Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui J. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Atsakovui J. T. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 12 d. atsakovas J. T. ir pradinė kreditorė UAB „4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9832473001 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 434,43 Eur kreditą 24 mėnesių terminui. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. pradinė kreditorė nutraukė tarp jos ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „4finace“ perleido „International Risk Management“ OU reikalavimo teisę į skolininką J. T., o 2016 m. kovo 10 d. „International Risk Management“ OU perleido reikalavimą į atsakovą ieškovei UAB „Finansų administravimas“.

Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl šios priežasties atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės sumokėti už pradinio kreditoriaus teiktas paslaugas, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9832473001 yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito ir 110,88 Eur sutartinių palūkanų (kredito kainos), paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti 222,75 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę kredito kainos normą – 114,60 proc. Ieškovė nurodo, kad šios palūkanos kompensuoja kreditorės nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, nurodo, kad dėl šių palūkanų mokėjimo šalys susitarė vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte. Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką (...). Taigi, skolininkui pradelsus mokėjimą, 7.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti sumos, t. y. ne tik nuo pagrindinės skolos sumos, bet ir nuo sutartinių palūkanų. Nurodytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad šios palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas už mokėjimo termino praleidimą. Ieškovės paskaičiavimu, sutartinės palūkanos po kredito grąžinimo termino sudaro 222,75 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 114,60 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai (redakcijai, galiojusiai nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 222,75 Eur dydžio palūkanos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl ieškovei iš atsakovo išieškotina 111,00 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (434,43 Eur x 0,05 proc. x 511 dienų), kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 656,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugpjūčio 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma – 768,06 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 656,31 Eur, t. y. 85,45 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 14,53 Eur (17 Eur x 85,45 proc.) žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 7,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, j. a. k. 304179870, iš atsakovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur skolą, 110,88 Eur sutartinių palūkanų, 111,00 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 656,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugpjūčio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,33 Eur pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.