- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-484-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08588-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z. Ž.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Z. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-303-1028/2017, kuria R. Z. Ž. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismui pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros pareiškimas dėl peržiūrėjimo teismo sprendimo, kuriuo R. Z. Ž. pripažintas neveiksniu. Pareiškime pareiškėjas pateikė prašymą R. Z. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. Z. Ž. psichinei būklei nustatyti paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos ekspertams.
3. 2017 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismui pateiktas teismo psichiatrijos aktas, kurio išvadose nurodyta, jog detalesniam ištyrimui civilinėje byloje pateiktais teismo psichiatrijos ekspertizei klausimais rekomenduojama tiriamąjį R. Z. Ž. nukreipti į stacionarinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi R. Z. Ž. psichinei būklei nustatyti paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Utenos ekspertiniam skyriui.
5. Teismas nurodė, kad stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė nagrinėjamu atveju yra būtina siekiant neabejotinai, kompetentingai, tiksliai ir patikimai nustatyti R. Z. Ž. sveikatos būklę, kadangi nuo to priklausys R. Z. Ž. galimybės tinkamai įgyvendinti savo asmens teises. Teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų sprendimui priimti nepakanka, po ambulatorinės ekspertizės ekspertai atsakyti į teismo pateiktus klausimus negalėjo. Teismas pakartotinės ambulatorinės ekspertizės neskyrė, konstatuodamas, kad abejoti Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų kompetencija, atsižvelgiant į jų ekspertinio darbo stažą, nėra pagrindo. Nei suinteresuotas asmuo, nei jo atstovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidas, kad pateiktos ekspertų išvados tendencingos bei šališkos, o pateikta rekomendacija dėl būtinybės atlikti suinteresuoto asmens detalesnį ištyrimą yra nepagrįsta. Skiriant pakartotinę ambulatorinę ekspertizę būtų vilkinamas bylos nagrinėjimo laikas, taip pat neracionaliai naudojamos valstybės lėšos, kadangi ambulatorinė ekspertizė yra mokama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Z. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį, paskiriant R. Z. Ž. pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui, pavedant atsakyti į klausimus, pateiktus atliekant pirminę teismo psichiatrijos ekspertizę. Nurodo, kad teismui būtina atkreipti ypatingą dėmesį į suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus, į jo laisvės suvaržymo pagrįstumą ir teisėtumą, o ne vien objektyvių duomenų dėl ekspertų išvadų tendencingumo ar šališkumo pateikimą. Tik atlikus pakartotinę teismo ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę bus galima konstatuoti šių duomenų buvimą ar nebuvimą. Nurodo, kad tie patys ekspertai jau anksčiau yra pateikę panašias išvadas, o atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 2007 metais, R. Z. Ž. buvo skirta teismo stacionarinė psichiatrijos ekspertizė, po kurios atlikimo jis buvo patalpintas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę ir ten prievarta gydytas 2,5 metų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra prašo suinteresuoto asmens R. Z. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė nagrinėjamu atveju yra būtina, o suinteresuoto asmens argumentai apie ekspertų šališkumą nepatvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų šališkumo ir tendencingumo.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo sprendimą dėl suinteresuoto asmens R. Z. Ž. atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu R. Z. Ž. pripažintas neveiksniu. Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra pareiškimu dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo kreipėsi į teismą, prašydama R. Z. Ž. paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad R. Z. Ž. dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės turtinių santykių srityse – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 18 d. sprendimą ir pripažinti R. Z. Ž. neveiksniu tam tikrose srityse.
11. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. Z. Ž. psichinei būklei nustatyti paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę, paskiriant ją atlikti Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos ekspertams. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-28/2017 nurodyta, kad R. Z. Ž. nustatyta paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga, dėl psichikos sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, ambulatoriškai nesilanko, medikamentų nevartoja, bėga iš namų, rastas Norvegijoje. Tiriamasis teigia, kad vykdo slaptą „žvalgybą“, yra „specialusis agentas“, tęsia Breiviko bylą, gali atkoduoti slaptus kadrus. Dėl pablogėjusios būsenos gydytas 2015-05-28-2015-06-25 Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, diagnozė –paranoidinė šizofrenija, išvykus iš stacionaro, medikamentų nenaudojo, ekspertizės metu įtarus, įsitempęs, nerimastingas. Išsako nuodijimo, santykio kliedesio idėjas, pakilios nuotaikos, neadekvačių emocijų, grasina skundais, „juodais sąrašais“. Priešingas žmonos atžvilgiu, kuria nerealius ateities planus, ruošiasi vykti į Norvegiją atlikti specialią užduotį. Reikalauja „panaikinti neveiksnumą“, nes vyks į Prezidentūrą. Ekspertai, įvertinę apelianto sveikatos būklę, išvadoje nurodė, kad detalesniam ištyrimui civilinėje byloje pateiktais teismo psichiatrijos ekspertizei klausimais rekomenduojama tiriamąjį R. Z. Ž. nukreipti į stacionarinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje.
12. CPK 467 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, į ekspertizės įstaigą stebėti.
13. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Taigi, nagrinėjamu atveju ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti įvertintas kartu su kitais bylos įrodymais.
14. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentu, kad ekspertų išvados yra tendencingos bei šališkos, nes tie patys ekspertai jau anksčiau buvo pateikę panašias išvadas, o atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 2007 metais apeliantui buvo skirta teismo stacionarinė psichiatrijos ekspertizė ir jis per prievartą gydytas 2,5 metų.
15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas, nurodydamas aplinkybes dėl ekspertų šališkumo ir išvadų tendencingumo, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Apelianto nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina jo teiginių pagrįstumo, todėl šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
16. Apeliantas prašo skirti pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui. CPK 219 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje pakartotinės ekspertizės skyrimą, numatyta, kad pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, o taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-28/2017 išdėstytos išvados yra aiškios ir suprantamos, prieštaravimų jose nenustatyta, todėl nėra pagrindų pakartotinei teismo psichiatrijos ekspertizei skirti.
17. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo objektyviau nustatyti visas bylos aplinkybes, pagrįstai paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę R. Z. Ž. psichinei būklei įvertinti, pavedant ją atlikti Utenos ekspertiniam skyriui. Pagrindų skirti pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens R. Z. Ž.prašymo ir atskirojo skundo argumentai nėra pakankami pakartotinei ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei paskirti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ekspertizės skyrimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.