Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-501-604/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-22
Bylos Nr.
1-501-604/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08075-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Kaltinamasis
D. Ž.
Advokatai
Vladimiras Vlasovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-501-604/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08075-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 22 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai,kaltinamajam D. Ž., jo gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,vertėjai Oksanai Tereščenko,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, anksčiau Lietuvoje neteistas, 2020-04-15 teistas Danijoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis D. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent 2022-03-08 apie 21.00 val. A. Mickevičiaus g. 30, Šalčininkų m., Šalčininkų r., vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kai 2022-03-08 21.08 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“, Nr. 7510 ARLN-0596, jam buvo nustatytas 1,65 ‰ (promilės) neblaivumas, 2022-03-08 21.22 val. atlikus antrą patikrinimą, jam buvo nustatytas 1,73 ‰ (promilės) neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis D. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad įvykio dieną išgėrė apie pusę butelio likerio, 32 laipsnių stiprumo, po to sėdo už savo automobilio vairo, važiavo į Eišiškes pagal romų papročius pagrobti būsimą nuotaką, kadangi draugauja su rome, tačiau prie ligoninės buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Teisės vairuoti nėra įgijęs. Dėl padaryto gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. Ž. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūnės Linos Vasiukevič tarnybinis pranešimas (b. l. 7), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 8), alkotesterio parodymai (b. l. 10, 11), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 14, 15), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 13), įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas (b. l. 17-25), liudytojo policijos pareigūno Aleksandro Stasilos parodymai (b. l. 31, 32), VĮ Regitra duomenys (b. l. 35), kaltinamojo D. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 95).

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo D. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis D. Ž. 2022-03-08 apie 21.00 val. A. Mickevičiaus g. 30, Šalčininkų m., Šalčininkų r., vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kai 2022-03-08 21.08 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, 2022-03-08 21.22 val. antru pūtimu - 1,73 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo D. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Teisiamojo posėdžio metu T. Ž. pateikė teismui prašymą atleisti D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. T. Ž. prašyme nurodė, teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad D. Ž. yra jo sūnus. Sūnui jis yra autoritetas, sūnus jo klauso. Dažnai bendrauja su sūnumi tiek telefonu, tiek gyvai. Dėl to mano, kad gali daryti sūnui teigiamą poveikį ir gali užtikrinti, jog jo sūnus laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. Ž. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Neblaivus prie automobilio vairo kaltinamasis sėdo prieš tai išgėręs nemažą kiekį stiprių alkoholinių gėrimų, be to, be jokios svarbios priežasties, vairavo automobilį važiuodamas pagrindiniu Šalčininkų miesto keliu, kuriame eismas paprastai yra intensyvesnis, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad D. Ž. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau 2020-04-15 buvo nuteistas Danijoje 20 dienų laisvės atėmimu, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 3 metams ir išsiuntimu iš šalies teritorijos 6 metams už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti (b. l. 106). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų taip pat matyti, kad D. Ž. ne kartą baustas ir administracine tvarka (b. l. 108-114). Šių aplinkybių visuma rodo kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir neleidžia manyti, jog kaltinamasis po analogiškos nusikalstamos veikos padarymo užsienyje padarė kritiškas išvadas. Tuo remiantis, darytina išvada, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, o ankstesnis teistumas ir baustumas neužkirto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog D. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl nesant visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygų, nėra pagrindo D. Ž. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam D. Ž. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, tačiau teistas užsienyje už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 105-107), baustas administracine tvarka (b. l. 108-114), nedirbantis, nevedęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamajam D. Ž. įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina bauda privalo būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju D. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės jos vairuoti, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,65 promilės). Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad D. Ž. prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, sėdo už vairo be jokios svarbios priežasties, vairavo automobilį važiuodamas pagrindiniu Šalčininkų miesto keliu, kuriame eismas paprastai yra intensyvesnis . Šios aplinkybės rodo, kad D. Ž. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Be to, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis buvo nuteistas užsienyje. Remiantis tuo, D. Ž. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad D. Ž. praeityje buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas didesnis už minimalų – 3 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022-03-09. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju D. Ž. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, D. Ž. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, be to, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai, anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą. Todėl, teismo vertinimu, D. Ž. atžvilgiu yra pagrindas taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis. Bylos duomenimis, transporto priemonė „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise faktiškai priklauso D. Ž. (b. l. 37), todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nenustatyta.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2022-03-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos nutarimu skirtas laikinas D. Ž. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu,

Nusprendžia:

Pripažinti D. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) baudą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti D. Ž. galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) baudą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti D. Ž. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022-03-09.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai.

Išaiškinti D. Ž., kad vengiant įvykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2022-03-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos nutarimu skirtą laikiną D. Ž. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Išaiškinti D. Ž., kad bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič