Kauno apylinkės teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. D. prašymą dėl neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo dalimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-1165/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu K. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir K. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas: 1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios G. U. naudai iš K. D. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai priteistą sumą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavedant tvarkyti jo atstovams pagal įstatymą. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 9 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. lapkričio 8 d. gautas nuteistojo K. D. prašymas dėl neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

BPK nereglamentuoja teismo priteistų piniginių prievolių vykdymo tvarkos, tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nustato baudos savanoriško sumokėjimo tvarką – BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, jog teismui nusprendus iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ar kitiems asmenims atitinkamas sumas ir nenustačius jokio sumokėjimo ar išieškojimo termino, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ar kiti asmenys iš karto gali pradėti priverstinį sprendimo vykdymą. Tačiau reglamentavimo baudžiamajame procese ar bausmių vykdymo procese nebuvimas nereiškia, kad Lietuvos teisėje nėra jokių sprendimų vykdymą reglamentuojančių nuostatų. Teismų sprendimai yra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, kuris ir yra pamatinis teisės aktas vykdant teismų priimtus sprendimus, tame tarpe ir baudžiamosiose bylose priimtuose nuosprendžiuose priimtus sprendimus išieškoti piniginius reikalavimus.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje yra nurodoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).

Nuteistasis K. D. prašymą išdėstyti priteistos neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių priteistą sumą sumokėti iš karto. Šiuo metu jis yra reabilitacijoje dėl gydymosi nuo priklausomybės, kuri užtruks 12-14 mėnesių. Tuo laikotarpiu, kai bus reabilitacijoje, darbo pajamų negaus, gaus tik socialinę išmoką, kurią sudarys ne daugiau kaip 240 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad iki šiol negalėjo atlyginti neturtinės žalos ar jos dalies todėl, kad nežinojo banko sąskaitos, į kurią turėtų pervesti pinigus.

Įvertinus K. D. teismui pateiktą prašymą, teismo vertinimu, nėra objektyvių aplinkybių jį laikyti pagrįstu. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei patikrinus SODRA informacinės sistemos išrašą nustatyta, kad K. D. šiuo metu nedirba, tačiau darbinę veiklą (individualią veiklą) vykdė iki 2024 m. rugsėjo 6 d., o, kaip minėta, nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 9 d., taigi, jis net ir turėdamas pajamų šaltinį per du mėnesius nerodė iniciatyvos atlyginti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ar jį atlyginti iš dalies. Nuteistojo argumentas, kad iki šiol atlyginti neturtinės žalos negalėjo todėl, nes nežinojo banko sąskaitos, į kurią turėjo pervesti pinigus, vertintinas kritiškai, kadangi, teismo vertinimu, jis turėjo objektyvias galimybes susisiekti su teismu ar, esant priverstinio išieškojimo situacijai, su išieškojimą vykdančiu antstoliu, dėl minėtos informacijos suteikimo.

Be kita ko, kaltinamasis nurodo ganėtinai ilgą savo nedarbingumo laikotarpį, kuris tęsis nuo 12 iki 14 mėnesių, tačiau nenurodo objektyvių duomenų apie tai, kad po minėto laikotarpio jo finansinė padėtis ateityje pagerės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis (šiuo atveju – nustatyta aplinkybė dėl nuteistojo nedarbingumo) negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo, juolab kad ir nukentėjusiajai priteistos žalos dydis nėra laikytinas itin dideliu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių reikšmingų ir gintinų nuteistojo interesų, galinčių nusverti nukentėjusiosios G. U. interesus į savalaikį jai nuteistojo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Vertinant šių interesų pusiausvyrą matyti, kad K. D. prioretizuoja savo asmeninius poreikius prieš nukentėjusiosios, kuri dėl jo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamas pasekmes, tuo tarpu jo prašyme pateikti argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti, kad nuteistasis iki šiol būtų dėjęs bent minimalias pastangas įvykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. D. prašymą dėl neturtinės žalos išdėstymo dalimis atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.