Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) R. Z. Ž. atstovo advokato Z. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros patikslintą pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo R. Z. Ž. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, suinteresuotiems asmenims R. Z. Ž., J. Ž. ir B. K., išvadą byloje teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašė teismo: 1) R. Z. Ž. paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant išsiaiškinti, ar R. Z. Ž. turi psichikos sutrikimų; 2) teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad R. Z. Ž. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) juos valdyti, pakeisti Šiaulių apylinkės 2014 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-202-569/2014 ir pripažinti R. Z. Ž. neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių teisių srityse; 3) pripažinti, kad R. Z. Ž. dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, vartojimo kreditinių sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, paveldėjimo teisinių santykių, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju ir politinių teisių srityse; 4) atleisti J. Ž. nuo globėjos ir turto administratorės pareigų atlikimo; 5) R. Z. Ž. globėja ir turto administratore paskirti jo dukrą B. K.. Nurodė, kad prokuratūroje gautas R. Z. Ž. prašymas dėl teismo sprendimo, kuriuo jis buvo pripažintas neveiksniu, panaikinimo.

Suinteresuotas asmuo B. K. su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad R. Z. Ž. elgiasi neadekvačiai, rašo įvairius raštus, kažkur juos veža. Buvo paėmęs paskolas, įtaria, kad kelionėms, ir išvykęs į užsienį, važiavo į Lenkiją, į Oslą, iš ten artimieji turėjo parsivežti namo. Buvo paskelbta paieška ir buvo rastas geležinkelio stotyje Norvegijoje. Išvykdavo dviem savaitėms, paskutinį kartą buvo išvykęs 3 mėnesiams, po dviejų savaičių buvo paskelbta paieška, rado Norvegijoje. Paskolas mokėdavo mama iš savo lėšų, kai susitvarkė globą, mokėdavo iš globotinio lėšų. Mama nebegali eiti globėjo pareigų, atlikta sąnario operacija, diagnozuotas kaulų čiulpų vėžys. R. Z. Ž. buvo sukėlęs eismo įvykį ir padaręs didelę žalą, žalą atlygino ji su mama. Sutinka būti globėja.

Suinteresuoto pripažinto neveiksniu asmens R. Z. Ž. atstovas advokatas Z. B. prašė pareiškimą tenkinti iš dalies. Nurodė, jog sričių, kuriose prašoma pripažinti asmenį neveiksniu, sąrašas yra perteklinis. Prašė pašalinti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, sritį, tai pat pašalinti asmeninių neturtinių teisių sritis: savitvarkos įgūdžių, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju, darbo santykių, politinių teisių, nes reikėtų kuo mažiau riboti asmens teises ir apriboti tik tose srityse, kuriose jam reikalinga pagalba.

Suinteresuotas asmuo J. Ž. prašė atleisti ją nuo globėjos ir turto administracijos pareigų atlikimo ir pareiškimą tenkinti.

Išvadą teikianti institucija prašė pareiškimą tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario sprendimu pareiškimą tenkino. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-202-569/2014 ir pripažino R. Z. Ž. neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; 2) asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros; savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju, politinių teisių, darbo teisinių santykių srityse. Atleido J. Ž., nuo R. Z. Ž. globėjo ir turto administratoriaus pareigų, o globėja ir turto administratore srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, paskyrė B. K.

Teismas nurodė, kad tai, jog asmuo dalinai geba savimi pasirūpinti, kažkur nuvažiuoti, nesuteikia pagrindo jį laikyti veiksniu tam tikroje srityje, nes smulkūs buitiniai sandoriai, kuriuos jis geba atlikti, nelemia pozityvių pasekmių, nėra skirti neveiksnaus asmens gerovei užsitikrinti. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė neabejotiną išvadą, kad R. Z. Ž. yra neveiksnus visose srityse, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti asmenį veiksniu ar ribotai veiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apelianto R. Z. Ž. atstovas Z. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto atstovas nurodo šiuos nesutikimo su teismo sprendimu motyvus:

8.1.Teismas priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės aktu bei jame padarytomis išvadomis. Apelianto atstovo nuomone, eksperčių J. D., N. M. ir A. G. išvados yra šališkos, subjektyvios, tendencingos, nes tos pačios ekspertės anksčiau taip pat yra pateikusios panašias išvadas, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 2007 m., kai jam buvo skirta teismo stacionarinė psichiatrijos ekspertizė. Po jos atlikimo R. Z. Ž. buvo patalpintas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę ir ten per prievartą gydytas 2,5 metų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1.Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis suinteresuoto asmens R. Z. Ž. interesų apsaugos tikslais, nes buvo nustatyta, kad R. Z. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, nepertraukiamos eigos, kuri neigiamai įtakojo jo socialinį gyvenimą, sukėlė pasekmes jo gebėjimams socialiniame gyvenime, t. y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl apelianto atstovo argumentai apie formalų jo veiksnumo peržiūrėjimą yra nepagrįsti.

9.2. Apelianto atstovo argumentai, kad ekspertų išvados yra šališkos, subjektyvios, tendencingos, nes tos pačios ekspertės anksčiau buvo pateikusios panašias išvadas, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 2007 m. yra taip pat nepagrįsti, kadangi apelianto atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Be to, R. Z. Ž. psichikos būklės tyrimų, atliktų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 2007 m. ir 2017 m. tikslai ir siekiami rezultatai buvo visiškai skirtingi, todėl šių tyrimų išvados niekaip nesusijusios ir negali būti nei šališkos, nei subjektyvios.

9.3.Apeliaciniame skunde išdėstyti kiti argumentai apie tai, kad Ekspertizės akto išvados yra netinkamos dėl to, kad jis tinkamai nebendravęs su ekspertais dėl patirto streso, nes prievarta buvo nuvežtas į stacionarinę ekspertinę įstaigą, nepaneigia Ekspertizės akto teisingumo. Klausimas dėl pakartotinės ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo R. Z. Ž. jau yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo peržiūrėtas prieš tai priimtas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pripažįstant asmenį neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apelianto atstovas pateikia savo poziciją ir pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo procese R. Z. Ž. tinkamai nebuvo išklausytas, todėl prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra mano, jog nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl žodinio proceso tikslingumo

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė į teisingą teismą, be kita ko, apima rungimosi principą, reiškiantį galimybę abiem bylos šalims gauti informaciją ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų ir išsakytų argumentų ar pastabų, taip pat šalių procesinį lygiateisiškumą, pagal kurį kiekvienas proceso dalyvis turi turėti tinkamą galimybę išdėstyti savo argumentus teismui ir tokiomis sąlygomis, dėl kurių jis neatsiduria iš esmės nepalankioje padėtyje, palyginus su jo oponentais (žr. Van Orshoven v. Belgium, no. 20122/92, judgement of 25 June 1997). Nurodyti principai įtvirtini ir CPK 12, 17 straipsniuose, kurių privalu laikytis nagrinėjant bylas teismuose.

Šiuo aspektu reikšmingos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(99) 41, kuriose pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai; principas 13 – turėtų būti garantuota suinteresuoto asmens teisė būti asmeniškai išklausytam kiekviename procese, kuris galėtų turėti įtakos jo teisiniam veiksnumui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad dėl psichinės ligos gali egzistuoti tam tikri teisėti „teisės į teismą“ apribojimai, tačiau jie neturi iš esmės atimti asmens teisės į teismą (žr. Golder v. United Kingdom, no. 4451/70, judgment of 21 February 1975, p. 15 and 16, § 36, 38 and 39, Winterwerp v. Netherlands, no. 6301/73, judgment of 24 October 1979, p. 26, § 75, Lacarcel Menendez c. Espagne, arret du 15 juin 2006, p. 8, § 31). Akcentuota ir tai, jog naudojimasis šia teise gali būti kontroliuojamas, kai asmuo elgiasi trikdančiai. Tokiais atvejais, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad bylose, kuriose sprendžiamas asmens teisinio veiksnumo klausimas, psichikos sutrikimų turintis asmuo turėtų būti išklausytas asmeniškai arba turėtų būti naudojama kokia nors atstovavimo forma (žr. Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, judgement of 27 March 2008).

Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, peržiūrėjimo, dalyvavo visi byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir suinteresuotas asmuo R. Z. Ž. ir jo atstovas advokatas Z. B., taip kaip numato CPK 466 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, 467 straipsnio 6 dalies normos. Visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta galimybė išdėstyti savo pozicijas bei teikti paaiškinimus. Suinteresuotam asmeniui R. Z. Ž. taip pat buvo leista pasisakyti, tačiau, kadangi suinteresuotas asmuo dar 2014 metais pripažintas neveiksniu, pagal stacionarios ekspertizės išvadą apklausiamas būti ir duoti paaiškinimų negali, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo paaiškinimų nevertino. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens teisė į teisingą teismą – būti išklausytam, pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista. Suinteresuotas asmuo R. Z. Ž. buvo išklausytas per atstovą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų ar argumentų, dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl bylos esmės

Apelianto atstovas savo poziciją taip pat grindžia argumentais, kad teismas iš esmės rėmėsi tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės aktu bei jame padarytomis šališkomis išvadomis. Apelianto atstovo nuomone, ekspertizės akto išvados netinkamos, nes R. Z. Ž. buvo prievarta nuvežtas į stacionarinę ekspertinę įstaigą, dėl ko patyrė stresą ir nepatogumus, dėl tos priežasties ekspertizės atlikimo metu tinkamai nebendravo su ekspertais. Taip pat teigia, jog asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais ir vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankamas kriterijus veiksnumui asmens socialiniams gebėjimams riboti.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nuo 2016-01-01 galiojančioje CK 2.10 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Taigi, neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra psichikos sutrikimas, t. y. medicininis kriterijus. Taip pat dar būtinas kitas elementas – kad dėl to asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų (tam tikroje srityje) reikšmės ar jų valdyti, t. y. teisinis kriterijus.

Sprendžiant dėl medicininio kriterijaus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 466 straipsnis numato, jog pagal esamus duomenis teismas, parengiant bylą nagrinėti, asmens psichikos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti.

Nagrinėjamu atveju, matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-202-569/2014 R. Z. Ž. pripažintas neveiksniu ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3427-569/2014 R. Z. Ž. buvo nustatyta globa, paskirta globėja ir jam priklausančio turto administratorė. Pasikeitus įstatymo redakcijai, prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu peržiūrėjimo. Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-04 nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu peržiūrėjimo, siekiant individualizuoti sritis, kuriose jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti buvo priimtas ir paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Šiaulių teismo psichiatrijos komisijai. Byloje atlikta R. Z. Ž., kaip asmens, kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, ambulatorinė pirminė ekspertizė ir pateiktas 2017 m. sausio 11 – vasario 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog detalesniam R. Z. Ž. ištyrimui civilinėje byloje pateiktais teismo psichiatrijos ekspertizei klausimais rekomenduotina tiriamąjį nukreipti į stacionarinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje. Stacionariai teismo psichiatrijos ekspertizei pritarė ir byloje dalyvaujantis asmuo – Šiaulių rajono savivaldybės administracija, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, remiantis CPK 467 straipsnio 4 dalimi, suinteresuotam asmeniui paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Utenos ekspertiniam skyriui bei pavedant ekspertams atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Gavęs teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. Z. Ž. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, nepertraukiamos eigos, teismas priėmė sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reglamentuojančios normos, o apelianto atstovo argumentai dėl šališkų ekspertizės išvadų, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien tai, kad suinteresuoto asmens būklę vertino dvi ekspertinės įstaigos – Šiaulių teismo psichiatrijos skyrius bei Utenos skyrius ir iš esmės suinteresuoto asmens psichikos būklę bei jo išsakytus analogiškus teiginius ir paaiškinimus, mediciniškai apibūdino vienodai, paneigia apelianto atstovo išdėstytus motyvus dėl Utenos ekspertinio skyriaus šališkumo.

Apelianto atstovo nuomone, ekspertizės akto išvados netinkamos, nes R. Z. Ž. buvo prievarta nuvežtas į stacionarinę ekspertinę įstaigą, dėl ko patyrė stresą ir nepatogumus, dėl tos priežasties ekspertizės atlikimo metu tinkamai nebendravo su ekspertais. Su tokiu apelianto atstovo argumentu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atkreiptinas apelianto atstovo dėmesys į tai, kad suinteresuoto asmens psichikos sveikatos būklė aprašyta Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų, su kuriais bendravo R. Z. Ž., vertinant medicininį kriterijų, neprieštarauja eilei kitų byloje surinktų įrodymų, vieniems iš jų - paties suinteresuoto asmens jau po ekspertizės atlikimo teismui rašytų nerišlių ir nesuprantamų raštų. Apeliacinio teismo įsitikinimu, 2017 m. lapkričio 14 – gruodžio 18 d. Ekspertizės aktas (išvada) tik detalizuoja, papildo ir mediciniškai apibendrina realią suinteresuoto asmens ne vienerius metus trunkančią psichinės sveikatos būklę, todėl argumentas, kad asmuo būtent tik dėl patirto streso tuo metu, kai teismo įpareigojimu buvo atliekama Utenos ekspertiniame skyriuje ekspertizė netinkamai bendravo su ekspertais, atmestinas, kaip neatitinkantis nei byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, nei bylos faktinių aplinkybių.

Sutiktina su apelianto atstovu, jog sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą net pagal iki 2016-01-01 buvusį teisinį reglamentavimą teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad vienodai svarbūs yra du veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-224/2013).

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-03 nutartyje tarp ekspertizei suformuluotų klausimų pavesta atsakyti ir į klausimus, kokiose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse R. Z. Ž. supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti bei kokiose srityse savo veiksmų reikšmės nesupranta ir negali jų valdyti (2.-2.5 punktai, 3-3.2 punktas, 4 punktas (1 t., 121-122 b. l.). Taigi matyti, kad teismas aiškinosi aplinkybes dėl sričių, kuriose galėtų būti pagrindas peržiūrėti apribotą ankstesniu teismo sprendimu asmens veiksnumą.

Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad tiriamasis R. Z. Ž. teikė paaiškinimus ir apie turtinius ir neturtinius santykius, ko pasėkoje nustatyta, jog asmuo nesuvokia savo sveikatos būklės. Moka skaityti, rašyti, pažįsta pinigus ir suvokia jų vertę, moka naudotis banko paslaugomis, tačiau tinkamai tvarkyti savo finansinių reikalų, nesugeba. Daug metų serga psichikos liga, vaistų nenaudoja, nes mano, kad yra visiškai sveikas. Sugebėdamas sudaryti smulkius buitinius sandorius – nusipirkdamas viešojo transporto bilietus – asmuo ne kartą išvyko į užsienio šalis, dėl ko turėjo būti ieškomas, į procesą įtraukta policija, artimieji turėjo vykti asmenį parsivežti iš Norvegijos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog tokie smulkūs buitiniai sandoriai, kuriuos sugeba atlikti R. Z. Ž., nelemia pozityvių pasekmių, nėra skirti neveiksnaus asmens gerovei užsitikrinti. Priešingai, gebėjimas atlikti smulkius sandorius, asmeniui nesuvokiančiam savo veiksmų ir tokių sandorių atlikimo galutinių tikslų, sukelia vėliau pačiam neveiksniam asmeniui papildomus nepatogumus, stresą bei išgyvenimus, visumoje - negatyvias pasekmes. Taipogi, nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Z. Ž. susiduria su sunkumais tvarkydamas finansinius reikalus, dėl ligos sąlygotų mąstymo ir valios pažeidimų dažnai neįvertina finansinius reikalų tvarkymo tikslų ir pasekmių, savarankiškai įvertinti savo elgseną ir galimas savo veiksmų pasekmes sudėtingų finansinių sprendimų situacijose, kritika dėl ligos, sveikatos priežiūros būtinumo yra nepakankama ir negali iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad R. Z. Ž. atveju, egzistuoja ir kitas būtinas elementas – teisinis kriterijus, t. y. kad dėl esamo medicininio kriterijaus asmuo negali suprasti savo veiksmų (visose srityse) reikšmės ir jų valdyti. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. Z. Ž. neveiksniu šiose srityse: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; 2) asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros; savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju, politinių teisių, darbo teisinių santykių srityse. Priešingos teismo išvados prieštarautų ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet apelianto interesams (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1086-777/2017).

Kiti suinteresuoto asmens atstovo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apelianto atstovas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.