Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jos atstovei advokatei A. Š., Kauno apskrities VMI atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vykdydama darbdavio funkcijas, vertėsi nelegaliu darbu:

2014-03-26, 10.30 val. buvo atliktas operatyvus patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu įvyko susitikimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Š. R., kuris konsultavo apie įdarbinimo užsienyje galimybes. Š. R. pabrėžė, kad jų teikiamos paslaugos yra mokamos. Pokalbio metu buvo pateiktas sutarties dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų šablonas su įmonės rekvizitais ir antspaudu, taip pat atmintinė vykstantiems dirbti į Norvegiją. Š. R. nurodė, kad sutartį galima pasirašyti pokalbio metu, o įdarbinimo dokumentai bus pradėti tvarkyti tik po to, kai bus pervestas užmokestis už įdarbinimo paslaugų suteikimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Patikrinimo metu prisistačius Kauno AVMI darbuotojais, Š. R. buvo paprašyta pateikti darbo pažymėjimą. Š. R. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. 12 sav. (tikslios dienos nepamena), tą savaitę jam buvo pravesti mokymai, o nuo 2014 m. 13 sav. pradėjo dirbti savarankiškai. Š. R. patikrinimo metu darbo pažymėjimo neturėjo, darbo sutarties su darbdaviu nesudaręs ir nepasirašęs. VSDFV Kauno skyriuje pranešimas apie Š. R. įdarbinimą gautas 2014-04-01. Pateiktame bendrovės darbo sutarčių registracijos žurnale duomenys apie Š. R. įdarbinimą įrašyti 2014-04-01, darbo pradžios data 2014-04-02.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. K. su vadybininku M. P. yra sudariusi 16 darbo sutarčių laikotarpyje nuo 2013-08-12 iki 2013-10-09. VSDFV Kauno skyriuje pranešimas apie M. P. įdarbinimą gautas 2013-10-09. Pateiktame bendrovės darbo sutarčių registracijos žurnale apie M. P. įdarbinimą įrašyta 2013-10-10, darbo pradžios data 2013-10-13. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad vadybininko pareigose šioje įmonėje M. P. dirbo nuo 2013-08-12 iki 2014-01-17. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str. reikalavimus.

V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. pažeidimus pripažino iš dalies, prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti. Pripažino, kad dėl M. P. buvo padaryta klaida ir jis buvo skaitomas kaip nelegalus darbuotojas. M. P. jos įmonėje dirbo nuo 2013 m. spalio mėnesio. Patikrinimo metu ji buvo Šiauliuose ir apie patikrinimą sužinojo iš įmonės savininkės. Atlyginimus abiems darbuotojams mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl su M. P. ji nedeklaravo darbo sutarčių. M. P. dirbo jos įmonėje nuo 2013-10-17 vadybininku. Iki tol M. P. iš R. B. įmonės atvykdavo pas ją dirbti, tačiau R. B. sakė, kad jam atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ nemokės, o gaus atlyginimą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Su Š. R. buvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis nuo 2014-03-03, mėnesiui kaip bandomajam laikotarpiui, nebuvo pateikusi laikinojo įdarbinimo sutarties, nes sutartis iš jos nebuvo reikalaujama. Š. R. į jos įmonę buvo atėjęs padėti tik vieną dieną - 2014-03-26. Dar vieną dieną Š. R. jos įmonėje dirbo prieš dvi savaites iki patikrinimo. Patikrinimo metu Š. R. paaiškino, kad dirba nuo 2014 m. 12 savaitės, tačiau apie tai ji nieko nežino. Š. R. jos įmonėje dirba nuo 2014-04-02. Už tikrinamąjį laikotarpį nepateikė duomenų apie paskolas, nes nežinojo apie kokias konkrečiai paskolas turėjo pateikti duomenis. 2013 metais įmonė skolinosi pinigus iš fizinių asmenų. Už tą laikotarpį duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas bei grąžintas paskolas buvo perduoti buhalterijai, tačiau kodėl jie nebuvo sutvarkyti nežino. Dėl patirties stokos nesukontroliavo. Gailisi dėl to, ką padarė, prašė bylą nutraukti.

Liudytoja I. D. parodė, kad ji dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyr. specialiste. Vyko operatyvus patikrinimas, kurio metu susisiekė pagal internete skelbiamus kontaktus dėl įdarbinimo ir susitarė, kad atvyks 2014-03-26, 10.30 val., į (duomenys neskelbtini) kabinetą. Ten ją ir jos kolegą pasitiko (kaip vėliau paaiškėjo) Š. R., kuris pristatė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Buvo pokalbis dėl įdarbinimo Norvegijoje. Š. R. konsultavo, davė paskaityti atmintinę vykstantiems į Norvegiją, davė sutartį, kurią jeigu apsisprendus pasiūlė pasirašyti tą pačią dieną, o dokumentus dėl įdarbinimo žadėjo sutvarkyti, kai jie perves pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Po to jie prisistatė, kad yra iš mokesčių inspekcijos, pateikė savo pažymėjimus, paprašė pateikti savo darbuotojo pažymėjimą, tačiau Š. R. jokio pažymėjimo neturėjo ir nebuvo pasirašęs darbo sutarties. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi, kurio vardo ir pavardės nepamena, o raktus nuo kabineto jam davė vadybininkė V.. Savo paaiškinime Š. R. nurodė, kad pradėjo dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 metų 12 savaitės, dienos tiksliai neprisiminė, o jie buvo įmonėje tryliktą savaitę. Š. R. minėjo, kad jis jau dirba savarankiškai nuo pirmadienio (o jie tikrino trečiadienį). Taip pat patikrinimo metu nustatė, kad buvo dar vienas vadybininkas toje įmonėje, su juo V. K. pasirašė 16 sutarčių ir tik pagal 17 sutartį buvo įdarbintas, nors visą tą laiką jis dirbo ir atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Už tai surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pagal ATPK 172¹ str. 1 d., nes įmonė paėmė paskolas iš fizinių asmenų ir nepateikė pagal įstatymą deklaracijų.

Liudytojas M. P. parodė, kad jam buvo pasiūlyta nuo 2013-08-12 įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavimų vadybininku. Ten pradėjo dirbti, pasirašinėjo sutartis, važinėjo po miestus. Iki 2013-10-10 dirbo nelegaliai. Jis manė, kad jį įdarbino oficialiai, bet paėmęs Sodros pažymą paaiškėjo, kad oficialiai jį įdarbino nuo 2013-10-10. Dėl įdarbinimo kalbėjo su R. B., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkė. Atlyginimo už laikotarpį nuo 2013-08-12 iki 2013-10-10 negavo, nes sakydavo, kad įmonėje sunki padėtis. Žinojo, kad V. K. yra įmonės direktorė, su ja bendravo minimaliai, visus reikalus tvarkydavo R. B.. Tuo metu dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, šios dvi įmonės yra susijusios, abiejose įmonėse bendravo su R. B.. Įmonei „(duomenys neskelbtini) “ turėjo pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Liudytojas Š. R. parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-04-02. Patikrinimas buvo tuo metu, kai jis dirbo 2014 m. kovo mėnesį. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo paprašė padirbti Kaune. Tuo metu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko VMI darbuotojai, jis tuo metu neturėjo darbuotojo pažymėjimo. Jo pagrindinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini)tačiau kartais kviečia jį atvykti į (duomenys neskelbtini)2014-03-26 VMI patikrinimo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės direktorė R. B. jo paprašė atvykti ir padėti Kaune suteikti klientams informaciją. Tą dieną darbo sutartis tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo pasirašyta. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir jam buvo mokamas tas pats atlyginimas, papildomai sumokėta nebuvo. Paaiškinime jis nurodė, kad antradienį tarėsi su direktore dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, tarėsi su R. B..

Kauno apskrities VMI atstovas V. J. parodė, kad operatyvaus patikrinimo metu ir surašant protokolą laikinojo įdarbinimo sutartis nebuvo pateikta. Laikino įdarbinimo sutartis turi būti sudaryta tarp darbuotojo ir darbdavio, turi būti pranešta Sodrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ toks darbuotojas Š. R. nedirbo. Patikrinimo metu ir surašant protokolą V. K. galėjo pateikti visus turimus dokumentus ir įrodymus, tačiau sutarties nepateikė. Nelegalaus darbo faktas yra, nes nebuvo fiksuota ir pranešta, kad Š. R. dirba, nors ir laikinai, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to įmonė nepateikė deklaracijų. Tai įrodo operatyvaus patikrinimo ir faktų fiksavimo pažymos. Teismo metu V. K. pateikė laikino įdarbinimo sutartį, tačiau surašant protokolą ji savo paaiškinime nurodė, kad buvo sudaryta tik žodinė sutartis. V. K. kaltės nepripažino, todėl prašė jai skirti 13 000 litų baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė A. Š. parodė, kad V. K. surašytas protokolas, kuris nėra toks aiškus, kaip yra keliami įstatymo reikalavimai. Protokole yra įvardinti keturi administracinio teisės pažeidimo epizodai. Vienas iš jų yra nelegalus darbas. Pagal epizodą, susijusį su Š. R., mano, kad šis pažeidimo faktas nepasitvirtino. Į bylą pateikta laikino įdarbinimo sutartis tarp dviejų įmonių - UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “. Šioje situacijoje V. K. veikė teisėtai ir pagrįstai, žinant, kad pagal byloje esančius duomenis Š. R. iš tikrųjų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Patikrinimo metu Š. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis buvo atsiųstas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ steigėjos ir akcininkės R. B.. Taip pat į bylą yra pateikti įrodymai, kad R. B. yra steigėja UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “. V. K. patikrinimo metu įmonėje nebuvo. Aplinkybė, kad ši sutartis nebuvo pateikta iš karto, neturėtų būti vertintina kaip kaltės patvirtinimas. Kitas epizodas - M. P. nelegalus darbas. V. K. su M. P. sudarė 16 darbo sutarčių laikotarpyje nuo 2013-08-12 iki 2013-10-09. Pranešimas apie M. P. įdarbinimą gautas 2013-10-09. V. K. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip tik tuo metu, kai buvo sudaromos sutartys su M. P.. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie pažeidimo - nepranešimą apie asmens įdarbinimą, padarymą. Dėl M. P. nesumokėto atlyginimo – tai būtų darbo sutarties sąlygų vykdymo klausimas. Šiuo atveju V. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str., požymių ir sudėties. Trečias V. K. inkriminuojamas epizodas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ per 2013 metus iš fizinių asmenų gavo 103025 litus paskolų, bet nustatyta tvarka nepateikė jokių duomenų mokesčių inspekcijai. Byloje nėra duomenų apie tas paskolas ir iš kur paimta ta suma. Nesant duomenų apie tokių sutarčių egzistavimą, mano, kad protokolas surašytas nepagrįstai ir pažeidimo faktas nėra įrodytas. Tas pats pasakytina ir apie nepateiktas pajamų deklaracijas bei apie tris darbuotojus. Nėra žinoma apie kokius darbuotojus tos deklaracijos nėra pateiktos ir ką protokolą surašiusi institucija turėjo omenyje. V. K. inkriminuojami teisės pažeidimo faktai yra neįrodyti, todėl prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir V. K. kaltę įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančio V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 3-6). Iš V. K. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, kad įdarbinimo paslaugos yra teikiamos nemokamai. M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo nuo 2013-10-10, tada jam buvo pradėtas mokėti atlyginimas. Š. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2014-04-02, nuo tada jam mokamas atlyginimas. Abu darbuotojai iki tol dirbo kaip operatoriai, pardavinėjantys siūlomus paslaugų paketus. Jiems atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Iki 2013-10-10 M. P. atlyginimą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Š. R. iki 2014-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadybininkai operatoriai dirbo pagal žodinį susitarimą su šiomis įmonėmis (b. l. 5). Iš 2014-04-23 operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad patikrinimo metu Š. R. konsultavo apie galimybę įsidarbinti užsienyje, pabrėžė, kad paslaugos mokamos, nurodė, kad įdarbinimo dokumentai bus pradėti tvarkyti, kai bus pervesti pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Darbo pažymėjimas dar neišduotas, darbo sutartis nepasirašyta, darbo kabineto raktus gavo iš vadybininkės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu laiku nepateikė prašomų įmonės veiklos dokumentų. Buvo siųstas mokesčių administratoriaus nurodymas, į kurį V. K. atsakė, kad dėl asmeninių priežasčių dokumentų nepateiks, dokumentus pristatys 2014-04-09. Atvykusi į VMI nurodė, kad serga buhalterė, dokumentus pateiks iki 2014-04-15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolino lėšas – iš fizinių asmenų gauta 103025 Lt paskolų, tačiau bendrovė nepateikė duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas. Įmonė nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (b. l. 7-9). Iš V. K. 2014 m. balandžio 9 d. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, kad dokumentai nebuvo pristatyti dėl finansininkės ligos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodiniu susitarimu pasiskolino darbuotoją kaip operatorių, įsitikinti, kaip jis dirba. Atlyginimą jam mokėjo įmonė, iš kurios skolinosi darbuotoją. Nuo 2014-04-02 Š. R. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. P. iki 2013-10-10 dirbo kaip operatorius iš kitos firmos. Manė, kad kaskart su juo reikia sudaryti naujas darbo sutartis. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo žodinis susitarimas, pagal kurį iš jų skolinosi darbuotoją bandomajam laikotarpiui (b. l. 10). Iš Faktų fiksavimo pažymos matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu Kauno apskrities VMI darbuotojai patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Š. R., susitikimas organizuotas dėl darbo pasiūlymo Norvegijoje. Š. R. nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti nuo 2014 m. 12 savaitės. Savarankiškai atstovauja įmonei nuo 2014 m. 13 savaitės (b. l. 12-13). Elektroninis laiškas dėl įdarbinimo (b. l. 14), skelbimas (b. l. 15, 16, 17) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai siūlė įdarbinimo paslaugas užsienyje. Iš M. P. pareiškimo nustatyta, jog jis kreipėsi į Vilniaus AVPK ir VDI, prašydamas atlikti pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą dėl galimo apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimo, nepranešimo apie sudarytas sutartis valstybiniam socialiniam fondui, mokesčių vengimo ir patraukti kaltus asmenis atsakomybėn (b. l. 18-19). Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už M. P. mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2014-01-17 (b. l. 20). 16 darbo sutarčių, susidarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. P., iš kurių matyti, kad jos buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-10-09 (b. l. 21-36). Elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad 2013 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesį vyko susirašinėjimas tarp R. B. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-40). Darbo sutartis, iš kurios matyti, kad 2014-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Š. R. sudarė sutartį, kurioje nurodyta, kad Š. R. pradeda dirbti nuo 2014-04-02 (b. l. 41), žurnalo išrašas (b. l. 42), kita bylos medžiaga.

Teismas atmeta administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. argumentus apie, tai, kad Š. R. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal laikinąją įdarbinimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nei VMI atliekamo patikrinimo, nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ši sutartis nebuvo pateikta. V. K. sutartį pateikė tik 2014-08-22 ketvirto teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad niekas iš jos šios sutarties nereikalavo. Teismo vertinimu, ši sutartis iki atliekamo patikrinimo metu ir protokolo surašymo metu nebuvo sudaryta, nes tuo metu savo dvejuose paaiškinimuose (b. l. 5, 10) V. K. nurodė, jog M. P. ir Š. R. operatoriai dirbo jos įmonėje pagal žodinį susitarimą.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. yra nurodyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. K., būdamaUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vertėsi nelegaliu darbu, nes leido nelegaliai dirbti Š. R. ir M. P., neužtikrino, kad jam būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus darbuotojams antrąjį sutarties egzempliorių ir tinkamai pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str., 99 str.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172¹ str. 1 d.

Administracinis teisės pažeidimas V. K. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 172¹ str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2013 m. iš fizinių asmenų gavo 103025 Lt paskolų, tačiau nustatyta tvarka už tikrinamą laikotarpį nepateikė duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas ir dėl to, kad per tikrinamą laikotarpį VSDFV duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti trys darbuotojai, kuriems buvo mokamas su darbo santykiais susijęs darbo užmokestis, tačiau per šį laikotarpį mokesčių mokėtojas neteikė mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų.

Iš byloje medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus faktus apie fizinius asmenis, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai gavo 103025 Lt paskolų, ir apie tris įdarbintus darbuotojus, kuriems, kaip nurodyta protokole, buvo mokamas su darbo santykiais susijęs darbo užmokestis, tačiau nebuvo pateiktos mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos.

Vien tik liudytojos I. D. parodymai, kurie iš dalies yra nenuoseklūs bei prieštaringi, negali būti pakankamu pagrindu V. K. inkriminuoti šį pažeidimą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. D. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra parašyta, kad yra padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 172¹ str. 1 d., kadangi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ paėmė paskolas iš fizinių asmenų ir nepateikė deklaracijų, konkrečių sumų negalinti pasakyti, jos nurodytos pažymoje, kuri pridedama prie protokolo, todėl protokole sumos nenurodytos. Jokie rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina šios liudytojos parodymų. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nurodyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pateikė 2014-04-09 paaiškinimą dėl piniginių paskolų iš privačių asmenų, tačiau iš 2014-04-09 V. K. paaiškinimo matyti, kad jame apie paskolas neužsimenama, o paaiškinama apie M. P. ir Š. R. įdarbinimą (b. l. 10). Jokių kitų duomenų apie paskolas ir fizinius asmenis, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolas, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie protokle nurodytus tris asmenis ir apie nepateiktas deklaracijas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. nurodė, kad neatsimena - kokią sumą įmonė pasiskolino per 2013 m., nežinojo apie kokias paskolas turėjo pateikti duomenis. Byloje nėra duomenų, kad VMI būtų įteikusi laiku deklaracijų nepateikusiai UAB “(duomenys neskelbtini)” priminimą pateikti deklaracijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvada, kad V. K. kaltė dėl ATPK 172¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta, todėl vadovaujantis principu in dubio pro reo (visi neaiškumai vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai), nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai dėl ATPK 172¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuobaudos skyrimo

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad V. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vertėsi nelegaliu darbu, nes leido nelegaliai dirbti Š. R. ir M. P., neužtikrino, kad jiems būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartį, įteikus darbuotojams antrąjį sutarties egzempliorių ir tinkamai pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str., 99 str.

V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d., ji kalta ir baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie V. K. administracines nuobaudas nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismo posėdyje V. K. parodė, jog gailisi dėl to ką padarė, tačiau teismas nelaiko tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi ji pažeidimą pripažino iš dalies ir jos gailėjimasis yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. K. skirtina bauda, numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str. 3 d., 30 str., 30² str., 250 str. 1 p., 286-288 str., teismas

nutarė:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir už 2 nelegaliai dirbusius asmenis skirti 8000,00 Lt (aštuonių tūkstančių litų 00 ct) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172¹ str. 1 d., bylos teiseną V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VMI.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.