Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2019-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
1-2019-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11780-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
Z. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2019-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11780-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.; 1.2.14.10.1.; 2.3.4.4.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Gretai Krukauskienei, Laurai Mikelskytei, Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajam Z. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, vaizdo ir garso konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nėra, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, adresai korespondencijai (duomenys neskelbtini), našlys, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M. kaltinamas nežymiai sutrikdęs savo šeimos nario sveikatą bei sugadinęs svetimą turtą, o būtent, kad jis, 2020-03-22, apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,86 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su žentu A. T. metu, pagriebė iš jo rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o žentui A. T. bandant atimti telefoną, dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius A. T. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito. Kaltinamas tokiu būdu sukėlęs A. T. fizinį skausmą bei padaręs žaizdą apatinėje lūpoje ir odos nubrozdinimą dešinės plaštakos delniniame paviršiuje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamas taip pat tuo, kad jis iš karto po panaudoto smurto, tyčia mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, priklausantį A. T., daužė į metalinius turėklus, po to numetė ant žemės ir jį sugadino, tuo padarydamas A. T. turtinę 370 Eur žalą,

Z. M. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Z. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltę dėl sugadinto telefono pripažįsta visiškai, tačiau nesutinka su kaltinime nurodyta turto verte, o kaltinimo sudavus A. T. nepripažįsta. Nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, galimai kaltinime nurodytu laiku. A. T. sėdėjo automobilyje, o jis (kaltinamasis vis išeidavo į lauką parūkyti), buvo išėjęs 2-4 kartus. Matė kaip A. T. paima telefoną ir jį filmuoja. Jis priėjo prie A. T. ir paklausė pastarojo, kodis jis (A. T.) jį (kaltinamąjį) filmuoja; pasakė, kad jis (kaltinamasis) nedavė tam leidimo. A. T. atsakė, kad daro tai, ką nori. Jis (kaltinamasis) nusisuko ir nuėjo į parduotuvę. Ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, ten yra gan stori turėklai. A. T. jį vijosi ir vis tiek filmavo. Jis (kaltinamasis) tada staigiai atsisuko, išplėšė iš A. T. telefoną ir trenkė į turėklus. Kai išplėšė telefoną iš rankų, dar pagąsdino, kad puls. Tuomet A. T. pradėjo bėgti, o jis (kaltinamasis) apsisuko ir nuėjo į parduotuvę. Girdėjo A. T. rusiškai rėkiantį. Parduotuvėje nusipirko alkoholio, išgėrė 70 g ir nuėjo į policiją, kur pasakė, kad padarė nusikaltimą ir jį tada uždarė. Nurodė, kad netrenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, mano, kad jis pats atsitrenkė į turėklus bėgdamas, nes buvo girtas. Taip galėjo atsirasti nubrozdinimai ant delno ir sužalota lūpa. Taip pat pažymėjo, kad jis dešiniarankis ir dešinėje laikė savo telefoną, todėl suduoti A. T. negalėjo. Atimdamas telefoną suduoti taip pat negalėjo. Pasikarščiavo ir gailisi dėl savo poelgio. Taip pat nurodė, kad A. T. negrasino sudeginti automobilio, priešingai, tai A. T. grasino, o vėliau ir sudegino jo dukros automobilį.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. M. parodė, kad įvykio metu jis buvo blaivus, išgėrė prieš einant į policiją. Jis A. į veidą jokių smūgių nesudavė, tik pataikė į ranką, kai išmušinėjo telefoną. Jis nematė ar A. buvo nukritęs. A. praskeltos lūpos nematė, kraujo ant A. taip pat nematė. Greitosios pagalbos automobilio nematė. Į policiją nuėjo, nes buvo kaltas dėl sudaužyto telefono (b. l. 78). Iš esmės tą patį nurodė ir vėlesnės apklausos metu (b. l. 85).

Nukentėjusiojo teisme apklausti nebuvo galimybės, nes jis pasislėpęs nuo bausmės atlikimo, jam paskelbta paieška, bylos nagrinėjimo metu (nuo 2020-08-04 iki 2020-10-28 jis nesurastas.

Nukentėjusysis A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-03-22 apie 13.20 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sėdėjo savo automobilyje „Chrysler Grand Voyager“ ir laukė savo žmonos (kaltinamojo dukros), kuri buvo (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) bute ir gamino jų vaikams maistą. Jis kartu į butą nėjo, nes žinojo, kad ten yra jo uošvis Z. M. su kurio jis nesutaria, dėl to vengia, bet kokių kontaktų su juo. Jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje ir žiūrėjo serialą langas buvo šiek tiek pravertas. Prie automobilio priėjo uošvis, kuris pradėjo grasinti, kad sudegins arba sudaužys jo automobilius, nes jis užsiima automobilių prekyba. Jis jam pasakė, kad jis to nepadarys, nes nežino kiek jis turi automobilių kokios jų markės ir kur jie stovi. Uošvis apsisuko ir nuėjo (kur nematė) jis liko sėdėti automobilyje ir toliau žiūrėjo serialą, po 15 minučių uošvis grįžo kartu su jam nematytu vyru. Uošvis pradėjo jam grasinti, kad jis prisižaidė ir jis nužudys jį ir jo šeimos narius (kokius būtent šeimos narius nekonkretizavo) ir vėl grasino, kad sudegins arba sudaužys jo automobilius. Jis iš striukės kišenes ištraukė kitą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir norėjo nufilmuoti uošvio grasinimus, kad turėti įrodymus, nes šis nuolat neigia, kad jam grasina. Jis įjungė vaizdo stebėjimo kamerą ir pradėjo filmuoti, šis tuo metu iš jo rankos išplėšė jo telefoną, jis išlipo iš automobilio ir čiupo telefoną ir norėjo jį atimti, uošvis nepaleido telefono ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į skruostikaulį. Jam skaudėjo. Jis nuo netikėto smūgio pasitraukė porą žingsnių atgal. Uošvis tuo metu greitu žingsniu pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) namo rankoje nešdamas jo telefoną kažką darė, įtaria, kad bandė ištrinti vaizdo įrašą. Jis tuo metu paėmė kitą telefoną ir paskambino 112 ir pradėjo jį sekti ir prisivijo jį prie (duomenys neskelbtini) namo ir norėjo atimti iš jo telefoną, jis čiupo už telefono, o uošvis tuo metu atsisuko ir vėl jam trenkė iš rankos kumščiu į veidą. Jis nukrito ir pamatė, kaip šis daužo jo telefoną į metalinį turėklą ir numetė telefoną ant žemes. Jis tuo metu atsistojo ir atvažiavo policijos pareigūnai. Jis stovėdamas šalia jų pamatė, kad jam praskelta lūpa ir bėga kraujas. Atvykus greitosios medicininės pagalbos brigada jį išvežė į Lazdynų ligoninę kur jam medikai suteikė pagalbą ir paleido. Sudaužyto mobiliojo telefono vertė 370 eurų. Jis turi savo uošviui Z. pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo bei sudaužyto telefono (b. l. 22, 24).

Liudytojas, policijos pareigūnas, A. P. teisme parodė, kad jie atvyko į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis jam parodė sudaužytą telefoną, telefonas gulėjo ant žemės. Nukentėjusysis pasakojo, jog sėdėjo automobilyje, žiūrėjo filmą, prie jo priėjo Z. M., įvyko konfliktas, nukentėjusysis pradėjo pastarąjį filmuoti, tada kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Taip pat, kad kaltinamasis mėgino atimti telefoną, trenkė nukentėjusiajam į veidą, telefonas sudužo, tada nukentėjusysis pasišalino. Patikslino, kad buvo kalbama apie du smūgius, kad nukentėjusysis sakė tik, kad į veidą buvo smūgiai. Buvo dar nukentėjusiojo sugyventinė, kaltinamojo dukra. Iš nukentėjusiojo lūpos nestipriai bėgo kraujas. Iš išvaizdos nukentėjusysis buvo išgėręs, buvo susijaudinęs, nerišliai kalbėjo, bet nežino, ar tai buvo dėl alkoholio, ar dėl susijaudinimo. Kiek pamena, galimai nukentėjusysis sakė, kad keletą alaus išgėrė.

Liudytoja, policijos pareigūnė, K. B. teisme parodė, kad kažkada gyveno (duomenys neskelbtini), tai iš matymo kaltinamąjį žino. Pamena, kad atvažiavo į įvykio vietą, jiems ranka pamojo nukentėjusysis. Jie priėjo, buvo sudaužytas telefonas. Nukentėjusysis paaiškino, kad žiūrėjo filmą per telefoną, atėjo uošvis (kaltinamasis). Nukentėjusysis paaiškino, kad tarp jo ir uošvio nuolat vyksta konfliktai, jie nesutaria, nukentėjusiajam pradėjus filmuoti kaltinamąjį, jie atsidūrė prie (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo suduotas smūgis. Sakė, kad vienas smūgis buvo suduotas prie mašinos, kitas – prie namo. Nukentėjusiajam iš lūpos nestipriai bėgo kraujas, vos vos matomas buvo ir uždžiūvęs. Įvykio vietoje buvo ir nukentėjusiojo sutuoktinė sakė, kad jos vyras ir tėvas nuolat konfliktuoja, bet jos nuomone, nukentėjusysis smurtą išgalvojo. Ji su sutuoktiniu įvykio vietoje konfliktavo, nukentėjusysis jai sakė, kad „žinai gi, kad man sudavė“ ir t. t. Kaimynų, kurie būtų matę konfliktą, nerado. Nukentėjęs buvo neblaivus. Laba sutrikusi koordinacija nebuvo, bet matėsi, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio.

Liudytojos K. B. 2020-03-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. T. teigimu, jam įspėjus uošvį, kad jis pradės jį filmuoti, nes pastarasis priėjęs prie jo sėdinčio automobilyje pradėjo grasinti, Z. M. supyko ir trenkė kumščiu jam į veidą, atėmė iš jo telefoną ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). A. T. nubėgus Z. M. iš paskos ir pabandžius iš pastarojo atimti savo telefoną, Z. M. dar kartą jam trenkė kumščiu į veidą ir ėmė daužyti telefoną į turėklą, esantį prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), o tada pasišalino (b. l. 11).

Šalies argumentai

A. T. protokole-pareiškime nurodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jam Z. M. kelis kartus trenkė į veidą taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei sudaužė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 370 Eur (b. l. 1, 5).

Iš įvykio vietos apžiūros 2020-03-22 protokolo matyti, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra šaligatvis ir kelias, vedantis prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Einant keliu, už namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės yra pėsčiųjų takas, vedantis link (duomenys neskelbtini) g. Tako dešinėje yra įrengtas žalios spalvos metalinis atitvaras (b. l. 16-19).

Daiktų apžiūros 2020-03-22 protokole nurodyta, kad apžiūros objektas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ telefonas guli ant stalo, jo ekranas visiškai sudaužytas, atšokęs nuo korpuso, apvertus telefoną šis be galinio dangtelio, be akumuliatoriaus bei SIM kortelės (b. l. 43-44).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo ir jo ataskaitos ir apžiūros duomenimis, paskambinęs A. T. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jo žmonos tėvas, panaudodamas smurtą paėmė iš jo telefoną ir nešasi rankoje, o jis eina paskui. Abu eina link parduotuvės, pokalbio metu praeina (duomenys neskelbtini) namą. Girdisi kaip A. T. sako, jog tu sumokėsi, kad „necenzūrinis žodis“ tavo motiną. Po to sako, kad vėl žmonos tėvas panaudojo smurtą, trenkė jam į veidą. Jis stovi prie (duomenys neskelbtini), o uošvis eina link autobuso stotelės. Policijai važiuojant fone girdisi „Nagi, nagi, nagi, nagi, užmokėsi tiek, kad „necenzūriniai žodžiai ir keiksmažodžiai“... Va taip va“. Kalbėdamas su policija nurodo, kad „sudaužė mano telefoną“; „<...> jis nuėjo link parduotuvės. Aš prie telefono stoviu kur sudaužytas, jis sudaužė į geležinį atitvarą.“; „Jis dabar eina link parduotuvės, prie stotelės (duomenys neskelbtini), nežinau kelintas ten namas, (duomenys neskelbtini) man atrodo. Jis man atrodo link namų eina.“ (b. l. 10, 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 962/2020(01) nurodyta, kad remiantis A. T. medicinos dokumentų duomenimis:

1. A. T. nustatyta žaizda apatinėje lūpoje (žaizdos pobūdis ir tiksli lokalizacija medicinos dokumentuose nenurodyta) ir odos nubrozdinimas dešinės plaštakos delniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-03-22; 2. Požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta; 3. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant apatinę lūpą, dešinę plaštaką; 5. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais; 6. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį; 7. Dešinės plaštakos odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir griūnant bei atsimušant į kietą buką ribotą kontaktinį paviršių turintį daiktą ar paviršių. Sužalojimai veide nebūdingi savęs žalojimui; 8. Pagal turimus medicininius duomenis pasekmių nenustatyta (b. l. 53-54)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čiobot apklausta teisme parodė, kad palaiko savo išvadą, tačiau nurodė, jog neturėjo duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu galėjo būti neblaivus. Buvo tik surašytos aplinkybės, iš kurių buvo neaišku, kuris iš jų buvo neblaivus. Paprastai, teismo medicininiu požiūriu, jeigu žmogus yra blaivus, sąmoningas, negriūna dėl kažkokios būklės ar ligos, kai jis negali savęs kontroliuoti, yra laikoma, jog veide sužalojimai nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui. Tačiau, nagrinėjamu atveju yra ne vienas sužalojimas, todėl negali atmesti galimybės, kad griūnant asmuo susižalotų ir plaštaką ir lūpą. Kai žmogus blaivus, įprasta, kad refleksas apsaugo žmogaus veidą nuo kieto paviršiaus. Esant žmogui neblaiviam, žmogaus refleksas saugoti veidą yra sumažėjęs, tas dalykas sulėtėja ir tuomet negalima atmesti galimybės, kad žmogus nesusikontroliavo ir į kažką atsitrenkė, tai turėjo būti kieto paviršiaus daiktas. Jeigu nubrozdinimas dinaminis, tai kategoriškai negalima sakyti, kad jis padarytas tik griūnant, bet negalima atmesti galimybės, kad jis padarytas griūnant.

Alkotesterio kvito duomenimis Z. M. 2020-03-22, 15.01 val. nustatytas 0,86 promilių neblaivumas (b. l. 61)

Iš pinigų perlaidos 2020-10-29 Lietuvos pašte matyti, kad A. T. iki pareikalavimo pervesta 100 Eur už telefono sugadinimą.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Kaltinime nurodyta, kad Z. M. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,86 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su žentu A. T. metu, pagriebė iš jo rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o žentui A. T. bandant atimti telefoną, dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius A. T. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito. Kaltinamas tokiu būdu sukėlęs A. T. fizinį skausmą bei padaręs žaizdą apatinėje lūpoje ir odos nubrozdinimą dešinės plaštakos delniniame paviršiuje.

Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę dėl šios nusikalstamos veikos neigė. Nurodė, kad smurto prieš A. T. nenaudojo, o tik išplėšė iš rankų telefoną ir jį sudaužė į metalinius atitvarus, esančius prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Po to pagąsdino A. T., kad puls, pastarasis išsigandęs apsisuko ir nubėgo, o jis apsisukęs nuėjo į parduotuvę, išgėrė šiek tiek alkoholio ir nuėjo į policiją pranešti, kad sudaužė A. T. telefoną. Įvykio metu buvo blaivus.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (liudytojams A. P. ir K. B.) teigė, kad buvo du smūgiai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, pirmas smūgis buvo prie automobilio, kuris stovėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad konfliktuojant su nukentėjusiuoju jis pagrasino pastarajam, kad jį filmuos, tada Z. M. trenkė jam kumščiu į skruostą (neprisiminė kurį), nuo smūgio jis prarado pusiausvyrą ir kelis žingsnius paėjo atgal. Tada kaltinamasis atėmė iš jo (nukentėjusiojo) telefoną ir nuėjo link parduotuvės. Jis (nukentėjusysis) kaltinamąjį pasivijo ir bandė atsiimti savo telefoną, tačiau Z. M. trenkė kumščiu jam į veidą antrą kartą, o telefoną sudaužė mesdamas į atitvarus. Nuo smūgio A. T. nukrito, nusibrozdino dešinį delną. Taip pat nuo smūgio jam prakirsta lūpa.

Liudytojai, policijos pareigūnai A. P. ir K. B. teisme parodė, kad vizualiai matėsi, jog nukentėjusysis yra neblaivus.

Specialisto išvadoje, kuri daryta remiantis medicininiais dokumentais, nustatyti tik du sužalojimai: dinaminis nubrozdinimas delne ir prakirsta lūpa. Sužalojimas žandikaulyje nekonstatuotas, nors smūgis, pasak nukentėjusiojo, buvo kumščiu stipru, net prarado pusiausvyrą ir paėjo kelis žingsnius atgal. Taigi, kyla pagrįstų abejonių dėl pirmo smūgio, suduoto prie automobilio.

Ekspertizės kate nustatyti su sužalojimai: žaizda apatinėje lūpoje (žaizdos pobūdis ir tiksli lokalizacija medicinos dokumentuose nenurodyta) ir odos nubrozdinimas dešinės plaštakos delniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-03-22. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį; Dešinės plaštakos odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir griūnant bei atsimušant į kietą buką ribotą kontaktinį paviršių turintį daiktą ar paviršių. Sužalojimai veide nebūdingi savęs žalojimui. Siekiant pašalinti abejones dėl galimybės susižaloti lūpą griūnant, teisme apklausta specialisto išvadą surašiusi ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čiobot. Ekspertė parodė, jog rengiant išvadą neturėjo duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu galėjo būti neblaivus. Paaiškino, kad jeigu žmogus yra blaivus, sąmoningas, negriūna dėl kažkokios būklės ar ligos, kai jis negali savęs kontroliuoti, yra laikoma, jog veide sužalojimai nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui. Tačiau, nagrinėjamu atveju yra ne vienas sužalojimas, nukentėjusiajam, negali atmesti galimybės, kad griūnant asmuo susižalotų ir plaštaką ir lūpą. Kai žmogus blaivus, įprasta, kad refleksas apsaugo žmogaus veidą nuo kieto paviršiaus. Esant žmogui neblaiviam, žmogaus refleksas saugoti veidą yra sumažėjęs, tas refleksai sulėtėja ir tuomet negalima atmesti galimybės, kad žmogus nesusikontroliavo ir į kažką atsitrenkė, tai turėjo būti kieto paviršiaus daiktas.

Išklausius pokalbio su Bendruoju pagalbos centru įrašą, nustatyta, kad jis labiau patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad konflikto metu prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaužytas tik telefonas, o smurto nebuvo. Iš garso įrašo matyti, jog nukentėjusysis nurodo einantis paskui Z. M., kuris smurtu atėmė iš jo telefoną, jungiant jį su policija įrašas toliau daromas. Girdisi kaip A. T. pagarsina Z. M. ir tuomet trunka kelių (4-5) sekundžių tyla. Tada A. T. atsiliepusiai pareigūnei nurodo, kad prieš jį Z. M. vėl smurtavo, trenkė jam į veidą, vėliau vėl jis grasina Z. M.. Tačiau šis A. T. pareiškimas, pokalbio su policija metu, teismui kelia abejonių, nes: pokalbis su Bendruoju pagalbos centru, o po to su policija nebuvo nutrūkęs; A. T. laikė telefoną rankoje prie ausies, laukdamas, kol atsilieps pareigūnai; po jo išsakytų grasinimų kaltinamajam, buvo tik 4-5 sekundžių tyla, tačiau jokio pašalinio garso, paprastai esančio žmogui krentant ir susiduriant su kietu paviršiumi (ypač, kai rankoje laikomas telefonas, o vėliau fiksuojamas delno nubrozdinimas) įraše nesigirdi. Taip pat įraše neužfiksuota paprastai būdinga reakcija (sušukimas, klausimas, teiginys ar pan.) žmogaus, kuriam ką tik buvo suduotas stiprus smūgis kumščiu (nustatytas apatinėje lūpoje 5 mm žaizda ir klibantis 11 dantis). A. T. galima sakyti paprastu tonu praneša pareigūnei, kad jam buvo suduota, o vėliau vėl grasina Z. M., kad „Nagi, nagi, nagi, nagi, užmokėsi tiek, kad „necenzūriniai žodžiai ir keiksmažodžiai“... Va taip va“. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad A. T. bandant iš kaltinamojo paimti savo telefoną, kaltinamasis jo neatidavė ir išplėšęs tuo metu (4-5 sekundžių tarpe) trenkė telefoną į turėklus.

Kitų objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad kaltinamas asmuo sudavė A. T. du smūgius į veidą, byloje nėra. Taigi, lieka nepaneigta versija, kad A. T., būdamas neblaivus, išsigandęs galimo kaltinamojo puolimo, staigiai apsisukdamas ir bėgdamas griuvo, taip atsitrenkdamas veidu į metalinį atitvarą, skiriantį namo žaląją zoną nuo tako, dėl ko buvo prakirsta lūpa ir nubrozdintas dešinys delnas.

Taip pat nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, nes jam nustatytas neblaivumo laipsnis nėra didelis (0,86 promilės) ir jis parodė, kad sudaužęs telefoną nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alkoholio ir jį išgėrė, o po to nuėjo į policiją. Kad jis po konflikto nuėjo į parduotuvę, patvirtino ir A. T..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytus prieštaravimus, konstatuoja, jog kilusių abejonių kontekste nagrinėjamoje byloje aktualūs kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų vertinimo, sprendžia, kad, nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl Z. M. veiksmų ir kilusių padarinių nukentėjusiajam, bei nesant galimybės abejonių pašalinti, šioje byloje neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymis, t. y. veika – mušimas. Todėl Z. M. išteisinamas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalies

Z. M. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl A. T. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ sugadinimo, tuo padarant A. T. 370 Eur turtinę žalą.

Z. M. pripažino, kad metė A. T. mobiliojo ryšio telefoną ir jį sugadino, tik nesutiko su mobiliojo ryšio telefono verte.

Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad Z. M. sugadino A. T. priklausantį turtą. Šias aplinkybes apklausiamas pripažino ir pats Z. M., kuris pervedė A. T. už telefono sugadinimą 100 Eur. Be to, tai patvirtina ir kiti byloje ištirti ir pirmiau nuosprendyje išdėstyti įrodymai: tame tarpe ir nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų parodymai, įvykio vietos ir telefono apžiūra, pokalbio su Bendruoju pagalbos centru turinys. Vis dėlto, teisinio pagrindo Z. M. priimti apkaltinamąjį nuosprendį – nėra.

Kaip minėta, Z. M. nesutinka su sugadinto turto verte.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kitos).

Atsižvelgiant į tai, kad A. T. slapstosi nuo bausmės atlikimo ir galimybės įpareigoti nuketėjusįjį patikslinti turto vertę galimybės teismas neturėjo, o byloje nėra duomenų nei kada, nei už kokią kainą telefonas buvo įgytas, kokia jo vertė buvo jo sugadinimo metu, matosi tik, kad telefonas nėra naujas, teismas, savo iniciatyva, internetinėse svetainėse surado duomenis dėl sugadinto telefono vidutinės vertės. Telefono „Samsung G903 F Galaxy 55 Neo“ vertė 2016 m. pradžioje buvo apie 400 Eur; 2018 m. apie 200 Eur; 2019 m. liepą iki 165 Eur. Veika padaryta 2020 m. kovo mėnesį. Ne naujo kaltinime nurodyto telefono vertė šiais metais nesiekia 100 Eur, svyruoja nuo 40 iki 90 Eur. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinimo aplinkybė, kad Z. M. sugadino 370 Eur turtą, nepasitvirtino ir yra pagrindas konstatuoti, jog buvo sugadintas A. T. turtas, kurio vertė yra iki 100 Eur.

Baudžiamoji atsakomybė pagal 187 straipsnį kyla tik jei sugadinto ar sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) (BK 190 straipsnis). Nustačius, kad sugadinto turto vertė yra iki 100 Eur, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju A. T. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 187 straipsnyje, būtinųjų požymių visumos (sunaikinto ar sugadinto turto vertės atitinkamo dydžio), todėl A. T. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltino ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokurorė prašė išteisinus Z. M. perduoti bylą dėl turto sugadinimo nagrinėti administracinio nusižengimo kodekso tvarka, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamasis procesas šioje nesudėtingoje byloje truko pakankamai ilgą laiką dėl nukentėjusiojo kaltės, kad baudžiamojo proceso metu buvo ribojamos Z. M. teisės (skirtas įpareigojimas neišvykti), kad Z. M. pervedė A. T. 100 Eur dėl sugadinto telefono, sprendžia, jog antras procesas dėl to paties nebėra tikslingas, nes pakankamus suvaržymus bei auklėjamąjį, baudžiamąjį poveikį kaltinamasis jau patyrė, todėl byla nagrinėti administracine tvarka neperduotina.

Kiti klausimai

Kompaktiniai diskai su pakalbio su Bendruoju pagalbos centru, su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina paskelbus nuosprendį, nes Z. M. teisminio nagrinėjimo metu įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju Vokietijoje.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, prašant priteisti už A. T. gydymą 16,79 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 31-36). Atsižvelgiant į tai, kad Z. M. išteisintinas, į išteisinimo pagrindą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

Z. M. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Z. M. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Palikti nenagrinėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, kuriame prašoma priteisti 16,79 Eur žalą už A. T. gydymą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kompaktinius diskus su pakalbio su Bendruoju pagalbos centru; su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Z. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nuteistasis nuosprendį per dvidešimt dienų gali skųsti nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė