Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – 75 paros arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – 50 parų arešto.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo T. U. sulaikymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo bausmės vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu teismas M. Č. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam bausmę. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. U. nuteistas už svetimo turto pagrobimą, t. y. T. U. ir M. Č. 2020 m. balandžio 24 d., apie 19.00 val., iš anksto turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – valtį, (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje, netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininku grupe su J. P., kuriam byla išskirta į atskirą bylą, atsineštu kūju nudaužę metalinę grandinę, kuria valtis buvo prirakinta prie metalinio įbetonuoto strypo, veikdami bendrais veiksmais, pagrobė J. K. priklausančią valtį, registruotą numeriu (duomenys neskelbtini), padarydami nukentėjusiajam 300 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

5. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu T. U. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 75 parų areštas, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintas 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – 50 parų arešto. T. U. apeliaciniu skundu neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės, tačiau mano, jog jam paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl paskirtos bausmės T. U. teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam T. U. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

7. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė T. U. 75 paras arešto. Apeliantas skunde nurodė, jog ši bausmė jam yra per griežta ir bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės netekimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmę, įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai jam skyrė 75 parų areštą.

10. Nuteistasis T. U. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tą patvirtino ir pats T. U. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Teismas taip pat įvertino ir nuteistosios asmenybę, tai, kad jis praeityje 12 kartų teistas, iš jų ir už nusikaltimus nuosavybei. Nusikalstamą veiką įvykdė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad T. U. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o sąlygota jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir ciniško požiūrio į visuotinai priimtinas gyvenimo normas ir elgesio taisykles, todėl skyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant šiek tiek didesnį jos terminą nei yra vidurkis (47 su puse paros). Pripažinti, kad apeliantui paskirta bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek T. U., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, kad T. U. yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, nei švelnesnės rūšies bausmės, nei griežčiausia laisvės atėmimo bausmė tinkamos įtakos apelianto elgesiui neturėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų, siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, praeityje T. U. ne kartą buvo taikyta ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmė, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, jis ir toliau darė įstatymų pažeidimus. Nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaikė ir jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo skirti nuteistajam jo skunde prašomą kitą bausmę – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą. Juolab, kad, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, nemaža dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas apeliantas, yra turtinio pobūdžio nusikaltimai. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Nagrinėjamoje situacijoje apeliantui paskirta arešto bausmė yra proporcinga ir nelaikytina per griežta, nes švelnesnių bausmių taikymo neefektyvumas T. U. atžvilgiu yra akivaizdus – apeliantas nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi neteisėtai ir nesistengia pasitaisyti, teisės pažeidimai daromi sistemingai.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pagrindo švelninti T. U. paskirtą bausmę, jos rūšį ar dydį taip pat nesudaro. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl jos įvykdymo skundžiamu nuosprendžiu pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, t. y. įvertino, o baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio nepateikimas ir pretenzijų dėl nuostolių neturėjimas labiau aktualios sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, tačiau nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės. Taigi išimtinių aplinkybių, susijusių su T. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

13. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, daroma išvada, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o T. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. U. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį nepakeistą.