- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-638-811/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- M. U.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. U. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. U. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2024-08-21 sprendimą Nr. CSPR-316 (toliau – Komisijos sprendimas), Registrų centro 2024-06-26 sprendimą Nr. SPR4-6015 (14.5E) (toliau – Sprendimas), įpareigoti Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024-06-20 prašymą (reg. Nr. 40084423) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad 2024-06-20 ji Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti nekilnojamojo daikto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), Nekilnojamojo turto registro (toliau — Registras) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) juridinį faktą apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau skundžiamasi sprendimais jos prašymas buvo atmestas.
Teigia, kad buto savininku viešame registre nurodytas pareiškėjos sutuoktinis M. U., tačiau tai neteisinga, nes turtas įgytas jam esant santuokoje su pareiškėja 1991-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagal Įstatymą Nr. 1-1374 pagrindu.
Nesutinka su atsakovo pozicija, kad prašymo nepasirašė pareiškėjos sutuoktinis, ir kad sandoryje nėra duomenų, kad turtas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paaiškina, kad butą su sutuoktiniu pareiškėja įgijo pagal tuo metu galiojusį Butu privatizavimo įstatymą. Teigia, kad atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kodėl įstatymo pagrindu atsiradusi pareiškėjos nuosavybės teisė turi būti apribota kito sutuoktinio prašymu ar sutikimu bei kodėl pagal tuo metu galiojusį įstatymą sudaryta 1992-02-13 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 7-991 privalėjo būti nurodyta kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kai skunde Komisijai nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai suformuota pozicija, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokoje įgytas turtas be ginčo ir be papildomų sąlygų yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad duomenys apie jos nuosavybę neišviešinti ir ji neturi kito būdo tai padaryti.
Pažymi, kad atsakovo nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Registro nuostatai) 101 punkto nuostata, pagal kurią jeigu dokumente nenurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir (arba) nenurodyti abiejų sutuoktinių duomenys, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė į daiktą gali būti įregistruojama abiejų sutuoktinių prašymu, negali būti aiškinama atsietai nuo paties sandorio, kuris yra analizuojamas ir kasacinio teismo pateikto įstatymo, kurio pagrindu sandoris yra sudarytas, nuostatų aiškinimo.
Teigia, kad atsakovas neįvertino sandorio specifikos, formaliai konstatavimo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jog butas įgytas bendrąja jungtine nuosavybe ir padarė nepagrįstą išvadą, kad įrašui viešame registre apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padaryti reikalingas abiejų sutuoktinių prašymas.
Pažymi, kad pagal 1991-05-28 Butu privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šios nuostatos negali paneigti poįstatyminiai teisės aktai. Mano, kad ne kito sutuoktinio prašymas ar sutikimas lemia, kad butas, įgytas santuokos metu, todėl Registro tvarkytojo reikalavimas pateikti kito sutuoktinio prašymą (parašą) šiam faktui įregistruoti, paneigia įstatymo pareiškėjai suteiktą teisę turtą valdyti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką butai, įgyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu; butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą, šeima buvo laikoma įsigijusia gyvenamąjį būstą, skirtą visiems šeimos nariams bendrai naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).
Vadovaujasi Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad nors pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudaromas vieno sutuoktiniu vardu, pats privatizavimo faktas jau rodė, kad būtent sutuoktiniai (šeima) įgijo nuosavybę į turtą ir negalėjo lengvatine tvarka privatizuoti kito turto jau kito sutuoktinio vardu. Pagal įstatymą vieno iš sutuoktinių privatizuotas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teigia, kad kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad nors iki Butų privatizavimo įstatymo papildymo nebuvo aiškiai išreikštos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotą butą, o pagal bendrą įstatymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios, tačiau butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 1999 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999). Nurodo, kad kitose kasacinio teismo nutartyse taip pat yra aiškiai išplėtotas Butų privatizavimo įstatymo ir Santuokos ir šeimos kodekso nuostatų aiškinimas ir taikymas sprendžiant klausimus dėl lengvatine tvarka įgyto turto teisinio režimo: atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtų ir įstatyme nustatytą tvarką, kasacinis teismas praktikoje aiškina, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu. ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (LAT 2002-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012, 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).
Teigia, kad tiek pagal teisini reguliavimą, tiek pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką turtas viešame registre privalo būti nurodytas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nereikalaujant tam abiejų sutuoktinių prašymo ar atskiro įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje. Pareiškėjos prašymą nagrinėjęs atsakovas nenagrinėjo Butų privatizavimo įstatymo ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė nepagristą, neteisėtą ir savo esme neteisingą sprendimą, kuriuo ribojamas pareiškėjos nuosavybės teisės išviešinimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, atsakovas negali jos versti prašyti sutuoktinio pasirašyti jos teikiamą prašymą, tuo „legalizuojant‘ jai priklausančią nuosavybę. Mano, kad neteisinga teisiškai ir moraliai ir žemina pareiškėją, kuri turi prašyti „šeimos galvos“ leidimo išviešinti jiems abiems priklausančias nuosavybės teises.
Teigia neprašanti atsakovo keisti/pildyti sandorį, kuriuo pareiškėja įgijo nuosavybės teisę. Mano, kad šiuo atveju ji gali be sutuoktinio prašymo/sutikimo kvalifikuoti turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir registruoti ją viešame registre pagal vieno iš sutuoktinių, šiuo atveju - pareiškėjos prašymą: butas privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, sandoris sudarytas pareiškėjai esant santuokoje su M. U..
Atsiliepimas
Atsakovas Registrų centras atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus, negali savo veikla pažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, jog nuosavybės teisių įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant duomenis Registre patikrinti duomenų įregistravimo pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (LAT 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, 2021-05-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021). LVAT taip pat laikosi nuostatos, kad Registro tvarkytojui Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (LVAT 2021-05-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021). Registro tvarkytojas tiria juridinių faktų atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., LAT 2010-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.) ir Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 3 dalimi, Registro nuostatų 101 punktu ir teigia, kad į butą nuo 1992-02-13 yra įregistruotos M. U. nuosavybės teisės. Registracijos pagrindas – 1992-02-13 pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nėra nurodyta, kad butas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra jokių duomenų apie kitą sutuoktinį. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Registro nuostatų 101 punktu, Registro tvarkytojas bei Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka Registro nuostatuose nustatytų reikalavimų ir nesudaro pakankamo juridinio pagrindo juridinio faktui įregistruoti.
Pareiškėjos skundo argumentus laiko nepagrįstais, prieštaraujančiais suformuotai teismų praktikai bei viršijančiais Registrų centrui suteiktus įgaliojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą nustatyta, kad pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą butas nuosavybės teise priklauso M. U., kuris jį įgijo 1992-02-13 sutartimi, registro Nr. 7-991. Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) registruota pareiškėjos ir M. U. santuoka. Pareiškėja Registrų centrui pateiktame 2024-06-20 prašyme prašė ištaisyti/papildyti netikslius viešame registre esančius duomenis, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir M. U. nuosavybė. Pareiškėja nurodė, kad pagal registro duomenis butas savininkas yra M. U., tačiau butas įgytas pareiškėjai su juo esant santuokoje su, todėl mano, kad butas turėtų būti nurodytas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tuo pačiu pažymėjo, kad butas įgytas lengvatine tvarka pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374.
Registrų centras, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 6 punktu, Registro nuostatų 101 punktu, skundžiamu Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo, nurodydamas, kad pareiškėja kartu su prašymu nepateikė dokumentų, kuriuose būtų pripažinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė į turtą. Sprendime nurodė, kad nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą Registre įregistruotos M. U. vardu 1992-02-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7-991, kurioje nėra duomenų, kad turtas įgytas bendrąja jungtine nuosavybe.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Sprendimo, skundžiamu Komisijos sprendimu pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti Sprendimą.
Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį prašymų, dokumentų ir duomenų teikimo Registrui tvarka, atvejai, kuriais prašymai teikiami per notarą arba Registro tvarkytojo nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis, ir Registro objektų registravimo tvarka nustatomi Registro nuostatuose. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį išnagrinėjęs prašymą, Registro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų, be kita ko - prašymą atmesti – atsisakyti Registro objektą registruoti Registre. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 6 punktą Registro tvarkytojas atsisako Registro objektą registruoti Registre, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma kad dokumentas arba duomenys, kurių pagrindu prašoma Registro objektą registruoti Registre, neatitinka kitų Registro nuostatuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Pažymėtina tai, kad Registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie jame įregistruotus nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikdama patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Pagal Įstatymo 4 straipsnį Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ir priešingai, nei nurodo pareiškėja, Registrų centrui nesuteikta kompetencija aiškinti teisės aktų nuostatas ar teismų praktiką ir spręsti dėl tam tikro fakto būvimo.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio ir nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (LAT 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2021-04-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-542-602/2021).
Nagrinėjamuoju atveju dokumente, kurio pagrindu įgytas butas - 1992-02-13 sutartyje, registro Nr. 7-991, nėra nurodyta, kad butas įgytas bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, nėra nurodyti Registro nuostatų 15.4 punkte įtvirtinti pareiškėjos duomenys, todėl atsakovas pagrįstai pagal pareiškėjos prašymą atsisakė registruoti juridinį faktą, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjai išaiškintina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė į butą gali būti įregistruojama abiejų sutuoktinių prašymu. Tačiau jei pareiškėją, kaip ji nurodo skunde, žemina prašymas sutuoktiniui pasirašyti prašymą dėl fakto įregistravimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, ji gali Civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. U. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.