Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas (išnykęs teistumas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2015-08-25, apie 10.10 val., Vilniuje, vairuodamas D. V. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Erfurto gatve nuo Oslo gatvės pusės link Laisvės prospekto, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Erfurto g. 42 namu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja”, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės į kairę ėjusią pėsčiąją Nijolę L. M., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja”, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros melu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog 2015-08-25, ryte, važiavo nedideliu greičiu, antra eismo juosta, bet kita mašina užstojo matomumą. Paskutinę minutę pasirodė žmogus. Žmogus ėjo per pėsčiųjų perėją. Jis nesuspėjo pasukti į kairę ir priekinės automobilio dalies dešiniu kampu užkabino nukentėjusiąją. Iš karto sustojo, iškvietė greitąją pagalbą. Moteriškė nebuvo praradusi sąmonės. Jis toliau bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, o moterį išvežė į ligoninę. Dėl įvykio labai apgailestauja. Pripažįsta, kad turėjo būti apdairesnis, labiau sumažinti greitį. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, jai finansiškai padėjo brolis, nes jo paties finansinė padėtis nėra gera. Buvo apmokėtos išlaidos, susijusios su reabilitacija Druskininkų sanatorijoje, pervesti 2000 Eur pagal susitarimą dėl taikos sutarties. Atsiprašo nukentėjusiosios (b. l. 153-154).

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo A. P. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji N. L. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-08-25, apie 11 val., ji priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Erfurto g. Prie perėjos sustojo ir pasižiūrėjo į abi puses. Artėjančių prie perėjos transporto priemonių nei iš dešinės, nei iš kairės pusės nebuvo. Įsitikinusi, kad eiti saugu, įžengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo link gatvės kitos pusės. Kai perėjoje žengė 2-ą žingsnį, staiga prie pat savęs iš kairės pusės pamatė „kažką didelio”. Kas vyko vėliau, nežino, nes prarado sąmonę. Kai atsigavo, gulėjo ant asfalto ar ant šaligatvio. Girdėjo kitų žmonių balsus. Kažkoks vaikinas rusiškai ją kalbino. Ar tai buvo ją partrenkusio automobilio vairuotojas, nežino. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai ją išvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 68-69).

Liudytoja K. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-08-25, apie 10.10 val., ėjo Erfurto g. dešiniuoju šaligatviu link Laisvės pr. Kai buvo apie 200 m atstumu iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Erfurto g., išgirdo smūgio garsą ir pamatė už perėjos sustojusį automobilį, o prie automobilio dešinės pusės gatvėje gulinčią moterį. Iš automobilio išlipęs vairuotojas nuskubėjo prie pėsčiosios. Vairuotojas ir kažkokios merginos pakėlė moterį, kurią paguldė į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės. Arčiau prie įvykio vietos nepriėjo. Matė, kad vairuotojas skambino telefonu. Priėjo prie įvykio vietos, kai atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė savo asmens duomenis ir išėjo į namus (b.l. 79).

Remiantis alkotesterio „Alcotest 6810” parodymais (patikrinimo Nr. 1473): eismo įvykio metu A. P. buvo blaivus (b. l. 27).

Remiantis VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6853/15(01): eismo įvykio metu N. L. M. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 76).

VTMT teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot, apžiūrėjusi N. L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr.2015/19892 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad N. L. M. nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimai kairėje čiurnoje, kairėje plaštakoje, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kryžkaulio kairės pusės išilginis lūžis per kryžkaulines angas, juosmeninio 5-o slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 72).

Įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2015-08-25 eismo įvykis kilo Vilniuje, Erfurto g. ties 42 namu važiuojamojoje dalyje, pėsčiųjų perėjoje. Pėsčiųjų judėjimas minėta perėja nereguliuojamas šviesoforais. A. P. eismo įvykio metu vairuotas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Erfurto g. 42 antroje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos. Automobilio apžiūros metu nustatyti apgadinimai: priekinis dešinės pusės žibintas, neveikia rankinis stabdis (b.l. 5-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės J. N. 2015-08-25 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-08-25, apie 10.10 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Architektų per. 43, pėsčiųjų perėjoje partrenkta moteris. Nukentėjusiąją rado šalia Erfurto g. 44 esančios pėsčiųjų perėjos. Keletą metrų nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos stovėjo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kryptimi link Erfurto g. pradžios), automobilio priekinis dangtis virš dešinio žibinto buvo įlenktas, apgadintas žibintas. Automobilyje gulėjo nukentėjusioji N. L. M.. Ji skundėsi stuburo, kairio klubo skausmais. GMP išvežė ją į ligoninę. Automobilio Audi vairuotojas A. P. paaiškino, kad nukentėjusioji staiga iššoko iš už šalia perėjos stovėjusio automobilio į važiuojamąją kelio dalį, vairuotojas nespėjo sustabdyti. Įvykio vietoje taip pat buvo liudininkės V. G., K. G. (b. l. 11).

2016-10-17 susitaikymo susitarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs eismo įvykį, sutinka atlyginti žalą 5000 eurų. 2000 eurų kaltinamasis jau yra sumokėjęs nukentėjusiajai. Nukentėjusioji pretenzijų neturi. Rašytinio proceso tvarka priimta nutartimi patvirtinta taikos sutartis (b. l. 150).

Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. P., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 30 punkto reikalavimus. KET 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja”, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros melu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. A. P., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Erfurto g. 42 namu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės į kairę ėjusią pėsčiąją N. L. M.. Dėl minėto KET punkto pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu ir buvo sunkiai sutrikdyta N. L. M. sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Teisminio nagrinėjimo metu pateiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, nes kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, dalį žalos pagal susitarimą kaltinamasis atlygino, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji su prokuroru. Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo susitarė, sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2016-09-30 nutartimi patvirtino. Pagal susitarimą 2000 Eur kaltinamasis jau yra sumokėjęs nukentėjusiajai.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. N. L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, dėl žalos atlyginimo susitarė, dalis žalos atlyginta. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. P. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). A. P. nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise. Jis iki veikos padarymo ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėjo galiojančių nuobaudų, be to, ir po 2015-08-25 yra padaręs KET pažeidimą (viršijo leistiną greitį). Įvertinus paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja Nijole L. M., ir baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Išaiškinti A. P., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.