Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-27 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą suinteresuotiems asmenims D. P., P. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, išvadą byloje teikiančiai institucijai VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016-06-28 su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti D. P. neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; pinigų disponavimo srityje; vertybinių popierių akcijų disponavimo srityje; civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma; asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; darbo teisinių santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; šeimos santykių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų teikimo srityje; pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodė, kad 2016-04-01 buvo gautas P. P. prašymas dėl D. P. pripažinimo neveiksniu, kuriame nurodyta, kad jo sūnėnas D. P. serga psichine liga, negali suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, nesugeba atlikti finansinių operacijų ir disponuoti pinigais, todėl yra susikaupę įsiskolinimų už būstą, esantį adresu Taikos pr. 42-86B, Klaipėda. Nurodė, kad D. P. reikalinga institucinė globa ir nuolatinė priežiūra, kadangi artimųjų, kurie gali jį prižiūrėti, nėra, o pats savarankiškai savimi pasirūpinti negali.Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodė, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad D. P. gydosi VšĮ Klaipėdos psichikos centre, pagal centro pateiktus duomenis, D. P. serga psichine liga nuo 1996 metų ir daug kartų gydėsi stacionare. Nurodė, kad D. P. dėl savo psichinės ligos negali įgyvendinti savo turtinių santykių visose srityse ir geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba tai daryti asmeninių neturtinių santykių srityjese, todėl būtina ginti jo interesus, kad jis nepadarytų žalos sau ir aplinkiniams, sudaryti sąlygas asmeniui ugdyti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, dalyvauti socialiniame gyvenime.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino D. P. ribotai veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Kitą pareiškimo dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. P. gyvena vienas, jo pajamos yra invalidumo pensija, jam neužtenka pajamų pragyventi, todėl ima paskolas, užstato daiktus lombarduose tam, kad galėtų atiduoti ankstesnes paskolas, t. y. D. P. susiduria su sunkumais tvarkydamas finansinius reikalus, dėl ligos sąlygotų mąstymo ir valios pažeidimų dažnai neįvertina savo galimybių vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, savarankiškai įvertinti savo elgseną ir galimas savo veiksmų pasekmes sudėtingų finansinių sprendimų situacijose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. P. šiose nurodytose srityse negali iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir pripažino jį ribotai veiksniu srityse, susijusiose su turtiniais santykiais.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. P. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, tačiau D. P. yra pajėgus suprasti teikiamą informaciją apie diagnozę ir gydymą, galimas alternatyvas, išsakyti savo apsisprendimus, tačiau kritika dėl ligos, sveikatos priežiūros būtinumo yra nepakankama (CK 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymo D. P. pripažinti neveiksniu šioje srityje netenkino ir D. P. pripažino ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje, paveldėjimo teisinių santykių srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, darbo teisinių santykių srityje, todėl pripažino nepagrįstą Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą D. P. pripažinti neveiksniu šiose srityse.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti D. P. neveiksniu ar ribotai veiksniu šiose asmeninių neturinių santykių srityse: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, šeimos teisinių santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įsivaikinti ir kt.), nes šios sritys nėra jam aktualios, kadangi D. P. neketina tapti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sudaryti santuoką, neturi vaikų, neketina jų įsivaikinti ar globoti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog D. P. minėtose srityse nepripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, nes pakenkti pats sau ar kitiems asmenims negali.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimo netenkinti.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį ribotai veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Apeliantas nurodė, kad savo butą prižiūri, mokesčius moka, todėl turimą nekilnojamąjį turtą naudoja ir valdo pagal galimybes. Apeliantas nurodė, kad įsiskolinimas susidarė, nes paėmė paskolas pragyvenimui, tačiau susiradęs darbą, įsiskolinimą padengs. Apeliantas nurodė, kad sugeba dirbti visus ūkinius darbus. Apeliantas nurodė, kad globėjo nereikia, nes savo buitimi ir sveikata gali pasirūpinti pats.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra prašė apelianto skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodė, kad apeliantas daug metų serga psichine liga, tačiau to nepripažįsta. Nurodė, kad turi pasiėmęs paskolų, dažnai pinigų skolinasi iš pažįstamų, jų atiduoti nepajėgus, taigi nesugeba savarankiškai įvertinti aplinkybių, susijusių su turto valdymu, ir numatyti pasekmių, nes gaunamos pajamos – 130 Eur dydžio pensija. Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodė, kad ekspertizės akte konstatuota, kad D. P. šiuo metu iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įvertindamas savo finansines galimybes, finansinę atsakomybę bei riziką sudėtingų finansinių sprendimų situacijose. Klaipėdos apygardos prokuratūra pažymėjo, kad taikant riboto veiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti patį asmenį tam tikroje srityje ir jo teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra išiaškinta, kad tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog D. P. sprendime nurodytose srityse negali iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir pripažinęs jį ribotai veiksniu tam tikrose srityse, rėmėsi tiek medicininiais, tiek teisiniais kriterijais kaip įodymais: ekspertų išvadomis, dalyvaujančių byloje asmenų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-236/2016 nurodoma, kad suinteresuotam asmeniui D. P. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (epizodinė su progresuojančiu defektu eiga). Ekspertas nurodė, kad D. P. šiuo metu iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įvertindamas savo finansines galimybes, finansinę atsakomybę bei riziką sudėtinų finansinių sprendimų situacijoje. Akte nurodyta, kad D. P. šiuo metu iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Ekspertizės akte nurodyta, kad D. P. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės neturtinių santykių srityje, t. y. sveikatos priežiūros srityje (b. l. 80–84). Ekspertizės akte išdėstytas išvadas patvirtina ir VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ 2016-06-17 išvada Nr. 38, kurioje nurodyta, kad, pagal Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 2 priedą, D. P. negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimų esmės ir priežasčių, savarankiškai ir savanoriškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti (b. l. 10–12). VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo 2016-04-08 rašte Nr. PF1-685 nurodyta, kad D. P. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale gydėsi nuo 1996 metų septynis kartus ir jam yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija (b. l. 13). Taigi anksčiau paminėti duomenys teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl asmens įvertinto psichinio sutrikimo, nes apeliantą vertino asmenys, turintys specialiųjų žinių, tačiau tai yra tik medicininis vertinimas, o sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo kriterijai – medicininis ir teisinis. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ D. P. yra skolingas 149,81 Eur, priteistą skolą 2016-01-26 perduota išieškoti antstoliui (b. l. 21–25). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-04-04 išrašo matyti, kad butas, adresu Taikos per. 42-86B, Klaipėda, nuosavybės teise priklauso D. P., tačiau net trys skirtingi antstoliai yra areštavę butą ( b. l. 29–30). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2014–2017 metais AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos bendrabutis“, UAB „Nordecum“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Lateko lizingas“, DNSB „Privatus reikalas“ reiškė D. P. reikalavimus dėl įsiskolinimų priteisimo. To, kad turi įsiskolinimų, neneigė ir pats apeliantas, kuris nurodė, kad paimdavo kreditus, nes neturėjo iš ko gyventi ar sumokėti mokesčių, planavo parduoti butą, kad atiduotų skolas, ir vėl nusipirkti kitą butą. Pareiškėjo dėdė P. P. taip pat patvirtino, jog D. P. susiduria su sunkumais tvarkydamas finansinius reikalus, dėl to skolos tik auga. Taip pat P. P. nurodė, kad D. P. nevartoja vaistų ir kritiškai savo ligos nevertina. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. P. susiduria su sunkumais tvarkydamas finansinius reikalus, dėl ligos sąlygotų mąstymo ir valios pažeidimų dažnai neįvertina savo galimybių vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, savarankiškai įvertinti savo elgseną ir galimas savo veiksmų pasekmes sudėtingų finansinių sprendimų situacijose, kritika dėl ligos, sveikatos priežiūros būtinumo yra nepakankama ir negali iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį ribotai veiksniu šiose srityse: nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. P. ribotai veiksniu anksčiau paminėtose turtinių ir neturtinių santykių srityse, priešingos teismo išvados prieštarautų ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet apelianto interesams. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, dar kartą pažymi, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu (CPK 474 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-27 sprendimą palikti nepakeistą.