Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-03-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-1875-1052/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
e2YT-1875-1052/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19550-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
G. M., R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1875-1052/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19550-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,sekretoriaujant L. A., J. T.,dalyvaujant pareiškėjai A. R., jos atstovei advokatei G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu ir teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., po sutuoktinės S. M., mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai buvo S. M. ir P. M.. Pareiškėjos tėvai iš viso susilaukė trijų vaikų: pareiškėjos, G. M. ir R. M.. Pareiškėjos mama S. M., mirė (duomenys neskelbtini) tačiau nei pareiškėja, nei G. M. ar R. M., nei pareiškėjos tėvas P. M. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po S. M. mirties nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. M.. Pareiškėja kreipėsi po savo tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarę G. K., tačiau pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjos tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės, pareiškėjos mamos S. M. mirties. Pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas P. M. asmeninės nuosavybės teise turi 40/100 pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas P. M. su sutuoktine S. M. nuo pat buto pirkimo, 1992 m. vasario 5 d., gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), o sutuoktinei mirus iki pat savo mirties taip pat gyveno minėtame bute. Mirties liudijime taip pat yra fiksuotas faktas, jog mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės S. M. mirties, mirusios 2007 m. liepos 13 d., pareiškėjos tėvas P. M. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo mokesčius už butą, kadangi jam ir taip priklausė 1/2 dalis nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą ir jame nurodytas aplinkybes prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys G. M. ir R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teisę pateikti atsiliepimą, bylos nagrinėjimą, posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvai buvo S. M. ir P. M., jie susilaukė trijų vaikų: A. R., G. M. ir R. M.. S. M., mirė 2007 m. liepos 13 d., tačiau po jos mirties niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po S. M. mirties nesikreipė. 2019 m. liepos 28 d. mirė P. M.. Pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarę G. K., tačiau pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes P. M. nėra priėmęs palikimo po savo sutuoktinės S. M., mirties. S. M. ir P. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). P. M. asmeninės nuosavybės teise turėjo 40/100 pastato, adresu (duomenys neskelbtini). P. M. su sutuoktine S. M. nuo pat buto pirkimo, 1992 m. vasario 5 d., gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), o sutuoktinei mirus iki pat savo mirties taip pat gyveno minėtame bute. Po S. M. mirties, mirusios 2007 m. liepos 13 d., pareiškėjos tėvas P. M. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo mokesčius už butą, ką įrodo į bylą pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos faktūros.

Įvertinus pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, duotus raštu ir žodžiu teismo posėdyje, kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos tėvas P. M. po S. M. mirties jos palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėja A. R. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir išviešinti savo nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios 2007 m. liepos 13 d., jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė