Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymas dėl fizinio asmens A. P. bankroto bylos nutraukimo, civilinėje byloje Nr. 2FB-825-291/2016 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, Pakruojo ūkininkų kredito unija, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Litsoft“, R. J., R. V., antstolis R. K., antstolė E. R., antstolis A. B., antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M.. Pareiškėjas nurodė, kad neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, jo įsiskolinimas viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias algas, todėl prašė iškelti jam bankroto bylą.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi prašymą tenkino, iškėlė A. P. bankroto bylą; paskyrė G. M. A. P. bankroto administratoriumi; nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 794,51 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. P. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 200 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo A. P. buvo palikta nepakeista.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo planas, kuriam 2015 m. lapkričio 28 d. pritarė kreditorių susirinkimas.

2016 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymas dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. P. bankroto bylos nutraukimo. Kreditorė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 11 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriams buvo pateiktas A. P. mokumo atkūrimo plano projektas, dėl kurio kreditorė pateikė pastabų – pažymėjo, jog mokumo atkūrimo plano projekte nėra užfiksuotas dienpinigių gavimo faktas pagal 2016-07-01 darbo sutartį Nr. 102. Minėtas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas. Kreditorė nurodė, jog 2016 m. lapkričio 28 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo pateiktas patikslintas A. P. mokumo atkūrimo planas, kuriame taip pat nebuvo atsižvelgta į kreditorės pastabas dėl gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, tačiau šis patikslintas mokumo atkūrimo planas kreditorių buvo patvirtintas.

Pakruojo ūkininkų kredito unija pažymėjo, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Kreditorė akcentavo, jog A. P. ne tik nepateikė kreditoriams duomenų apie tai, kiek dienpinigių jis gauna iš darbinės veiklos pagal 2016-07-01 darbo sutartį Nr. 102, bet ir nuslėpė nuo kreditorių darbo sutarties nutraukimo faktą – A. P., žinodamas, kad nebedirba ir negauna pajamų nuo 2016-11-02, sąmoningai klaidindamas kreditorius, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad būtų patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Kreditorė pažymėjo, jog dėl tokių A. P. veiksmų mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės nebus įvykdytos, todėl prašė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Kreditorė „Swedbank“, AB, atsiliepime į kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą nurodė, jog su pareikštu prašymu sutinka.

Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrochema“ atsiliepime į kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą nurodė, kad su pareikštu prašymu sutinka, jį palaiko ir prašo A. P. iškeltą bankroto bylą nutraukti. Pažymėjo, jog vertinant A. P. elgesį dėl pajamų nuslėpimo, vertinat tai, jog jis nepateikė informacijos, kad nutraukė darbo sutartį mokumo atkūrimo plano tvirtinimo laikotarpyje, jog neturi pajamų įsiskolinimams grąžinti, laikoma, kad nebus pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas – užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Bankrutuojančio fizinio asmens A. P. bankroto administratorius G. M. atsiliepime į kreditorės prašymą nurodė, kad kreditorės pateikti argumentai yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės ir klaidina teismą bei kitus fizinio asmens kreditorius. Pažymėjo, jog: 1) A. P. pateikė administratoriui ir kreditoriams teisingą informaciją apie gautą darbo užmokestį ir atskaičiuotus mokesčius; 2) išieškojimas iš dienpinigių pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra draudžiamas, dienpinigiai skiriami fizinio asmens darbui komandiruotėje – būsto, kelionės, ryšių ir degalų išlaidoms kompensuoti, todėl negali būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą; 3) dėl asmens darbo vietos pakeitimo, ADR kategorijos kursų lankymo administratorius buvo informuotas ir šios informacijos pokalbiuose su kreditoriais neslėpė; 4) fizinio asmens bankroto proceso metu A. P. elgiasi sąžiningai ir tinkamai vykdo nustatytas pareigas, numatytas pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą – pagal planą kreditoriams yra apmokėta 1800 Eur suma; 5) savo veiksmais kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija bando vilkinti fizinio asmens bankroto procesą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir teikia teismui ir kreditoriams tikrovės neatitinkančią informaciją. Bankroto administratorius prašė kreditorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymo dėl fizinio asmens A. P. bankroto bylos nutraukimo netenkino.

Teismas nurodė, kad argumentai dėl A. P. nesąžiningumo (jog jis nepateikė visų duomenų apie savo pajamas (t. y. apie dienpinigius)) vertintini kritiškai, nes bankrutuojantis fizinis asmuo nėra subjektas, kuris gali tinkamai identifikuoti savo gaunamų lėšų statusą savo turto balanse, todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą, tačiau yra pagrindas tikslinti mokėtinas sumas kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad nors 2016-11-02 A. P. nutraukė darbo sutartį su UAB „Sidabrinis voras“, kreditoriams buvo žinoma, jog jis mokosi ir ketina keisti darbą, kad gautų geresnes pajamas, buvo žinoma, kad jis ketina įgyti naują specialybę. Teismas nurodė, kad A. P. įgijo ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą ir įsidarbino UAB „Jaunmata“, todėl argumentai, jog jis niekur nedirba ir nesiekia grąžinti skolų, yra paneigtini. Teismas pažymėjo, kad mokėjimų atsilikimo kreditoriams ir administratoriui pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinis asmuo buvo nesąžiningas ir pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, dėl ko plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį, apeliantė Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą nutraukti A. P. bankroto bylą tenkinti. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia nenustatęs sąlygų, kurioms esant teismas privalo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantė su tokia teismo nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Bankrutuojantis asmuo A. P., vengdamas pateikti informaciją apie dienpinigių gavimo sumas ir ignoruodamas kreditorės pateiktus prašymus dėl dienpinigių sumų atskleidimo, kelia abejonių dėl jo sąžiningumo, kadangi dienpinigių sumų atskleidimas turėtų reikšmingos įtakos mokumo atkūrimo plano vykdymui.

11.2. A. P. patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nepateikė informacijos apie tai, kad nebedirba, nepateikė pagrindžiančių dokumentų, kad lanko kursus dėl pavojingų krovinių ir cheminių medžiagų pervežimo automobiliniu transportu bei informacijos, kad juos baigus gaus darbo pasiūlymą.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Agrochema“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą tenkinti ir bankrutuojančio asmens A. P. bankroto bylą nutraukti. Kreditorė nurodė, kad sutinka su visais atskirojo skundo argumentais ir mano, kad jie sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėjo, jog A. P. nuslėpė realias pajamas, sąmoningai suklaidino kreditorius ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad būtų patvirtintas mokumo atkūrimo planas, dėl tokių jo veiksmų plane numatytos priemonės nebus įvykdytos.

Atsiliepdamas į apeliantės atskirąjį skundą bankrutuojantis asmuo A. P. prašo: 1) apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) kreditorei Pakruojo ūkininkų kredito unijai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 1000 Eur baudą, paskirtą baudą sumokant valstybei. Atsiliepime nurodoma:

13.1. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 16 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnio 2 punktą, išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, negalima.

13.2. A. P. vykdo savo pareigas, numatytas pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą (po lankytų kursų dėl pavojingų krovinių ir cheminių medžiagų pervežimo automobilių transportu ir įgyto ADR pažymėjimo buvo pasirašyta nauja darbo sutartis su UAB „Jaunmata“; mokėjimų atsilikimo kreditoriams ir administravimo išlaidų pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą (nuo plano patvirtinimo iki atsiliepimo pateikimo dienos) nėra).

13.3. Apeliantė Pakruojo ūkininkų kredito unija nuolat renka informaciją apie A. P. ir jo šeimos narius, tai yra neteisėta ir draudžiama įstatymo.

14. Atsiliepdamas į apeliantės skundą bankroto administratorius G. M. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir apeliantei Pakruojo ūkininkų kredito unijai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 1000 Eur baudą, paskirtą baudą sumokant valstybei. Administratorius nurodė, kad fizinio asmens bankroto proceso metu A. P. elgiasi sąžiningai ir tinkamai, vykdo nustatytas pareigas pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, pakartotiniam kreditorių susirinkimui pateikė teisingą informaciją apie gautas pajamas ir turtą, turimus įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra jokių sąlygų, numatytų FABĮ, dėl bankroto bylos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirasis skundas netenkintinas.

15. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti kreditorės prašymo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui A. P. nutraukimo, yra pagrįsta ir teisėta.

16. FABĮ 10 straipsnyje išvardintos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantė, prašydama teismo nutraukti A. P. bankroto bylą, remiasi FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. FABĮ nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo parengia mokumo atkūrimo planą pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriams buvo pateiktas 2016 m. spalio 19 d. fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo plano projektas (VI t., 165–169 b. l.), minėtas planas 2016 m. lapkričio 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas (VI t., 183–186 b. l.). Kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė pastabas, kad A. P. mokumo atkūrimo plane nenurodė visų pajamų, kurias gauna pagal 2016 m. liepos 1 d. darbo sutartį Nr. 102; pagal minėtos darbo sutarties 3.1. punktą A. P. gauna dienpinigius, tačiau mokumo plano atkūrimo projekte dienpinigių gavimo faktas nėra užfiksuotas (VI t., 181 b. l.). 2016 m. lapkričio 18 d. patikslintas fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo plano projektas (VI t., 189–193 b. l.) buvo patvirtintas 2016 m. lapkričio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime (VII t., 3–5 b. l.). Patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta: 1) nuo 2016-07-04 bankrutuojantis asmuo A. P. dirba UAB „Sidabrinis voras“ vairuotoju-ekspeditoriumi (VI t., 190 b. l.), pateikta darbo sutarties kopija (VI t., 170–171 b. l.), pateiktos darbdavio pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2016 m. liepos – spalio mėnesius (VI t., 172–174, 196 b. l.); 2) fizinis asmuo planuoja papildomai įgyti naują, geriau apmokamą, vairuotojo specialybę, A. P. lanko kursus dėl pavojingų krovinių ir cheminių medžiagų pervežimo automobilių transportu, įgyta specialybė leis vykdyti numatytus pagal planą atsiskaitymus su kreditoriais ir atstatyti fizinio asmens mokumą (VI t., 190 b. l.); 3) apie darbovietės pakeitimą, kvalifikacijos kėlimą ir naujos specialybės įgijimą fizinis asmuo nuolat informuos administratorių ir kreditorius, pasikeitus fizinio asmens finansinei situacijai, turės būti tikslinamas mokėjimo kreditoriams grafikas (VI t., 191 b. l.); 4) įvertinęs pareikštas kreditorių pastabas, A. P. mažina kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą iki 180 Eur. Kreditoriams buvo pateikta 2016 m. lapkričio 21 d. bankroto administratoriaus išvada dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių, kurioje administratorius nurodė, kad A. P. nuo 2016 m. liepos 4 d. dirba UAB „Sidabrinis voras“, jo vidutinis mėnesio gaunamas darbo užmokestis sudaro 404,17 Eur (be mokesčių); kiekvieną mėnesį kreditorinių reikalavimų tenkinimui numatyta skirti iki 174 Eur, tai sudaro galimybę kreditoriams per metus sumokėti 2088 Eur; kreditorė R. V. atsisakė dalies kreditorinio reikalavimo, tai suteiks galimybę vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais; A. P. pradėjo lankyti kursus dėl pavojingų krovinių ir cheminių medžiagų pervežimo automobilių transportu (VI t., 197–198 b. l.). 2016 m. lapkričio 29 d. A. P. bankroto administratoriui pateikė pranešimą apie tai, kad dėl mažo atlyginimo nuo 2016 m. lapkričio 2 d. nebedirba UAB „Sidabrinis medis“ ir nuo 2016 m. gruodžio 10 d. ketina įsidarbinti naujoje darbovietėje (VII t., 79 b. l.). Į bylą pateikta A. P. ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimo kopija (VII t., 78 b. l.) bei 2016 m. gruodžio 30 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 25 kopija, iš kurios matyti, kad A. P. nuo 2017 m. sausio 2 d. pradeda dirbti UAB „Janmata“ vairuotoju ekspeditoriumi (VII t., 80–81 b. l.).

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad bankrutuojantis asmuo stengėsi ne tik taisyti ir tikslinti mokumo atkūrimo planą, kad su kreditoriais būtų galima atsiskaityti kuo efektyviau, bet ir siekė gauti didesnes pajamas. Patikslintame mokumo atkūrimo plane pateikė kreditoriams išsamią informaciją apie gautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. liepos iki 2016 m. spalio mėnesio (iki 2016-11-18 mokumo atkūrimo plano parengimo), informaciją apie tai, kokių priemonių ėmėsi, kad būtų atstatytas jo, kaip fizinio asmens, mokumas (apie ketinimą įgyti naują specialybę ir lankomus kursus), sumažino kiekvieną mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą, išlaikė egzaminą ir įgijo teisę atlikti pavojingų krovinių vežimą automobilių transportu, pasirašė naują darbo sutartį – A. P. taikė įvairias priemones, kurios leistų atstatyti jo, kaip fizinio asmens, mokumą, ir maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Be to, patikslintam mokumo atkūrimo planui ne tik pritarė kreditoriai 2016 m. lapkričio 28 d. susirinkime, A. P. mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi. Pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą mokėjimų atsilikimo kreditoriams ir administratoriui per laikotarpį nuo plano patvirtinimo iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra, pagal planą kreditoriams yra sumokėta 1800 Eur (VII t., 82 b. l.). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad numatytos A. P. mokumo atkūrimo plane priemonės mokumui atkurti buvo vykdomos.

19. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

20. A. P. ir bankroto administratorius atsiliepimuose į kreditorės skundą nurodė, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, jog dienpinigiai negali būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar dienpinigiai laikytini pajamomis, ir ar iš jų turėtų būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais fizinio asmens bankroto procese. Teismas konstatuoja, kad nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Administratorius nurodo, kad dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčiu arba pajamomis, jie nėra apmokestinami. Teismas pažymi, kad paprastai dienpinigiai yra neapmokestinamosios pajamos, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė. Jeigu komandiruotės metu darbuotojui išmokėta dienpinigių suma viršija teisės aktais nustatytus dydžius ir ši suma nėra grąžinama, tai minėtus dydžius viršijanti suma yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja fizinį asmenį nurodyti mokumo atkūrimo plano projekte lėšas (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad informacija apie gautų dienpinigių pagal 2016 m. liepos 1 d. darbo sutartį Nr. 102 dydį kreditoriams nebuvo pateikta, nors kaip kitos gautinos lėšos dienpinigiai turėjo būti nurodyti mokumo atkūrimo plane. 2016 m. liepos 1 d. darbo sutarties Nr. 102 3.1. punkte buvo numatyta, jog darbdavys moka ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų tvarka (VI t., 170 b. l.). Teismas sprendžia, kad A. P. nepagrįstai neįtraukė dienpinigių į patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytas gautinas sumas. Be to, teismas pabrėžia, kad 2016 m. gruodžio 30 d. darbo sutarties Nr. 25 9 punkte taip pat numatytas darbdavio įsipareigojimas mokėti dienpinigius (VII t., 80 b. l.).

21. Teigdami, kad iš dienpinigių negali būti vykdomi mokėjimai kreditoriams, A. P. ir bankroto administratorius vadovaujasi CPK 739 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Teismas pažymi, jog priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Kaip jau minėta, bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų. Teismas taip pat pažymi, jog tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Teismas akcentuoja, kad pateikti kreditoriams atitinkamą informaciją ir įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, į darbo sutartyse numatytus darbdavių įsipareigojimus mokėti A. P. dienpinigius, į FABĮ 16 straipsnio 6 punkte numatytą fizinio asmens pareigą pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių, teismo vertinimu yra siūlytina fizinio asmens bankroto administratoriui peržiūrėti A. P. mokumo atkūrimo planą. Teismas pažymi, kad patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas nėra galutinis ir nekeičiamas. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas ar tikslinamas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

22. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, ir dėl to fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti kreditorės prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, pagrindų panaikinti ar pakeisti ją nenustatyta. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankrutuojantis fizinis asmuo nėra subjektas, kuris gali tinkamai identifikuoti savo gaunamų lėšų statusą savo turto balanse, todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumo.

23. A. P. ir bankroto administratorius atsiliepimuose į skundą prašo skirti kreditorei Pakruojo ūkininkų kredito unijai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 1000 Eur baudą, paskirtą baudą sumokant valstybei. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). FABĮ 24 straipsnio 9 punkte numatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą įstatymo nuostatą, į byloje nustatytas aplinkybes dėl A. P. gautų dienpinigių neįtraukimo į patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytas gautinas sumas, sprendžia, jog aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodama atskirąjį skundą kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį, nenustatyta. Nenustačius kreditorės nesąžiningumo pateikiant atskirąjį skundą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti Pakruojo ūkininkų kredito unijai baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.