Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-08-16 · Civilinė byla Nr. e2-1036-779/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-16
Bylos Nr.
e2-1036-779/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01050-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
Rumunijos ambasadai
Kategorijos
  • 2.1.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.16.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1036-779/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01050-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.6.1.5; 2.6.8.12; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 2.6.16.11.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,sekretoriaujant Sonatai Aidukei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei E. B.,atsakovės atstovui advokatui J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Rumunijos ambasadai, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – J. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas G. R. prašo priteisti iš atsakovės Rumunijos ambasados 24 779,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2012 m. lapkričio 1 d. sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis - 325,74 m². Atsakovei namas buvo perduotas tvarkingas, su tinkamai veikiančia buitine technika, naujais baldais, kilimais, švariomis, perdažytomis sienomis; jo būklė buvo užfiksuota 2012 m. lapkričio 1 d. priėmimo - perdavimo aktu su nuotraukomis.

3. Šalių susitarimu nuomos sutartis buvo pratęsta 2014 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. papildomais susitarimais, kuriais buvo susitarta dėl namo nuomos termino iki 2020 m. lapkričio 1 d. Atsakovės iniciatyva sutartis buvo nutraukta anksčiau termino nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d.?

4. Šalių susitarimu namo perdavimas ieškovui įvyko 2019 m. rugpjūčio 5 d. Namo perdavime dalyvavo ieškovas, jo sutuoktinė J. R. ir keturi Rumunijos ambasados darbuotojai.

5. Nurodė, jog atsakovė namą grąžino netvarkingą, su trūkumais (su apgadinta apdaila, sulaužytais ir sugadintais baldais, durimis, langais, išteptomis sienomis, lubomis, grindimis, užuolaidomis, apgadinta buitine technika ir kt.), t. y. ne tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Namo perdavimas bei jo būklė taip pat užfiksuota antstolės D. P. 2019 m. rugpjūčio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

6. Po namo perdavimo ieškovui, ieškovas intensyviai siekė taikaus ginčo dėl turtui padarytos žalos atlyginimo, intensyviai komunikavo su atsakove, teikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė iš esmės neneigė žalos padarymo fakto, tačiau vertino, kad ieškovo turtui padaryti apie 5 000 Eur su PVM nuostoliai, kurių iki šiol atsakovė neatlygino.

7. Nurodė, jog atsakovė pablogino namą, dėl pabloginimo atsirado 23 721,62 Eur nuostoliai: a) namo būklės ištaisymo vidutinė rinkos kaina - 17 858,68 Eur su PVM; b) namo generalinio valymo išlaidos - 2 167,80 Eur; c) virtuvės baldai (reikalaujama tik dalis virtuvės baldų pakeitimo išlaidų, įvertinus baldų natūralų nusidėvėjimą) - 1 000 Eur; d) sugadintų užuolaidų ir karnizų pakeitimas - 1 040 Eur; e) sugadintos dujinės kaitlentės pakeitimas - 155,14 Eur; f) sugadintų baldų, technikos nuostolis bei jų išvežimas - 1 500 Eur; g) siekiant ginti pažeistas teises, ieškovas patyrė 1 057,50 Eur nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu: 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą; 907,50 Eur už eksperto S. M. ekspertinio akto surašymą. Taigi, iš viso dėl atsakovės neįvykdytos pareigos grąžinti ieškovui atitinkamos būklės daiktą, atsirado 24 779,12 Eur nuostoliai.

8. Ieškovas yra pilnai atstatęs turto būklę iki buvusios nuomos sutarties sudarymo dieną, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui nuostolius (( Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 3 d., 6.449 str. 1 d., 6.500 str., nuomos sutarties 5.2.1, 7.3 p.)).

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes a) didžioji dalis turtinių ieškinio reikalavimų grindžiami ieškovo įrodymais, vadovaujantis duomenimis, nustatinėtais remiantis turto būkle ne jos perdavimo ieškovui metu, o praėjus metams jį suremontavus ir pagerinus, tačiau neįvertinus realiai patirtų ieškovo išlaidų; b) atsakovė nebuvo informuota ir nedalyvavo ieškiniu įrodinėjamos žalos vertinime, neturėjo galimybių teikti pasiūlymų; c) ieškinio reikalaujamas žalos atlyginimas tiesiogiai nesusijęs su nuomoto turto būklės atstatymu į buvusią būklę, o traktuotina kaip turto renovacija ir pagerinimas, pakeičiant daiktus, medžiagas naujomis bei atliekant su tuo susijusius darbus.

10. Šalys bendru dokumentu neįformino tinkamo Turto perdavimo - perėmimo ir bendrai nekonstatavo perduodamo daikto būklės.

Šalies argumentai

11. Ieškovas, neinformavęs atsakovės, savo inciatyva kreipėsi į antstolį su prašymu dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos suteikimo 2019 m. rugpjūčio 5 dieną. Atsakovės atstovai (ambasados darbuotojai nekalbantys lietuvių kalba) turto perdavimo metu nesuprato faktinių aplinkybių konstatavimo prasmės, betarpiškai šiame procese nedalyvavo, patys teikė nuomotojui Turto priėmimo perdavimo aktą, kurį pastarasis atsisakė pasirašyti.

12. Pažymėjo, kad išsiskyrus nuomonėms dėl turto nusidėvėjimo, jo vertės, ieškovas vienašališkai pradėjo remonto darbus, vėliau nusamdė ekspertą, kuris aktą surašė išimtinai remdamasis ne faktinėmis aplinkybėmis, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tokiais veiksmais ieškovas apribojo atsakovės teises ir galimybes atitinkamai dalyvauti ir atstovauti savo poziciją ginčo klausimais.

13. Ieškovas kaip vieną iš reikalaujamų priteisti nuostolių dydį įrodančių dokumentų, pateikia S. M. Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodoma, jog nurodytų defektų ištaisymo vidutinė rinkos kaina sudaro 17 858,68 Eur. Ši kaina apskaičiuota pagal UAB „Sistela“ parengtas statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas. Taigi, ekspertas kainas nustatinėjo statybos kainos apskaičiavimo principu. Pabrėžė, kad toks žalos dydžio skaičiavimo būdas nėra tinkamas. Šis pagal ieškovo užsakymą parengtas dokumentas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuris parengtas specialistui pačiam neįvertinus turto būklės jos perdavimo metu, o tik vadovaujantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais duomenimis bei apžiūra jau turte atlikus remonto darbus 2020 m. gegužės 25d., dėl ko objektyviai įvertinti žalos atsiradimo pagrindo (natūralaus nusidėvėjimo ar mechaninio poveikio) ir dydžio ekspertas negalėjo; dokumentas parengtas nevertinant ir nenurodant tam objektyvaus pagrindo, kodėl nurodomi defektai turi būti šalinami juos pakeičiant naujais, o ne ekonomiškesniu valymo ar remonto būdu; ekspertas vadovavosi ne turto apžiūra, o išvestiniais dokumentais, kuriuos rengė antstolis, neturintis specialių statybos žinių ir negalintis įvertinti konkrečiai atliktinų statybos darbų pobūdžio bei jų mąsto.

Atsiliepimas

14. Atsakovas nurodė, jog akto sąmatoje atlikti paskaičiavimai neatitinka faktinių aplinkybių bei prieštarauja protingumo ir ekonomiškumo principams: kaip antai, nurodytas perdažomų lubų plotas sudaro 115 kv. m., kuris yra visiškai nepagrįstas jokiais skaičiavimais ir neatitinka fiksuotų faktinių aplinkybių, todėl akte nurodyta remonto darbų kaina 1770,66 Eur yra nepagrįsta. Akto 62 lape nurodoma, kad tyrimo metu pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis nustatytas reikalingas perdažyti sienų plotas - 351 m². Ekspertas klaidingai nurodo, kad toks ploto dydis apskaičiuotas remiantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes šiame protokole tokių duomenų tiesiog nėra. Mechaniniai sienų pažeidimai fiksuoti tik 4 nuotraukose, kurių sienų plotas niekaip nesudaro 351 kv. m. Nurodė, kad ekspertas visiškai nevertino arba nepagrindė, kodėl sienų apipylimas skysčiu, piešimo kreidelėmis, pieštukais negali būti ištaisomas gerokai ekonomiškesniu valymo būdu, o ne perdažant. Iš akte pateiktų apžiūrimo turto fotonuotraukų matyti, jog suremontuotas turtas buvo nekeičiant kiliminės dangos, t. y. jos ne atstatant, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti 2908,20 Eur nuostolių atlyginimo, nes jų nepatyrė; be to, keturiose nuotraukose užfiksuotas kiliminės dangos vaizdas niekaip nesusijęs su sąmatoje nurodytu 167 kv. m. ploto kiliminės dangos keitimo nauja poreikiu. Akte esančiose nuotraukose užfiksuoti galimi 2 vnt. durų pažeidimai, tai sudaro vieną iš jų pusių, todėl sąmatos eilutės Nr. 15 kiekinė išraiška nurodyta 25,5 kv. m., objektyviai neatitinka fotonuotraukose fiksuoto apgadinimo mąsto, dėl to, ieškovas neįrodė 1547,48 Eur žalos pagrindo. Remiantis eksperto akte nurodyta sąmata, bendra jos suma bent 13 149,78 Eur dydyje nėra pagrįsta ir įrodyta.

Šalies argumentai

15. Dėl ieškiniu prašomų priteisti kitų nuostolių nurodė, jog dėl namo generalinio valymo išlaidų - 2 167,80 Eur, grindžiamų komerciniu pasiūlymu, ieškovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas: sutarties, priėmimo perdavimo akto, sąskaitos bei jos apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Dėl virtuvės baldų - 1 000 Eur ieškovas, kaip įrodymą pateikė sutartį su UAB „Namai be dūmų“ bei mokėjimus O. G., tačiau tarp pateiktos sutarties ir mokėjimų nėra jokio tiesioginio ryšio. Dėl užuolaidų ir karnizų pakeitimo - 1 040 Eur nėra pateiktas prekių priėmimo perdavimo aktas, neįrodytas sąskaitose nurodytų prekių sąsajumas su turtu. Taip pat pažymėjo, kad užuolaidų sugadinimai, nurodyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, žymimi „užuolaidos purvinos“, todėl įrodymų, kad užuolaidos turėjo būti pakeistos, o ne valomos, koks keičiamų užuolaidų kiekis bei jų kokybinės charakteristikos, buvęs nusidėvėjimas, nėra įrodytos byloje esančiais įrodymais. Dėl sugadintos kaitlentės - 155,14 Eur - ieškovas pateikė internetinio portalo www.varle.lt nuorodą, kurioje nurodomi pardavėjo parduodami produktai, tačiau nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Dėl sugadintų baldų ir technikos išvežimo - 1 500 Eur - ieškovas nepateikė jokių šiuos patirtus nuostolius pagrindžiančių dokumentų.

16. Pažymėjo, kad ieškovas nuosavybės teise valdo ne vieną nekilnojamojo turto vienetą, registruotą Lietuvoje. Pastarasis turtas galimai taip pat buvo/yra nuomojamas, jam atliekami einamieji ar kapitaliniai remontai, todėl nesant tiesioginių įrodymų dėl neva ieškovo patirtų išlaidų sąsajumo su konkrečiu turtu, o ne kitais objektais, remtis ieškovo įrodymais nėra pagrindo.

17. Ieškovas privalo ne tik įrodyti, kad atsakovei kyla atsakomybė už reikalaujamus priteisti nuostolius, tačiau ir įrodyti patirtų nuostolių dydį. Ieškinio pateikimo metu ieškovas yra suremontavęs turtą, t. y. neva atstatęs jį į būklę, buvusią iki nuomos sutarties sudarymo, todėl prašydamas priteisti patirtus nuostolius, turi įrodyti savo realiai patirtų nuostolių dydį, o ne vadovautis S. M. ekspertinio tyrimo aktu.

18. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių akto sąmatoje įvardintų darbų ar prekių įsigijimo sutarčių, sąskaitų, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, todėl nėra galimybės nustatyti, nei kokie darbai atlikti, nei kur, nei kada.

19. Pažymėjo, kad nuomos sutartimi išnuomotas daiktas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, pastatytas 1993 m., rekonstruotas 2004 m., jo fizinio nusidėvėjimo procentas - 14. 2012 m. nuomoto ir nuomininko sudarytame priėmimo perdavimo akte nenurodoma, kad nuomininkui perduodamas naujas turtas, tačiau kartu su priėmimo perdavimo aktu pateiktose fotonuotraukose matyti, kad namo ir jame esančių baldų, durų, šviestuvų, užuolaidų ir pan. būklė akivaizdžiai nėra nauja.

20. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

21. Byloje nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 1 d. šalys sudarė nuomos sutartį Nr. 1449 dvejų metų terminui, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis - 325,74 m².

22. 2012 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) namo priėmimo - perdavimo akte nurodyta, jog namas perduodamas sutvarkytas, išvalytas, buitinė technika veikianti, šviesūs kilimai nauji, sienos švarios, perdažytos, be skylių vinims. Pateikiamas perduodamų baldų ir įrangos sąrašas, namo vidaus nuotraukos.

23. Nuomos sutartis šalių susitarimu buvo tęsiama tris kartus iki 2020 m. lapkričio 1 d. Nuomininko iniciatyva sutartis nutraukta anksčiau termino, įspėjus nuomotoją prieš 3 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d.

24. Namo perdavimas nuomotojui įvyko 2019 m. rugpjūčio 5 d., kuriame dalyvavo ieškovas, trečiasis asmuo, ir atsakovės darbuotojai. Perdavimas fiksuotas antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, jame dalyvavo atsakovės darbuotojai, todėl visi atsakovės teiginiai apie jos teisių apribojimą dalyvauti fiksuojant padarytus defektus, atstovauti atsakovę, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, aplinkybę, jog dar 2019 m. liepos 25 d. atsakovė žinojo, kad perduodant turtą, dalyvaus antstolis, taip pat atestuotas statybos specialistas, patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas.

25. Bylos medžiaga (ieškovo paaiškinimai; šalių elektroninis susirašinėjimas iki nuomos sutarties sudarymo; 2012 m. liepos 17-18 d. ieškovo susirašinėjimas su brokere O. A.; šalių nepasirašytas 2012 m. lapkričio 1 d. turto priėmimo perdavimo aktas su turto nuotraukomis; liudytojo brokerio K. K. paaiškinimai) patvirtina, kad atsakovei gyvenamosios paskirties pastatas - namas buvo perduotas tvarkingas, geros būklės, su naujai perdažytomis sienomis, specialiai pagal atsakovės pageidavimą naujai paklota kilimine danga, apstatytas atsakovės konkrečiai nurodytais jai reikalingais baldais, kilimais, su veikiančia buitine technika. Atsakovė pretenzijų dėl perduodamo turto būklės nereiškė, tris kartus sutartį pratęsė, todėl spręstina, kad turtas atitiko nuomininko lūkesčius, buvo tinkamos kokybės.

26. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad įėjus į namo garažą, matyti, jog garaže viena siena pajuodavusi nuo suodžių; grindys purvinos nuo tepalų; lubos išpurvintos; garažo plytelės purvinos; garažo lempos purvinos; garažo vartai purvini. Lauke nedega lauko lempos; iš lauko pusės namo palangė purvina; prie namo judesio šviesos lempa neveikia; lauko durys įlaužtos. Užėjus į namo vidų, matyti, jog tualeto durys aplaužytos, pažeistos. Užėjus į pirmame aukšte esantį kambarį, kurio visos sienos dažytos mėlyna spalva, matyti, jog sienos purvinos; nėra lempos dangčio; užuolaidų laikiklis nutrauktas; sofa-lova išdažyta dažais; grindjuostės apgraužtos; židinys apdažytas dažais; bordinės spalvos sienos aptepliotos, purvinos; kambario užuolaidos purvinos; odinis baltas baldų komplektas purvinas, juodom dėmėm; lubos aptaškytos, matosi dėmės; sekcijoje trūksta rankenėlių. Šalia virtuvės geltonos spalvos sienos apipaišytos; indų kambarėlio sienos apdažytos; dalis sienos įdaužta; komoda purvina, spintelės be rankenų. Virtuvės stalo kėdės apgraužtos šuns, kėdės purvinos; sienoje skylė; virtuvės gartraukis purvinas riebalais; virtuvės spintelės išpaišytos; šaldytuvas apibraižytas, purvinas; kiliminė danga vietose apdraskyta; kampe po stovinčiu vazonu matyti išpuvusi vieta. Kambaryje nedega dvi halogeninės lemputės; užuolaidos purvinos; dujinė plytelė neveikia; grindų plytelė įdaužta. Išėjus į lauką matyti, jog į namą įmontuotas vamzdis, nuo jo laša vanduo; nedega 4 lauko lempos; namo palangė lauke aprūdijusi. Lipant į namo rūsį matyti, jog siena apipilta; lubos purvinos, atšokęs tinkas; nedega 3 lempos; ant grindų matyti vandens bala; pro langą išlindusios žolės auga į namo vidų; sulaužytas langas, paremtas porolonu. Lipant į namo antrą aukštą, matyti, jog sienos apdaužytos, išlaužyti turėklai. Išėjus į namo balkoną matyti, jog balkone auga medeliai, žolės; apdaužytos grindų plytelės. Koridoriuje nuo sieninės lempos aprūkusi siena. Užėjus į kambarį, kurio sienos mėlynos spalvos, matyti, jog kambario sienos purvinos, apipiltos; nuo spintelės nėra rankenėlės; nuo stumdomos spintos kaba atšokusios gumos; kiliminė danga apipilta, geltonos dėmės; lovos čiužiniai apipilti, didelės geltonos dėmės; stalo vidiniai stalčiai pažeisti. Užėjus į kambarį salotinės spalvos sienomis, matyti, jog kiliminė danga visa purvina, dėmėta; sienos purvinos, aptaškytos; sienoje įskilimas; lovos čiužiniai purvini, dėmėti; stalas subraižytas; nešviečia spintos lemputė; nėra dviejų šviestuvų. Užėjus į kambarį, kuriame yra pirtis, matyti, jog siena purvina; lovos čiužinys purvinas; kiliminė danga plėmuota, purvina; lova be kojų; odinis fotelis išpaišytas; stalo paviršius išpaišytas. Virtuvėlės sienos apipiltos; užuolaidų laikiklis sulaužytas; lova supurvinta, gabalas iškąstas. Užėjus į kambariuką, matyti, jog nėra dviejų rozečių; išluptas daviklis; nėra nuo 4 durų raktų.

27. Bylos medžiaga (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; eksperto S. M. išvada bei liudijimas teismo posėdyje; šalių elektroninis susirašinėjimas; ieškovo paaiškinimai; į bylą pateiktos ieškovo išlaidas patvirtinantys įrodymai) patvirtina, kad atsakovė nuomotą turtą 2019 m. rugpjūčio 5 d. grąžino ieškovui netvarkingą, su apgadinta apdaila, sulaužytais ir sugadintais baldais, durimis, langais, išteptomis sienomis, lubomis, grindimis, užuolaidomis, apgadinta buitine technika ir kt.

28. Remiantis nuomos sutarties sąlygomis (Nuomos sutarties 5.2.1, 5.2.3, 5.3, 7.3 punktai), atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti nuomos objektą ir jame esančius daiktus bei įrangą, išlaikyti jį tokį pat švarų, kokį jai perdavė savininkas nuomos pradžioje, išskyrus normalų nusidėvėjimą; padaręs žalos ar įvykus avarijai, nuomininkas privalo nedelsdamas informuoti apie tai savininką arba iškviesti atsakingus asmenis, jeigu įvyktų nenumatytas atsitikimas. Jei gedimas buvo padarytas ne dėl nuomininko kaltės, nuomotojas padengia remonto išlaidas. Jeigu nuomininkas nori ką nors keisti name, pavyzdžiui nudažyti sienas ir panašiai, jis turi gauti raštišką savininko sutikimą.

29. Nors nuomos sutartis buvo pratęsta 3 kartus, nuomos sutarties sąlygos šiais pratęsimais nebuvo keičiamos.

30. Taigi, nuomos sutartyje buvo numatyta, kad pastato būklė gali pablogėti tik tiek, kiek tai lemia natūralus jo nusidėvėjimas pastatą naudojant pagal nuomos sutartyje numatytas sąlygas: pastatas gali būti naudojamas tik gyvenamajai paskirčiai (sutarties 2.2. punktas); nuomininkas privalo prižiūrėti pastate esančius daiktus ir įrangą (sutarties 5.2.1); nuomininkas negali nieko pastate keisti, tame tarpe dažyti sienų (nuomos sutarties 5.3 punktas); savo daiktus arba baldus nuomininkas gali naudoti tik tuo atveju, jei tai nedaro žalos pastatui (nuomos sutarties 5.4 punktas).

31. Kadangi namas buvo perduotas (išnuomotas) atsakovei gyvenamajai paskirčiai su baldais ir buitine technika, su apdaila, tai reiškia, kad jokių ypatingų įsikraustymo, apdailos ar kitų darbų atsakovei patalpose atlikti nereikėjo. Tokiu atveju įprastai naudojant patalpas gyvenimui, kaip nurodė ekspertas S. M., sienų danga galėjo būti vietomis nežymiai ištepama, subraižoma, sienose galėjo vietomis atšokti, susiraukšlėti dažų sluoksnis dėl netinkamai atliktų dažymo darbų, kurie nepriklauso nuo patalpų naudotojo elgesio. Tačiau sienose negalėjo atsirasti žymių ir didelių mechaninių pažeidimų kaip fiksuota faktinių aplinkybių protokole: išdaužų, tinko ištrupėjimo, kurie atsiranda dėl neįprasto mechaninio poveikio sienoms: trenkus į sieną kokį nors daiktą, spyrus ar pan. Sienos, grindys, lubos negali būti apipaišomos, apipilamos, jų apdailoje neturi atsirasti įvairių dėmių; sienos, lubos, grindys, kitos konstrukcijos ar apdailos elementai neturi būti pažeidžiami augintinių. Pastate buvusios sumontuotos įrangos, pastato dalių išmontavimas tiesiogiai priklauso nuo pastato naudotojo elgesio ir taip pat negali būti laikomas normaliu nusidėvėjimu kaip ir negali būti sulaužyti ar mechaniškai pažeisti langų rėmai, durys, išmontuoti judesio davikliai, šviestuvai, kita įranga ar pastato dalys.

32. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 str. 1 d. nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Tuo atveju, kai nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str. 1 d.).

33. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

34. Jeigu sutartyje yra iš anksto numatytas išnuomojamo daikto galimas pabloginimas, nuomotojas negalėtų pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju šalys tokių išlygų sutartyje nenustatė. Priešingai, aptarė nuomininko pareigą prižiūrėti pastate esančius daiktus ir įrangą, tai reiškia pareigą daiktus, įrangą, konstrukcijas ir kt. negadinti, saugoti, tausoti; draudimą nuomininkui daryti pastate bet kokius pakeitimus, tame tarpe dažyti sienų, kas reiškia, jog namas, jo konstrukcijos, apdaila turėjo išlikti nė kiek nepakitusios; naudoti nuomininkui priklausančius daiktus arba baldus tik tuo atveju, jei tai nedaro žalos pastatui.

35. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; eksperto S. M. išvada bei liudijimas teismo posėdyje; šalių elektroninis susirašinėjimas; ieškovo paaiškinimai; į bylą pateiktos ieškovo išlaidas patvirtinantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovė nuomotą turtą 2019 m. rugpjūčio 5 d. grąžino ieškovui su mechaniškai pažeistomis, apdaužytomis, ištrupėjusiu tinku, išpaišytomis, išteptomis, aptaškytomis, apipiltomis sienomis; apgraužtomis grindjuostėmis; purvinomis, aptaškytomis lubomis; apdraskyta, apipilta, purvina, dėmėta kilimine danga; įdaužta grindų plytele kambaryje; be dviejų šviestuvų, be vieno šviestuvo dangčio; be dviejų rozečių; be vieno daviklio; įlaužtomis lauko durimis; aplaužytomis, pažeistomis trimis durimis; sulaužytu langu; aprūdijusia lauko palange; paveiktomis drėgme konvektoriaus uždengimo grotelėmis; išteptu, išpaišytu fasado tinku; apdeginta stogelio danga.

36. Išvardinti defektai negalėjo atsirasti dėl normalaus patalpų nusidėvėjimo, nes sąlygoti pastato naudotojo veiksmų. Tai reiškia, kad pastato būklė pastatą grąžinant, neatitiko nuomos sutartyje sulygtos pastato būklės jo grąžinimo metu, buvo pabloginta.

37. Teismo vertinimu, defektų ginčo patalpose atsiradimas (priežastinis ryšys su atsiradusiais padariniais) galėjo būti sąlygotas tiek su ilgą laiką buvusia jų nepriežiūra, netausojimu, nesaugojimu, tiek su tyčiniu gadinimu (pvz., baldų, užuolaidų išdažymas dažais; išsuktos baldų rankenėlės; sulaužytas langas, durys; išlaužyti turėklai; nupjautos lovos kojos; išlupti davikliai, rozetės ir kt.). Nustatyti defektai lemia atsakovės pareigą kompensuoti ieškovui patalpų atkūrimo kaštus.

38. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad fiksuoti turto sugadinimai, defektai atsirado ne dėl atsakovės (nuomininkės) kaltės. Teismas konstatuoja, jog atsakovė pažeidė nuomos sutartį, pablogindama nuomojamą turto būklę, turtą sugadindama, todėl privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.

39. Atsakovė iš esmės neginčija savo civilinės atsakomybės, neneigia užfiksuotos patalpų faktinės būklės, konkrečių nustatytų jų trūkumų (defektų) ar mechaninių pažeidimų, tvirtindama tik apie dalies jų priskirtinumą normaliam nusidėvėjimui bei nesutikdama su nuostolių dydžiu.

40. Žalą civilinės atsakomybės atveju patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog dėl turto pabloginimo jis patyrė 23 721,62 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 17 858,68 Eur nuostoliai už statybos darbus, nurodyti eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akte; namo generalinio valymo išlaidos - 2 167,80 Eur; virtuvės baldų pakeitimo išlaidos - 1 000 Eur; sugadintų užuolaidų ir karnizų pakeitimas - 1 040 Eur; sugadintos dujinės kaitlentės pakeitimas - 155,14 Eur; sugadintų baldų, technikos nuostolis bei jų išvežimas - 1 500 Eur; taip pat 1 057,50 Eur nuostoliai, susiję su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu: 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą; 907,50 Eur už eksperto S. M. ekspertinio akto surašymą.

42. Atsakovė ginčija eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akte nurodytus nuostolių dydžius už statybos darbus, teigdama, jog ekspertas kainas nustatinėjo statybos kainos apskaičiavimo principu, kuris negalimas, kai remonto darbai jau atlikti, taip pat ginčydamas tam tikrų darbų būtinumą ir darbų kiekius.

43. Sutiktina su atsakove, kad paprastai nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis, kai turtas dar neatkurtas po sugadinimo, gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Nagrinėjamu atveju turtas atkurtas po sugadinimo, tačiau ieškovas neišsaugojo visų įsigytų medžiagų, daiktų, darbų kvitų ir mokėjimų, todėl remiasi eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akte esančiais paskaičiavimais.

44. Teismo vertinimu, 17 858,68 Eur nuostolių suma už statybos darbus, nurodyta rašytiniame dokumente – 2020 m. rugsėjo 1 d. eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akte Nr. 20-24, yra pagrįsta, eksperto nustatyta vadovaujantis aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SAMATA, taikant kainų ir normatyvų rinkinius, parengtus vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Ekspertas lokalinėje sąmatoje išskyrė atskirus statybos darbus, nurodė tikslius darbų kiekius, mato vienetus, kainą. Ekspertas nurodė, jog reikalinga taisyti tokius defektus: nudažyti 115 kv. m. lubų, nuvalant senus dažus ir glaistant; remontuoti atskirų sienų tinką; nudažyti 351 kv. m. sienų; pakeisti 167 kv. m. kiliminės dangos, 15.5 kv. m. grindjuosčių, atlikti paruošiamuosius veiksmus prieš dažant ir montuojant: uždengti grindis, lubas, baldus plėvelė, po to nudengti, demontuoti šviestuvus, rozetes, jungiklius, po to juos sumontuoti; remontuoti 0,1 kv. m. keraminių plytelių grindų dangos; remontuoti vienerias lauko duris; dažyti, šlifuoti, glaistyti 0,255 kv. m. vidaus įstiklintas duris; pakeisti 0,700 kv. m. langų blokų; perdažyti palangę; pakeisti įleidžiamų grindininių konvektorių groteles; pakeisti stogelio dangą; perdažyti 200 kv. m. fasadą.

45. Byloje esanti ieškovo iš karto po turto perdavimo užsakyta ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikta UAB „Projektas“ statybos specialisto, dalyvavusio 2019 m. rugpjūčio 5 d. priimant patalpas iš atsakovės, sudaryta ir parengta ginčo namo remonto darbų sąmata, kuri buvo siųsta ir atsakovei, patvirtina, jog eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akto lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai nesikerta ir neprieštarauja UAB „Projektas“ numatytiems darbams, reikalingiems atlikti dar 2019 m. rugpjūčio 9 dienai, tačiau šioje sąmatoje nurodytas kai kurių atliktinų darbų didesnis mastas ir kiekis, pvz., nurodyta, jog reikalinga perdažyti 522,03 kv. m. lubų, reikalinga remontuoti 7 kv. m. lubų tinko, suremontuoti 16 kv. m. sienų tinko, tačiau nudažyti 268 kv. m. sienų, pakeisti 100 kv. m. kiliminės dangos ir pan., todėl sąmatos suma yra 23 450,9 Eur.

46. Su nurodyta sąmata atsakovė nesutiko, teigdama, kad ji per didelė ir tinkamai neatspindi objektyvios namo būklės (2019 m. lapkričio 14 d. atsakovės elektroninis laiškas ieškovui).

47. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertinį tyrimą atlikęs ekspertas S. M., paaiškino, kad nustatydamas pastato sugadinimus ir pastato būklės, kuri neatitiko nuomos sutartyje sulygtos pastato būklės jo grąžinimo metu ištaisymo vidutinę rinkos kainą, rėmėsi 2019 m. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0068/19/35F; 2012 m. lapkričio 11 d. namo priėmimo perdavimo aktu, nuomos sutartimi, jos pratęsimais, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pateiktais planais, fotonuotraukomis, darytomis 2018 m. liepos 23 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d.

48. Ekspertas paaiškino, kad nepriklausomai nuo to, jog apgadintos ne visos sienos, turi būti perdažomas visas kambarys, priešingu atveju, skirsis spalvos ir tai nebūtų defektų ištaisymas. Taip pat ir su kilimine danga - jei ji sugadinta vienoje vietoje, būtina keisti visą, o ne daryti lopinį, kaip ir esant kiliminės dangos apdraskymams, joks valymas defektų nepašalins, turi būti kiliminė danga keičiama. Dėl vidaus durų keitimo ekspertas pažymėjo, kad ištaisant defektą, neturi atsirasti kitas defektas, todėl jis paskaičiavo didesnį glaistomų, dažomų durų kiekį, kad nesiskirtų kitų durų atspalviai. Dėl fasado dažymo ploto paaiškino, jog turėjo būti perdažoma priekinė visa fasado dalis, ta, kuri prie įėjimo, nuo plokštumos iki plokštumos. Iš pateiktų nuotraukų buvo nepanašu, jog fasado ištepliojimą galima nuvalyti, todėl pasirinko perdažymą.

49. Atsakovas, ginčydamas atliktų darbų kiekius, savo paskaičiavimų neteikė, teismo ekspertizės skirti neprašė, eksperto S. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei duomenų lokalinėje sąmatoje jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.

50. Nurodyta eksperto S. M. pastato būklės, kuri neatitiko nuomos sutartyje sulygtos pastato būklės jo grąžinimo metu ištaisymo vidutinė rinkos kaina - 17 858,68 Eur, yra pagrįsta. Kad ieškovas patyrė didesnes, nei prašo priteisti, pastato defektų šalinimo išlaidas, bei kad eksperto S. M. atliktas nuostolių paskaičiavimo dydis nėra neproporcingas, per didelis, patvirtina ir šie įrodymai: MB „Naujos statybos“ 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr.10, serija MBNS už objekto (duomenys neskelbtini) atliktus dalinio remonto darbus 10 496 Eur sumai; 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymai MB „Naujos statybos“ už bendrijos atliktus remonto darbus (duomenys neskelbtini), viso 8 604 Eur sumai (6 496 Eur ir 2 110 Eur); 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas statybininkui A. K. už (duomenys neskelbtini) remontą 3 000 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 31 d. statybininko A. K. pakvitavimas, kad iš ieškovo statybos darbams gavo 4 000 Eur avansą; 2019 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas statybininkui M. G. už remonto darbus (duomenys neskelbtini), 900 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 29 d. statybininko M. G. pakvitavimas, kad iš ieškovo medžiagoms gavo 400 Eur avansą; nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 4 d. ieškovo išsaugoti čekiai už kaip kurias medžiagas ir raktų gamybą, viso 1770,75 Eur sumai.

51. Nurodyti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad vien tik pagal ieškovo išsaugotus mokėjimo dokumentus ieškovas faktiškai patyrė virš 20 000 Eur su namo remonto darbais, medžiagų įsigijimu susijusių išlaidų. Tai paneigia atsakovės argumentus, jog ieškovas reikalauja per didelės remonto išlaidų sumos bei argumentus, jog galimai statybos darbai buvo reikalingi kitam ieškovo nuosavybės teise valdomam nekilnojamam turtui, kadangi mokėjimo dokumentuose įvardintas adresas (duomenys neskelbtini).

52. Be to, ieškovo į bylą pateiktos 2022 m. kovo 22 d. UAB „Sostinės apdaila“ lokalinė sąmata, pagal kurią statybos darbų kaina būtų - 26 301,38 Eur, bei A. M. darbų su medžiagomis sąmata, pagal kurią aktualių darbų kaina būtų - 19 581 Eur, patvirtina, jog eksperto S. M. nurodyta defektų šalinimo kaina yra ne tik reali, bet netgi žemesnė, nei rinkos kainos, todėl teismas ja remiasi.

53. Eksperto S. M. lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų darbų kiekis, apimtis atsakovės nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovė nepateikė, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti neprašė (CPK 178 str.). Atsakovė taip pat nenurodė, nei kokio dydžio nusidėvėjimą, jos vertinimu, nustatant defektų šalinimo išlaidas, reikėjo skaičiuoti, nei kodėl jį reikėjo skaičiuoti, kai turtas buvo sugadintas ir ekspertas nustatė turto defektų šalinimo išlaidas, nepateikė duomenų, kokia suma ieškovo turtas buvo pagerintas ir ar iš viso buvo pagerintas, o ne atkurtas į buvusią padėtį, todėl nesant tokių duomenų, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis turi būti mažinamas. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo prašoma priteisti 17 858,68 Eur suma priteistina ieškovui iš atsakovės. Į nurodytą sumą įskaičiuotas PVM negali būti minusuotas, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo, todėl perkant prekes ir paslaugas turėjo pareigą mokėti PVM.

54. Ieškovas taip pat prašo kitų patirtų nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, priteisimo: 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą; 907,50 Eur už eksperto S. M. ekspertinio akto surašymą.

55. Nurodytos išlaidos buvo būtinos, konstatuojant perduodamo turto faktinę būklę bei padarytus sugadinimus, taip pat tokių defektų atstatymo kaštus, todėl šie nuostoliai – 1057,50 Eur ieškovui priteistini iš atsakovės.

56. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės namo generalinio valymo išlaidas - 2 167,80 Eur; virtuvės baldų pakeitimo išlaidas - 1 000 Eur; už sugadintų užuolaidų ir karnizų pakeitimą - 1 040 Eur; sugadintos dujinės kaitlentės pakeitimą - 155,14 Eur; sugadintų baldų, technikos nuostolį bei jų išvežimą - 1 500 Eur.

57. Teismas sutinka su atsakove, kad 2167,80 Eur namo generalinio valymo išlaidos, kurių dydį ieškovas įrodinėja 2020 m. spalio 1 d. UAB „Švaros broliai“ raštu, kiek tokia paslauga kainuotų išvalyti tokio dydžio namą po ilgalaikės nuomos, yra nepagrįstos. Visų pirma, kaip paaiškino ieškovas, patalpų valymą atliko jis su šeima, nesamdydamas tam įmonės, tik pirkdamas valymui reikalingas medžiagas. Vadinasi, realiai ieškovas patyrė tik savo darbo laiko sąnaudas bei turėjo valymo priemonių įsigijimo išlaidas. UAB „ Švaros broliai“ pateiktame rašte neišskirta, kas įeina į jų nurodytą valymo kainą, t. y. kokią dalį nurodytos sumos sudaro atlyginimas darbuotojams, kokią dalį paslaugų kaina, kokią dalį mokesčiai, kokią dalį įmonės pelnas ir kokią dalį medžiagų kaina. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo priteisti prašomos sumos. Ieškovas į bylą yra pateikęs Kesko Senukai 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. sausio 4 d., 2019 m. gruodžio 28 d. mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, jog už valymo priemonių įsigijimą (ploviklius, įvairius valiklius, šiukšlių maišus, drėgnas servetėles, šepečius), ieškovas sumokėjo 63,83 Eur sumą (15,88+23,74+13,26+10,95), kuri ir priteistina ieškovui iš atsakovės.

58. Teismas sutinka su atsakove, kad 1000 Eur suma už virtuvės baldų sugadinimą yra neįrodyta, kadangi pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, yra apgraužtos virtuvės stalo kėdės, jos taip pat ir purvinos bei išpaišytos spintelės, taip pat gartraukis purvinas riebalais. Visas virtuvės baldų komplektas ieškovui kainavo 10 040 Eur, į kurį nėra įtraukta kėdžių kaina. Ieškovas prašo 10 procentų virtuvės komplekto kainos už purvinas spinteles, gartraukį ir apgraužtas kėdes. Byloje nėra jokių duomenų, nuotraukų, kiek kėdžių apgraužta, todėl teismas, įvertinęs, jog kėdės nurodomos daugiskaita, vertina, jog buvo apgraužta mažiausiai dvi kėdės.

59. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

60. Nesant įrodymų apie kėdžių rinkos kainą, bet turėdamas pareigą užtikrinti, jog žala, padaryta asmens turtui, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis), teismas nustato, jog vienos virtuvinės kėdės kaina yra 100 Eur, todėl už dvi virtuvines kėdes priteisia iš atsakovės 200 Eur sumą.

61. Purvinos, išpaišytos virtuvės spintelės, purvinas gartraukis, negali būti teismo įvertinta kaip atsakovės turto pabloginimas, kurį turi atsakovė atlyginti, nes pagal faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytas nuotraukas matyti, jog šie paviršiai, priešingai nei sienos, lubos, užuolaidos yra valomi, bei, teismo vertinimu, gali būti išvalomi, todėl išlaidos už jų valymą ieškovui neatlyginamos, juolab, kad pagal Kesko senukai pirkinių čekius, ieškovas įsigijo tam reikalingų valymo priemonių.

62. Ieškovas taip pat prašo atlyginti už sugadintos dujinės kaitlentės pakeitimą - 155,14 Eur, pateikdamas internetinio puslapio www.varle.lt nuorodą, kurioje nurodomi pardavėjo parduodami produktai, taip pat 2019 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymą www.varle.lt pagal užsakymą Nr. 1197338 – 2249,38 Eur sumai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuomininkei išsikrausčius, neveikė dujinė kaitlentė. Tai fiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Prietaisų sugadinimas reiškia turto sugadinimą. Ieškovas pateikė nuorodą į internetinį puslapį, kiek kainuoja panaši kaitlentė. Atsakovė ginčijo nurodytą sumą, tačiau įrodymų, paneigiančių šią sumą, nepateikė, todėl teismas remiasi internetinėje parduotuvėje nurodyta kaitlentės kaina, kuri, beje, yra mažiausia iš kitų pateikiamų, ir iš atsakovės ieškovui priteisia 155,14 Eur sumą už sugadintą kaitlentę.

63. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1040 Eur sumą už sugadintų užuolaidų ir karnizų pakeitimą. Atsakovas teigia, kad užuolaidas galima buvo išplauti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, jog pirmo aukšto kambaryje nutrauktas užuolaidų laikiklis, kambario užuolaidos purvinos; virtuvės užuolaidos purvinos; virtuvėlės užuolaidų laikiklis taip pat sulaužytas. Pateiktos nuotraukos patvirtina, jog buvusios plono, šviesaus audinio užuolaidos yra ištepliotos rašalu, flomasteriais, neaiškios kilmės tamsiomis dėmėmis bei geltonos spalvos dėmėmis. Teismo vertinimu, esant užuolaidų mechanizmų sugadinimui bei tokio pobūdžio ištepliojimui, ieškovas pagrįstai keitė užuolaidas į naujas, todėl jo nurodyta suma, kuri pagrįsta byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis bei jų mokėjimą patvirtinančiais įrodymais, priteistina ieškovui iš atsakovės.

64. Ieškovas taip pat prašo 1500 Eur sumos už sugadintus baldus, techniką bei jų išvežimą. Atsakovė teigia, jog ieškovas nepateikė jokių šiuos patirtus nuostolius pagrindžiančių dokumentų.

65. Nors ieškovas ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokią konkrečiai pinigų sumą išleido už trūkstamą lempos dangtį pirmo aukšto kambaryje, už išdažytos dažais sofos lovos pakeitimą, už židinį, už odinį baltos spalvos baldų komplektą, už sekcijos rankenėles, už komodos rankenėles, už šaldytuvą, už lauko palangę, už naujus turėklus, už stumdomas duris, už naujus čiužinius, už stalo vidinių stalčių keitimą, už stalą, už du šviestuvus, už dvi naujas lovas, už odinio fotelio ir stalo paviršiaus pakeitimą, už dvejas rozetes, daviklį, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė šiam ieškovo turtui technikai padarė žalą, ji įrodyta tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir nuotraukomis, tiek ieškovo paaiškinimais, tiek pačios atsakovės pozicija, neneigiančia padarytos žalos fakto, todėl nesant įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomą 1500 Eur sumą už sugadintus baldus, techniką bei jų išvežimą, teismas pripažįsta šią sumą pagrįsta ir priteisia ieškovui iš atsakovės.

66. Kadangi nuomininkui teko pareiga įrodyti normalaus patalpų, baldų, technikos nusidėvėjimo aplinkybę (nuomos objekto būklės pasikeitimą ne dėl jo kaltės), taip pat kitokį prašomos atlyginti žalos dydį ir taip paneigti ieškovo pateiktus į bylą duomenis, ieškovo paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nustatyti patalpų, baldų, technikos defektai pagal savo pobūdį neeliminuoja nuomininko kaltės ir jo atsakomybės nuomotojui. Kadangi atsakovė šios pareigos neįgyvendino (CPK 12 str., 13 str.), jai pačiai ir tenka tokio pasyvaus procesinio elgesio rizika.

67. Atsakovė nebendradarbiavo su nuomotoju ir tuomet, kai iki teismo jam buvo pareikštos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, pateikti duomenys apie patalpų būklės atkūrimo kaštus. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė visiškai nusišalino nuo defektų nustatymo priežasčių ir nuostolių dydžio įrodinėjimo, šią naštą perkeldama nuomotojui.

68. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 17 858,68 Eur nuostolių suma už statybos darbus; 1057,50 Eur nuostoliai, susiję su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą; 907,50 Eur už eksperto S. M. ekspertinio akto surašymą); 63,83 Eur sumą už ieškovo atliktą pastato generalinį valymą; 200 Eur sumą už apgraužtas virtuvės kėdes; 155,14 Eur už sugadintos dujinės kaitlentės pakeitimą; 1040 Eur sumą už sugadintų užuolaidų ir karnizų pakeitimą; 1500 Eur sumą už sugadintus baldus, techniką bei jų išvežimą. Iš viso 21875,15 Eur sumą.

69. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą - 21875,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

70. Iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 558 Eur dydžio žyminį mokestį, turėjo 399,11 Eur dokumentų vertimo išlaidų, ir turėjo 3617 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 4574,11 Eur.

71. Ieškinį patenkinus 88,28 procentais, iš atsakovės ieškovui priteistina 4038,02 Eur suma.

72. Atsakovė pateikė prašymą priteisti pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 7852,42 Eur suma. Ieškinį patenkinus 88,28 procentais, reiškia, kad atsakovei turi būti priteista 11,72 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai sudaro 920,30 Eur sumą, kuri priteistina atsakovei iš ieškovo. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 3117,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, Civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.251 straipsniu,-

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. R. iš atsakovės Rumunijos ambasados 21 875,15 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (21 875,15 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3117,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Inga Staknienė