Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams E. L. ir Ž. L. bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių m. 1–o notarų biuro notarui V. Ž., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti, sutarčių iš dalies pripažinimo negaliojančiomis ir nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kadangi ieškovo reikalavimai dėl dalies nuosavybės teisės jam pripažinimo iš esmės priklauso nuo to, ar ieškovas priėmė tą palikimo dalį, todėl pirmiausia spręstini ieškovo reikalavimai dėl juridinių faktų – pradžiai dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, po to jau šiuo metu mirusių jo tėvų nuosavybės teisinio režimo klausimai. Kadangi kiti ieškovo reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuosavybės teisės pripažinimo į palikėjo turtą yra susiję su prašomais nustatyti juridiniais faktais, teismas visus šiuos reikalavimus vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais nagrinėja ginčo teisena vienoje byloje.

Dėl juridinių faktų.

Ieškovo R. R. tėvas V. R. mirė 1988 m. kovo 11 d. (5-6, 27 b.l.).

Palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau 1964 m. CK) 587 str. 2 d. (dabartinio 2000 m. CK 5.50 str. 2 d.) 587 straipsnis numatė du palikimo priėmimo būdus: faktiškai pradedant turtą valdyti ir paduodant pareiškimą notarui. Ieškovas nustatytu terminu į notarą nesikreipė, teigia, kad priėmė tėvui priklausantį palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi priėmė tėvo asmeninius daiktus, prižiūrėjo ir rūpinosi gyvenamajame name, esančiame Alytaus g. 38, Šiauliuose, likusią gyventi motiną, iškart po tėvo mirties pakeitė stogą, rūpinosi namu ir žeme. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais, kadangi ieškovas po tėvo mirties ilgą laiką gyveno pas sugyventinę, o rūpinimasis motina yra jo kaip vaiko pareiga, be to motina rūpinosi ir ieškovo sesuo I. L.. Ieškovas apsigyveno name (duomenys neskelbtini), tik nuo 2006 m., iki 2011 m. gruodžio mėn. ieškovas nemokėjo jokių mokesčių už namą, žemę, nes mokesčius mokėjo jo motina. Atsakovai ieškovo prašymui dėl juridinių faktų nustatymo prašo taikyti senatį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis per įstatymo nustatytą (pagal 1964 m. CK per 6 mėn., pagal 2000 m. CK per 3 mėn.) nuo palikimo atsiradimo dienos terminą atlieka aktyvius veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, t.y. jis elgiasi kaip savininkas, prižiūri paliktą nekilnojamą turtą, moka mokesčius už šį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2012 ir kt.). Faktiškas palikėjo turto valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Pažymėtina, kad kai ieškovas R. R. 2011 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo motinos S. R. ir atsakovų 2008-10-24 sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), likusį po S. R. mirties, ieškovas neginčijo motinos paveldėjimo liudijimo ir neteigė, kad motina neteisėtai paveldėjo ieškovo tėvo palikimą ir kad ji atsakovams galėjo perleisti minėta sutartimi jai tariamai priklausančią tik ½ dalį minėto nekilnojamo turto, nes kita palikimo dalis tariamai priklausė ieškovui (34-36 b.l., prijungtos c.b. I t. 1-8 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3292-810/2011 ieškovo R. R. ieškinys atmestas, sprendimą Šiaulių apygardos teismas 2011-12-20 nutartimi paliko nepakeistą (prijungtos c.b. II t. 95-99, 137-142 b.l.). Teismas remiasi šiame sprendime nustatytais faktais, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2012 ir kt.).

S. R. notaro išduotas 1989-01-20 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo iš savo sutuoktinio V. R. gyvenamąjį namą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo ginčijamas ir iki šiol yra galiojantis, jo pagrindu S. R. kaip vienintelės šio turto savininkės vardu įregistruotas visas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (26-32 b.l., prijungtos c.b. I t. 149-151 b.l.). Reikia pastebėti, kad pagal 1964 m. CK 573 str. 1 p. ieškovo motina kaip ir ieškovas ir jo sesuo buvo taip pat buvo pirmosios eilės įpėdinė.

Nagrinėjamoje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3292-810/2011 tiek ieškovas ieškinyje tiek teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad jis nuo 1985 m. iki 2006-10-26 gyveno pas draugę B. M. ir tik 2006 m. atsikraustė gyventi pas vieną po tėvo mirties likusią gyventi motiną (duomenys neskelbtini), laikotarpiu kol gyveno pas draugę, ieškovas kelis kartus per savaitę aplankydavo motiną, savaitgaliais atvažiuodavo nudirbti būtiniausius darbus (2, 113 b.l., prijungtos c.b. I t. 2, 50 b.l.). Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai T. M. (ieškovo sugyventinės dukra), I. L. (ieškovo sesuo), R. K. (113 b.l.). Taigi ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004 negalima remtis, nes toje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, nes asmuo, pretenduojantis į palikimą po palikėjo mirties liko gyventi palikėjo nuosavybėje, ja rūpinosi, mokėjo mokesčius.

Teismas, susipažinęs tiek su nagrinėjamos, tiek su prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3292-810/2011 medžiaga, išklausęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus nenustatė, kad ieškovas po tėvo mirties iki kol ieškovas 2006 m. atsikraustė į namą, kur gyveno jo tėvas, būtų reguliariai mokėjęs mokesčius už šį namą bei žemę, ieškovas neįrodė, kad jis iš karto po tėvo mirties pakeitė stogą, atliko kitus namo pagerinimo darbus, kad nuolat prižiūrėjo namą ir žemę, kadangi ne tik nėra rašytinių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau tiek liudytojų parodymai prieštaringi, tiek paties ieškovo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs (CPK 178 str., 182 str. 2 p., 185 str.). Tiek atsakovai tiek liudytojai J. J. Tamutienė ir V. T. (kaimynai, (duomenys neskelbtini)), I. L. priešingai paliudijo, kad iki kol atsakovai atsikraustė į namą, esantį Alytaus g. 38, Šiaulių m., šis namas buvo apleistas, faktiškai virtęs landyne, name buvo girtaujama, o ieškovas ne tik kad neduodavo motinai pinigų apmokėti už namą ir žemę mokesčius, bet būtent motina ieškovui duodavo pinigus mokesčiams ir kad jai nupirktų maistą, be to, kad ieškovo motina po sutuoktinio mirties turėjo pastovias pajamas patvirtina bylos medžiaga (84-86 b.l., prijungtos bylos II t. 52-53, 55-61). Ieškovas neginčija, kad būtent atsakovas 2009 m. pakeitė stogą, atliko kitus namo pagerinimo darbus, iškasė šulinį, o ieškovas iki tol gyveno be vandentiekio ir patogumų (prijungtos c.b. I t. 4, II t. 56-57 b.l.). Taigi visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovas faktiškai neatliko jokių veiksmų, kad priimtų tėvo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nesielgė kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) (CPK 185 str.). Be to, ieškovui nenuginčijus civilinėje byloje Nr. 2-3292-810/2011 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, pagal kurią rentos gavėja ieškovo motina visą nekilnojamą turtą, esantį Alytaus g. 38, Šiaulių m., perleido atsakovams, ieškovas faktiškai jau nebegali pretenduoti į šį turtą. Pažymėtina, kad ieškovo tėvo palikimas atsirado dar 1988 m., jo motina pagal įstatymą, padavus pareiškimą notarui, sutuoktinio palikimą paveldėjo dar 1989 m., ieškovas per 25 m. metus faktiškai jokių aktyvių veiksmų, kad priimti tėvo palikimą neatliko, virš 20 m. jokių sandorių neginčijo. Visa tai įvertinęs teismas netenkina ieškovo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą.

Santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 21 ir 23 straipsniai įtvirtino sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpciją. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Nors atsakovai neginčijo šios prezumpcijos, tačiau kadangi ieškovo motina pagal įstatymą paveldėjo sutuoktinio palikimą, todėl ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1988-03-11 mirusio V. R. vardu registruotas namas, sandėlis, garažas, ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. R., mirusia 2010-11-28, ir priklausė jiems lygiomis dalimis kiekvienam asmenines nuosavybės teise po ½ dalį, neturi jokio juridinės reikšmės ir nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, be to, nėra nuginčytas ne tik ieškovės motinos paveldėjimo liudijimas, tačiau ir jos su atsakovais sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, todėl šis ieškovo prašymas taip pat yra netenkintinas (CPK 185 str., CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Senato nutarimas Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Ieškovas prašo teismo panaikinti iš dalies, ¼ paveldėto turto daliai, paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Registro Nr. 111, išduotą 1989-01-20 Stefanijai R. Š. valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės V. P.. Ieškovo teigimu jis apie jo tariamai pažeistas teises, t.y. ir apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą jis sužinojo tik tada, kai mirė jo motina ir atsakovai E. L. ir Ž. L. pradėjo reikalauti, kad jis išsikraustytų iš jiems priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pradžiai žodžiu, o vėliau ir teismine tvarka (atsakovai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl R. R. iškeldinimo (civilinė byla Nr. 2-1143-79/2013, dab. 2-54-797/2014)). Atsakovai su tokiais teiginiais nesutinka. Nurodo, kad net jei ir laikyti ieškinio senaties pradžia ieškovo nurodomas aplinkybes, kad apie savo tariamai pažeistas teises jis sužinojo tik 2010-11-28 mirus jo motinai 2011-01-28 apsilankymo pas notarą metu, šis terminas yra pasibaigęs; atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d., 46 b.l.).

Ieškovui anksčiau nenuginčijus motinos paveldėjimo liudijimo, taip pat nenuginčijus 2008-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties tarp S. R. ir E. L. ir Ž. L., dėl perdavimo rentos mokėtojams žemę ir statinius, Alytaus g. 38, Šiauliuose, teismui šioje byloje nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovas faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą, nėra jokio pagrindo nuginčyti ir dar 1989 m. išduoto ieškovo motinos paveldėjimo liudijimo, yra suėjęs senaties terminas tokiam reikalavimui, todėl teismas tokio ieškovo reikalavimo netenkina.

Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo.

Ieškovas prašo panaikinti iš dalies, 39/100 daliai (baigiamųjų kalbų metu patikslino kad 1/4 daliai) 0,0669 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas taip pat prašo 18 Lt 10 ct valstybinių vienkartinių išmokų nepriteisti, bet užskaityti už S. R. išpirktą iš valstybės ir ieškovui priteistinas 39/100 dalis 0,0669 ha ploto žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (nustatyti ieškovui asmeninę nuosavybę į jo išpirktas 39/100 dalis šio žemės sklypo). Su tokiais ieškovo reikalavimais nesutinka atsakovai ir tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atstovaujanti valstybę teisme.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 1992-07-24 patvirtintą žemės sklypo įkainojimo aktą, S. R. 1992-10-20 sumokėjo 2760 rublių pradinę įmoką už 600 kv. m. žemės plotą (131 b.l.). Parengus žemės sklypo planą (1993-04-20), paaiškėjo, kad faktinis žemės sklypo plotas yra ne 600 kv. m, o 669 kv. m. Šiaulių miesto valdybos 1999-01-24 potvarkiu Nr. 41 buvo leista S. R. įsigyti 669 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (133-139 b.l.). Tuo pagrindu buvo atliktas žemės sklypo kainos apskaičiavimas pagal patikslintą plotą ir nustatyta, kad už ploto skirtumą - 69 kv. m. - reikia papildomai sumokėti 18,10 Lt. Šią sumą 1994-02-17 sumokėjo R. R., Taupomojo banko pranešime nurodydamas, kad moka už S. R. žemę (10 b.l.). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis suprato, kad moka už motinos žemę. 1994-02- 24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5-291 669 kv. m ploto žemės sklypas buvo parduotas S. R., kuri sutarties sudarymo metu buvo vienintelė teisėta pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkė (7, 127, 132-134, 136-138 b.l.). R. R. nebuvo teikęs prašymo dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo ar dokumentų, įrodančių, kad jis yra gyvenamojo namo Alytaus g. 38, Šiaulių mieste bendraturtis. Ieškinyje ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis išpirko 39/100 dalis 0,0669 ha ploto žemės sklypo. Rašytiniai dokumentai įrodo, kad ieškovas pats nepirko valstybinės žemės, o tik mokėjo už savo mamos S. R. perkamą žemę 18,10 Lt ir ši suma buvo apskaičiuota už 0,0069 ha (69/669 dalis), o ne už 39/100 dalis žemės sklypo, kaip teigė ieškinyje ieškovas ir tik baigiamosiose kalbose tikslino, kad mokama už ¼ dalį, ieškovo atstovė. Akivaizdu, kad pagal sumokėtą sumą už žemės sklypą, ieškovas neteisingai nurodė žemės sklypo dalį, už kurią jis sumokėjo iš savo sąskaitos. Šiuos jo teiginius paneigia žemės sklypo įkainojimo aktas ir pranešimo šaknelė. Valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga pastatams eksploatuoti nustatoma pagal pagrindinio pastato (gyvenamojo namo) asmeniui nuosavybės teise tenkančią dalį. Todėl tokiu atveju, jei teismas tenkintų ieškovo ieškinį ir pripažintų, kad R. R. paveldėjo ¼ pastatų ir kitų statinių, esančių žemės sklype, šiems pastatams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis taip pat turėtų sudaryti ¼ žemėms sklypo ploto (137 kv. m). Esant neteisingai nurodytai žemės sklypo daliai, nekorektiškai suformuluoti ir kiti ieškovo ieškinio reikalavimai, kurie susiję su 39/100 dalimis žemės sklypo. Faktiškai R. R. sumokėtos valstybės vienkartinės išmokos (18,10 Lt) jau yra užskaitytos už S. R. perkamos žemės dalį - 0,0069 ha, todėl šis reikalavimas taip pat laikytinas nekorektišku ir turėjo būti tikslinamas.

Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl ko valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su S. R., kuri buvo teisėta savininkė ant šios žemės esančių pastatų, turėtų būti naikinama, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo 18 Lt 10 ct valstybinių vienkartinių išmokų nepriteisti, bet užskaityti už S. R. išpirktą iš valstybės ir ieškovui priteisti 39/100 dalis 0,0669 ha ploto žemės sklypo, u/n 2901-0005-0153, esančio Alytaus g. 38, Šiauliai (nustatyti ieškovui asmeninę nuosavybę į jo išpirktas 39/100 dalis šio žemės sklypo), todėl šie ieškovo reikalavimai netenkintini.

Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalies ir atsakovų nuosavybės panaikinimo.

Ieškovas prašo panaikinti iš dalies, 2008-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties tarp S. R. ir E. L. ir Ž. L., patvirtintos Šiaulių miesto I notarų biuro notaro V. Ž. 1 punktą dalyje dėl perdavimo rentos mokėtojams nekilnojamųjų pastatų ir statinių: ¼ dalių gyv. namo, sandėlio, garažo, ir kitų statinių, (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti nuosavybės teisę 39/100 dalims (baigiamųjų kalbų metu patikslino kad 1/4 daliai) 0,0669 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), ¼ dalį minėto namo, sandėlio, garažo, ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), E. L. ir Ž. L. perimtiems 2008-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi.

Pažymėtina, kad ieškovas antrą kartą teisme kelia klausimą dėl minėtos sutarties panaikinimo tik kitu pagrindu, t.y. kad ieškovo motina minėta sutartimi negalėjo perleisti atsakovams viso turto, nes ieškovo teigimu, jam priklausė ¼ dalis šio nekilnojamo turto kaip priėmusio faktiškai valdyti tėvo palikimą. Teismas jau konstatavo, kad ieškovas nepriėmė faktiniu valdymu nei viso nei dalies tėvo palikimo, visą šį ieškovo tėvo turtą pagal įstatymą paveldėjo ieškovo motina, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį ieškovo reikalavimą.

Teismas neturi jokio pagrindo panaikinti atsakovų nuosavybės teisės į jų vardu registruotą žemės sklypą, gyv. namą, sandėlį, garažą ir kitus statinius, Alytaus g. 38, Šiauliuose, kuriuos atsakovai įgijo 2008-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, kuri šiai dienai yra galiojanti, nenuginčyta, todėl atmeta kaip nepagrįstą ir šį ieškovo reikalavimą.

Dėl ieškovo nuosavybės teisės pripažinimo.

Ieškovas prašo pripažinti jam kaip pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui, priėmusiam mirusio 1988-03-11 tėvo V. R. palikimą, asmeninės nuosavybės teisę į ¼ dalį minėto namo, sandėlio, garažo, ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: pagal sandorius, paveldėjimu ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CK 4.47 str.). Įvertinus nurodytą ieškovas nei vienu iš minėtų pagrindu nuosavybės teisės į ¼ dalį minėto namo, sandėlio, garažo, ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (kaip ir į žemės sklypą) neįgijo, be to nenustatyta, kad ieškovas pagal testamentą būtų paveldėjęs tėvo ar motinos turtą, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jam nuosavybės teisės į šį nekilnojamą turtą, kuris teisėtai priklauso atsakovams, todėl ieškovo ieškinys netenkintinas ir dėl šio reikalavimo.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų senaties.

Tiek atsakovai, tiek tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ieškovo ieškinio reikalavimams prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino paskirtis ne tik suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1123/2002, 2007-12-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartis c.b. Nr. 3K-7-38/2008, 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2009). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

1964 m. CK numatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą (84 str. 1 d.), 2000 m. CK 1.125 str. 1 d. numato bendrą dešimt metų ieškininės senaties terminą. Pagal 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo; iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (2000 m. CK 5.8 str.).

Ieškovo teigimu jis apie jo pažeistas teises sužinojo tik mirus motinai kai atsakovai liepė ieškovui išsikraustyti iš namo, (duomenys neskelbtini), ir kai 2011-01-28 jis lankėsi pas notarą ir kai tariamai tik tada jis užinojo, kad nekilnojamas turtas, į kurį jis pretenduoja buvo perrašytas motinos vardu (23, 46, 113 b.l.). Net jei ir laikyti vėliausiu atsakovo galimu sužinojimu apie šias aplinkybes nurodytas datas, nors teismas abejoja kad 25 m. apie tai, kad motina priėmė sutuoktinio palikimą, ieškovui nebuvo nieko žinoma, ieškovas vis tik yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas visus jo ieškinio reikalavimus atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Ieškovas nenurodė, dėl kokių priežasčių tik dabar kreipėsi teisminės gynybos, kodėl anksčiau nesinaudojo kitomis gynybos priemonėmis, neginčijo motinos paveldėjimo liudijimo 1989 m. ar vėliau, nenurodė nė vienos svarbios aplinkybės, nepriklausiusios nuo ieškovo valios ir sukliudžiusios jam laiku pareikšti ieškinį, todėl pripažintina, kad ieškovas kreipėsi į teismą jau pasibaigus senaties terminui ir teismas nenustatė jokių pagrindų praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti.

Įvertinus byloje esančius dokumentus ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, be to pareikštas praleidus senaties terminą, todėl yra netenkintinas (CPK 185 str., CK 1.131str. 1d.).

Pagal CK 1.131str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo (ieškinys pareikštas 2013-03-21), kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje plačiau argumentų dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nepasisakė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovui E. L. priteistina 1300,00 Lt jo šioje byloje turėtų atstovavimo išlaidų, kurios teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 str. 1 d., 82, 107 b.l.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ieškovas yra atleistinas nuo likusios šio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 93 str.).

Ieškovo ieškinį atmetus, iš jo valstybės naudai priteistina 16,82 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1 d., 444 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1300,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,82 Lt (šešiolika litų 82 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.