Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2‑4141‑1105/2022 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui G. A. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dviem nepilnamečiams šalių vaikams po 180 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atsakovas su tokia teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad šiuo metu teikia vaikams išlaikymą, mano, kad vaikams pakaktų po 140 Eur per mėnesį, iš viso – 280 Eur. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad iš esmės nesutinkama su iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo suma, t. y. prašoma ją sumažinti iki 140 Eur kiekvienam vaikui.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinojo išlaikymo klausimą svarbu atsižvelgti į minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris šiuo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d.) atskaičius mokesčius yra 534 Eur, ir kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Iš ieškovės ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad iš bendros kiekvienam vaikui per mėnesį tenkančios išlaidų sumos jau išskaičiuota pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų valstybės skiriama ir mokama išmoka.

11. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 534 Eur, į tai, kad ieškovė turi teisę gauti 80,50 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus, nuo 2022 m. birželio 1 d.), t. y. preliminariai nepilnamečio vaiko poreikiai gali būti patenkinami 453,50 Eur tėvų skiriama suma (534-80,50=453,50), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikino išlaikymo suma – 180 Eur, atsižvelgus į vaikų amžių (10 m. ir 16 m.), visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

12. Nors atsakovas teigia geranoriškai teikiantis vaikams išlaikymą, iš paties atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2020-2021 m. sumos vaikų išlaikymui iš atsakovo buvo išskaičiuojamos priverstinai pagal ankstesniame tarp šalių vykusiame teismo procese taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. balandžio 16 d. atsakovas abiejų vaikų išlaikymui per 4 kartus pervedė tik 720 Eur, kas negali būti laikoma tinkamu ir vaikų poreikius atitinkančiu išlaikymo teikimu. Teismo vertinimu, vien minimalius vaiko poreikius galintis patenkinti išlaikymo dydis, t. y. 180 Eur, iš esmės yra mažesnis už rekomenduojamą orientacinį dydį, todėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimas dar labiau, t. y. iki apelianto nurodomos 140 Eur sumos, reikštų nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą ir net pačių minimaliausių poreikių patenkinimo neužtikrinimą.

13. Be to, nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teis­mas neteisingai nustatė jo tikrąsias finansines galimybes, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės, atlikti visų įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau atsakovas yra darbingas asmuo, nenustatyta, kad jis dėl savo sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nors atsakovas teigia per mėnesį turintis įvairių išlaidų, įrodymų apie tokias esamas būtinas išlaidas, išskyrus išlaikymą pilnamečiam vaikui – 60 Eur, neteikė ir nors pateikė apeliacinės instancijos teismui būsto nuomos sutartį, duomenų apie atsakovo mokamą nuomos mokestį nepateikta. Svarbu ir tai, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

14. Atskirajame skunde atsakovas taip pat teigia, kad ir ieškovė turėtų vaikams teikti po 200 Eur išlaikymą kiekvienam, tačiau svarbu tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikai, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Įvertinus aplinkybę, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, spręstina, kad jai ir taip šiuo metu tenka didesnė išlaikymo našta.

15. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.