Eur neturtinė žala.
Pažymi, kad nepaisant to, kad LAVL įstaigai po atlikto tyrimo buvo pareikštas įspėjimas pareiškėjo gydytojo skirtu vaistu Maviret nebuvo gydomas ir vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjas 2020 m. pradžioje antrą kartą kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl negaunamo gydymo paskirtu vaistu „Maviret“. Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 21 įsakymu Nr. T4-86-(1.34) „Dėl pacientui A. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ buvo konstatuota, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos LAVL buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. LAVL neužtikrino pareiškėjui paskirto vaisto. Tik 2020 m. rugpjūčio 14 d. šeimos gydytoja O. M. 28 kalendorinėms dienoms išrašė vaistų Maviret elektroninį receptą Nr. 2462292230.
Teigia, jog nurodomu laikotarpiu (2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 14 d.) už pareiškėjui teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas buvo atsakinga LAVL, t. y. LAVL buvo atsakinga už joje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Pareiškėjas turėjo sveikatos problemų – diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jam buvo skirti vaistai, tačiau jis jų negavo būdamas LAVL laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 14 d. Atitinkamai spręstina, kad LAVL veikė nepakankamai rūpestingai ir netinkamai vykdė pareigas, todėl šios institucijos veiksmai buvo neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.
Pastebi, kad vaistinio preparato „Maviret“ (duomenys neskelbtini) gydymui neužtikrinimas tęsėsi nuo 2019 m. gegužės mėn. Pareiškėjas, nepaisant to, kad nuolat kreipėsi į vadovybę siekdamas išsiaiškinti kada ateis jo gydymo eilė, inicijavo ir du skundus dėl LAVL ir jų darbuotojų netinkamo įstatymais numatytų pareigų vykdymo, dėl ko buvo sukelta neturtinė žala. Net ir po pirmojo skundo nagrinėjimo bei veiklos tyrimo ir gauto įspėjimo LAVL nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti pažeidimai butų kaip įmanoma greičiau pašalinti ir pažeidimai buvo tęsiami. Tai nepateisinamas gydymo įstaigos darbuotojų neveikimas ir aplaidumas. Pareiškėjui nuolat buvo akcentuojama, kad yra daug sergančiųjų ir gydymas jam bus skirtas eilės tvarka, tačiau net ir nurodoma „eilės tvarka“ nebuvo apibrėžiama konkrečiu laikotarpiu ar data, dėl ko pareiškėjas kasdien išgyveno įtampą bei stresą dėl negydomos ligos svarstydamas kada gi ateis jo eilė ir/ar ji apskritai ateis ir jis sulauks, ar per tą laiką kol laukia vaistų nepablogės jo sveikata ir kokią įtaką tolimesnei sveikatos būklei turės toks uždelstas gydymas. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas dėl to, kad yra nuteistasis, dėl ko ribojamos jo teisės laiku gauti gydymą, nes laisvėje gyvenantys asmenys su tokiomis problemomis nesusiduria. Visą tą laiką pareiškėjas kentė baimę dėl ligos paūmėjimo ir galimų pasekmių, dažną silpnumą, mėšlungį kojose, sprando, gerklės skausmus, sąnarių bei nugaros skausmus. Nors skundo teikimo dienai pareiškėjas negali įvardinti konkrečių – apčiuopiamų uždelsto gydymo pasekmių, tačiau tai nereiškia, kad jų neliko ir nėra. Kaip ir nurodyta pateiktoje medicininėje informacijoje – laiku negydytos ligos pasekmės gali išryškėti ir po 20 ir po 40 metų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, jog įvertinus pareiškėjo buvimo laikotarpį Lietuvos kalėjimų tarnyboje (iki 2022 m gruodžio 31 d. LAVL) atsakovės atstovė nustatė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo gydomas ir laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2021m. gruodžio 29 d. (šiuo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. buvo etapuotas į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą) (LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. birželio 22 d. pažyma Nr. SV-23-30374). Pareiškėjas su analogišku skundu jau kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01259-2020-5), kuris 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisė 580 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Su minėtu sprendimu pareiškėjas nesutiko ir kreipėsi su apeliaciniu skundu. LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą pakeitė, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pažymi, kad pareiškėjas skundo reikalavimuose dėl neturtinės žalos taip pat nurodo laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. Visgi, atsakovė patikrinusi turimą medicininę dokumentaciją nustatė, kad pareiškėjui gydymas minėtais vaistas gydytojo nebuvo skirtas. Pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) gydymas buvo baigtas 2020 m spalio 14 d. ir tai patvirtina jos asmens sveikatos įrašai. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu ji nepažeidė teisės aktuose nustatytos normos, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo. Šiuo atveju pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su atsakovės atstovės neteisėtu veikimu, ar ne veikimu jo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, priešingai pačiame skunde pažymima, kad pareiškėjas pasveiko. Taip pat pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi jį pažeminti, psichologiškai sugniuždyti. Šiuo atveju, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.
Vadovaujantis „Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygų aprašu“ patvirtintu 2022 m. liepos 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų, Panevėžio pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų direktorių įsakymu Nr. V-272 Laisvės atėmimo vietų ligoninė (Aprašo 3.4 punktas) kartu su kitomis Apraše nurodytomis įstaigomis buvo prijungta prie Kalėjimų departamento, kuri po reorganizacijos buvo pervadinta į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Vadovaujantis Aprašo 13 punktu – po reorganizavimo pasibaigiančių biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos nuo 2023 m. sausio 1 d. pereina po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai, t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybai. Atitinkamai spręstina, kad LAVL kaip reorganizuotos įstaigos teisės po jos kaip juridinio asmens pasibaigimo perėjo reorganizuotai įstaigai – Lietuvos kalėjimų tarnybai.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus (174 straipsnio 1 dalis).
Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas-1), galiojęs iki 2019 m. liepos 11 d., bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtintas Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas-2).
Abiejų minėtų Aprašų 4 punktuose buvo numatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams ir medicinos prekėms įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių vaistų poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimų vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio (Aprašo-1 ir Aprašo-2 19 punktai). Pagal abiejų Aprašų 20 punktą, vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).
Šiuo aspektu paminėtina, jog atsakovo atstovė fakto, kad vaistai pareiškėjui nebuvo iš karto išduoti, neneigė. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjui atsakant į jo prašymą dėl vaistų išdavimo pateiktas atsakymas (2019 m. rugpjūčio 1 d.), kuriame nurodyta, kad vaistų „Maviret“ LAVL vaistinė neturi, kadangi nebuvo baigtos sudaryti sutartys su tiekėjais dėl minėto medikamento įsigijimo. Kaip matyti, pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. LAVL nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistais (duomenys neskelbtini) gydyti. LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 580 Eur pakeitė, t. y. pareiškėjui iš atsakovo atstovės priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kaip minėta, pareiškėjas šioje byloje neturtinę žalą kildina iš to, kad jam kreipiantis į LAVL, daugiau nei pusę metų (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.) nebuvo duodami gydytojo paskirti vaistai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. taip pat nebuvo tiekiamas gydytojos infektologės paskirtas vaistas „Maviret”. Šią aplinkybę pagrindžia pareiškėjo pateiktas Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. T4-86-(1.34), kuris buvo priimtas atlikus ligoninės teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, t. y. jame konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. pacientui A. A. asmens sveikatos priežiūros paslaugos LAVL buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. LAVL pacientui A. A. neužtikrino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2019 m. gegužės 3 d. diagnozuoto lėtinio virusinio (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini) kodą (duomenys neskelbtini)) gydymo LAVL gydytojos infektologės V. K. 2019 m. gegužės 14 d. paskirtu vaistu Maviret. Minėtu Tarnybos įsakymu LAVL buvo įspėta dėl nustatytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.
Nors atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, jog pareiškėjui dėl Hepatito C gydymas buvo baigtas 2020 m spalio 14 d. ir tai patvirtina jos asmens sveikatos įrašai, tačiau tai neturi teisinės reikšmės vertinant aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. gydymas jam nebuvo užtikrintas.
Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad LAVL tinkamai nevykdė tiek Apraše-1, tiek Apraše-2 nustatytos pareigos aprūpinti pareiškėją vaistais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirtų medicininių preparatų įstaigoje nebuvo, konstatuotina, jog LAVL veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. šios institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Kita vertus, nagrinėjamu atveju LAVL neveikimas negali būti prilyginamas kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
Nustačius LAVL neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui vaistų nesuteikimo tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog dėl to jis nepatyrė realios žalos. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtus vaistus pažeidimas, teismo nuomone, vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu, jo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai esant LAVL, sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.
Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis ir LVAT formuojama praktika bei LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-715-556/2021, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl medikamentinių vaistų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas turėjo patirti didesnius nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų užtikrinti reikalingi medikamentai. Teismas sutinka, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti dvasinius išgyvenimus, baimę, taip pat galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei ginčo laikotarpiu, kas atitinka neturtinės žalos sąvoką CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga bei protinga suma yra 1 800 Eur. Tokia teismo išvada iš esmės atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (400 Eur), patirta bylą nagrinėjant teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (26 proc.) pareiškėjui iš atsakovės priteistina 104 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjui A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 104 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.