- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2-22793-845/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14815-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- BUAB „Liuksoras“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4Žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Liuksoras“ ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „Liuksoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 84 582,62 Eur žalos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. B2-2200-432/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „Liuksoras“, kuri 2022 m. birželio 28 d. įsiteisėjo. Nemokumo administratoriumi paskirta L. T.. 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. eB2-1808-432/2023 pripažino UAB „Liuksoras“ bankrotą tyčiniu ir atsakingu už šį bankrotą buvusį įmonės vadovą D. S.; taip pat teismas apribojo buvusio UAB „Liuksoras“ vadovo D. S. teisę 3 metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas nutartyje konstatavo, jog nors nemokumo byla UAB „Liuksoras“ buvo iškelta tik 2022 m., tačiau UAB „Liuksoras“ nemokumas atsirado 2019 m. pradžioje; UAB „Liuksoras“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokus tapo vėliausiai 2019 m. pradžioje, nes jau tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo juridinio asmens turto vertę pagal Juridinių asmenų registro duomenis. Pagal 2018 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą veiklos nuostolis sudarė 9 025 Eur, turtas - 15 956 Eur, o įsipareigojimai – 20 981 Eur. 2018 metais įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Iš 2019 m. balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, jog veiklos nuostolis sudarė 4 768 Eur, turtas - 85 471 Eur, o įsipareigojimai – 96 265 Eur. Įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Finansinė atskaitomybė už 2020, 2021 metus nei nemokumo administratoriui, nei juridinių asmenų registrui nepateikta. Pagal 2022-06-17 (bankroto bylos iškėlimo dienos) balansą turtas sudarė 31 722 Eur, o įsipareigojimai – 109 829 Eur. Teismo patvirtinti BUAB „Liuksoras“ kreditoriniai reikalavimai sudarė 116 556,71 Eur. Teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto, nurodė, kad Finansinės atskaitomybės nepateikimas už 2020 ir 2021 metus vertintinas kaip aplaidus apskaitos vedimas. Esant aplinkybėms, kai 2018 ir 2019 metais įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, nesant finansinės veiklos duomenų už 2020 ir 2021 metus suponavo teismui išvadą, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas nutartyje konstatavo, kad UAB „Liuksoras“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, sąmoningai bloginama įmonės padėtis pažeidė kreditorių interesus, todėl UAB „Liuksoras“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
Ieškovė pažymėjo, kad vertinant atsakovo kaip Bendrovės vadovo veiksmus ir atitinkamu laikotarpiu jo veiksmus kaip faktinio Bendrovės vadovo, jo kaip juridinio asmens valdymo organo santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Administratoriaus įsitikinimu, atsakovas kaip Bendrovės vadovas, neveikė tinkamai, todėl jo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Teigė, kad dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas. Taip pat nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė - jau yra nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1808-432/2023, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o atsakovas pripažintas asmeniu, atsakingu už įmonės tyčinį bankrotą; ieškovė rėmėsi CK 6.251 str. 1 d. ir 6.248 str. Taigi, teismo nutartyje yra konstatuoti bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, nes jis privalėjo inicijuoti Bendrovės likvidavimo procesą ar laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, kaip buvęs Bendrovės vadovas ,juridinio asmens atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, tyčiniais veiksmais privedė bendrovę prie bankroto, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai.
Taip pat ieškovė nurodė, kad pagal 2022-06-17 (bankroto bylos iškėlimo dienos) balansą turtas sudarė 31 722 Eur, o įsipareigojimai – 109 829 Eur. Kreipimosi į teismą dienai patvirtinti BUAB „Liuksoras“ kreditoriniai reikalavimai sudarė 116 556,71 Eur, tačiau 2024-11-25 ieškovė nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas patikslino kreditorinius reikalavimus iki 107 354,37 Eur sumos, todėl prašė sumažinti ieškinio reikalavimą iki 84 582,62 Eur.
Ieškovė prašomą priteisti žalą grindė CK 6.249 str. 1 d. nuostata ir teigė, jog jos ir kreditorių patirtus nuostolius lėmė tiesioginiai atsakovo veiksmai, t. y. tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovas dar 2019 metais turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 48 punktas).
Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas nutartyje nustatė, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis 2019 metais, ir bendrovė 2019 m. tapo nemoki. Pagal 2019 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą, įmonės turtas sudarė 85 471 Eur, o įsipareigojimai – 96 265 Eur. Bankroto byloje buvo patvirtinti 116 556,71 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. Taigi nuo nemokumo atsiradimo momento iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių reikalavimai padidėjo, įsipareigojimų kreditoriams skirtumas sudarė 20 291,71 Eur. Nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudarė 116 556,71 Eur, bankroto metu gauta 40 763,75 Eur pajamų iš turto pardavimo ir patirta (preliminariai bus patirta) 17 992 Eur išlaidų (apima administravimo išlaidos, kurios sudaro apie 9090 Eur), atlyginimas administratoriui 3650 Eur, preliminarus kintamas atlyginimas 5252 Eur. Kreditorių reikalavimų tenkinimui liks 22 771,75 Eur (40 763,75-17 992). Taigi iš dalies patenkinus kreditorių reikalavimus, liktų nepatenkinta 93 784,96 Eur (116 556,71-22 771,75) kreditorinių reikalavimų.
Ieškovė 2024-11-25 pateikė teismui patikslintą reikalavimą dėl prašomos priteisit žalos ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024-10-09 nutartimi Nr. B2-329-432/2024 patikslino kreditorių reikalavimus ir patvirtino 107 354,37 Eur (buvo 116 556,71 Eur); todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 84 582,62 Eur (107 354,37 – 22 771,75), kadangi jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovės kreditoriai patyrė 84 582,62 Eur žalą.
Atsakovas D. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo įmonės vadovu, veikė teisėtai, priėmė tuo metu įmonei teisingus sprendimus, o bankrotą lėmė ne aplaidus ar netinkamas valdymas, o susiklosčiusios aplinkybės ir tuometinės permainos verslo aplinkoje. Teigė, kad bankrotas nebuvo tyčinis, nes stengėsi tinkamai vadovauti įmonei. Taip pat nurodė, kad turi nepilnamečių vaikų, turi išlaikyti šeimą, dirba samdomą darbą, už kurį gaunu pajamas, tačiau santaupų neturi. Šiuo metu yra suprastėjusi atsakovo sveikata, atliekami nuolatiniai tyrimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė atmesti ieškinį arba sumažinti prašomą priteisti sumą dėl prastos jo finansinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, o atsakovas – prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. B2-2200-432/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „Liuksoras“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d., nemokumo administratoriumi paskirta L. T.. Vilniaus apygardos teismo 2022-11-09 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2022-11-11 nutartimi patvirtinti UAB „Liuksoras“ finansiniai kreditorių reikalavimai 116 556,71 Eur sumai.
Taip pat byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. eB2-1808-432/2023 pripažino UAB „Liuksoras“ bankrotą tyčiniu ir atsakingu už UAB „Liuksoras“ tyčinį bankrotą pripažino buvusį įmonės vadovą D. S. bei apribojo pastarojo teisę 3 metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, jog į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi įmonės vadovas, kuris nurodė, jog įmonė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir įmonės įsipareigojimai viršija turto vertę. Pagal 2018 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą, veiklos nuostolis sudarė 9 025 Eur, tuo tarpu turtas sudarė 15 956 Eur, o įsipareigojimai – 20 981 Eur. Taigi 2018 metais įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Iš 2019 m. balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, jog veiklos nuostolis sudarė 4 768 Eur, turtas - 85 471 Eur, o įsipareigojimai – 96 265 Eur. Įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Finansinė atskaitomybė už 2020 ir 2021 metus nei nemokumo administratoriui, nei juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta. Pagal 2022-06-17 (bankroto bylos iškėlimo dienos) balansą turtas sudarė 31 722 Eur, o įsipareigojimai – 109 829 Eur. Surinktų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pasibaigus 2018 m. metams, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes vykdytini įsipareigojimai viršijo įmonės turtą; nebuvo duomenų, kad įsipareigojimai būtų buvę per trumpą laiką įvykdyti. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad UAB „Liuksoras“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemoki tapo vėliausiai 2019 m. pradžioje, nes jau tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo juridinio asmens turto vertę pagal Juridinių asmenų registro duomenis.
Taip pat 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. eB2-1808-432/2023 nurodė, kad pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taip pat teismas akcentavo kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje nurodyta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė būklė, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės būklės esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. eB2-1808-432/2023 konstatavo, kad UAB „Liuksoras“ tapo nemokus dėl tyčinių jos buvusio vadovo D. S. veiksmų (neveikimo). Teismas nustatė, kad UAB „Liuksoras“ vadovo didelės pinigų sumos išsigryninimas, tačiau negaunant iš to naudos bendrovei ir taip pažeidžiant kreditorių interesus, vertintinas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas įmonei. Šią aplinkybę teismas vertino kaip aplaidų apskaitos vedimą. Finansinės atskaitomybės nepateikimas už 2020 ir 2021 metus taip pat aplaidaus apskaitos vedimo apraiška. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kai 2018 ir 2019 metais įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, nesant finansinės veiklos duomenų už 2020 ir 2021 metus, sudarė pagrindą spręsti, jog įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors nemokumo byla UAB „Liuksoras“ buvo iškelta tik 2022 m., tačiau UAB „Liuksoras“ nemokumas atsirado 2019 m. pradžioje.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. eB2-1808-432/2023 padarė išvadą, kad UAB „Liuksoras“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, sąmoningai bloginama įmonės padėtis pažeidė kreditorių interesus, todėl UAB „Liuksoras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Teismas nurodė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Liuksoras“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. eB2-1808-432/2023 konstatavo, kad UAB „Liuksoras“ vadovo D. S. vadovavimo metu bendrovė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei sandoris pažeidęs teisėtus kreditorių interesus (įmonės pinigų išgryninimas ir duomenų apie jų panaudojimą įmonės interesams nepateikimas). Teismas padarė išvadą, kad UAB „Liuksoras“ tyčinį bankrotą sukėlė D. S., UAB „Liuksoras“ vadovo, sąmoningi ir kryptingi veiksmai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas); 3) juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).
Pažymėtina, jog įmonės vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik savarankiškai nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus/neveikimą, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos ryšį. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
Juridinio asmens vadovo buvimas valdymo organu lemia fiduciarinių santykių atsiradimą, kurie reiškia tai, kad jis privalo ex officio veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir laikytis specifinių pareigų, kurias nustato įstatymai, būti lojalus ir pan. Fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimas lemia atsakomybę prieš pačią įmonę (CK 2.87 str.). Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse, kur nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Byloje konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. B2-2200-432/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „Liuksoras“; 2023 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. eB2-1808-432/2023 teismas pripažino UAB „Liuksoras“ bankrotą tyčiniu ir atsakingu už UAB „Liuksoras“ tyčinį bankrotą pripažino buvusį įmonės vadovą – atsakovą; teismas sprendė, kad pasibaigus 2018 m. metams, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes vykdytini įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Teismas nustatė, kad UAB „Liuksoras“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemoki tapo vėliausiai 2019 m. pradžioje, nes jau tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo juridinio asmens turto vertę pagal Juridinių asmenų registro duomenis.
Sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės šioje byloje teismas negali ignoruoti fakto, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo šias tiesiškai reikšmingas aplinkybes, o būtent:
1) UAB „Liuksoras“ tapo nemokus dėl tyčinių jos buvusio vadovo D. S. veiksmų (neveikimo), nes jis aplaidžiai vedė apskaitą ir nors 2018 ir 2019 metais įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (byla iškelta tik 2022 m., nors įmonės nemokumas atsirado 2019 m. pradžioje);
2) UAB „Liuksoras“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, sąmoningai bloginama įmonės padėtis pažeidė kreditorių interesus, todėl UAB „Liuksoras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu;
3) Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Liuksoras“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi;
4) UAB „Liuksoras“ vadovo D. S. vadovavimo metu bendrovė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei sandoris, pažeidęs teisėtus kreditorių interesus (įmonės pinigų išgryninimas ir duomenų apie jų panaudojimą įmonės interesams nepateikimas).
Nurodytos aplinkybės liudija, kad atsakovo tyčiniai veiksmai buvo konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir teismas tai vertina kaip prejudicinį faktą šioje byloje (CPK 18 str., CPK 182 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas teigė, kad jis nesiekė įmonės tyčinio bankroto, o tai lėmė susiklosčiusios aplinkybės, šiame kontekste pabrėžtina, kad teismas pagal CPK 279 str. 4 d. pakartotinai ir iš naujo negali nustatinėti šioje byloje jau nustatytų ir atsakovo ginčijamų aplinkybių, nes būtų pažeistas vienas iš fundamentalių principų – teisės į teisingą teismą, kurį nustato Europos Konvencijos 6 str. Pabrėžtina, kad EŽTT byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06, § 26, 2012 m. gegužės 31 d., nustatė CPK 279 str. 4 d. pažeidimą, būtent dėl to, kad nacionalinio teismo galutiniu sprendimu nustatytos esminės aplinkybės teismų buvo iš naujo įvertintos ir panaikintos antrajame procese; todėl EŽTT pažymėjo, kad tokia situacija pažeidė ir vidaus teisę, o būtent - Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad faktai ir teisiniai santykiai, nustatyti teismo vienoje byloje, negali būti ginčijami kitoje.
Taip pat šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme turi būti aiškinama atsižvelgiant į Konvencijos preambulę, kurioje yra pabrėžtas teisinės viršenybės principas; vienas iš esminių šio principo aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris reikalauja, kad teismams galutinai išsprendus klausimą, jų sprendimas nebūtų kvestionuojamas (EŽTT Brletič v. Croatia, no. 42009/10, § 37-39, 16 April 2014). Taip pat EŽTT šiame sprendime pabrėžė, kad res judicata principas reikalauja, kad nei viena šalis nesinaudotų teise prašyti galutinio ir įpareigojančio sprendimo peržiūrėjimo vien tam, kad būtų nagrinėjama ir sprendžiama byla iš naujo vien dėl to, kad yra skirtingos nuomonės tam tikru klausimu. Taip yra todėl, kad principas, pagal kurį įsiteisėjęs sprendimas yra res judicata ir išsprendžiamas šalių ginčas galutinai, yra pagrindinis Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą civilinėse bylose elementas.
Įsiteisėjusioje 2023-03-31 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatyta, kad UAB „Liuksoras“ tyčinį bankrotą sukėlė D. S., UAB „Liuksoras“ vadovo, sąmoningi ir kryptingi veiksmai ir egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Liuksoras“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovo veiksmus, jo tyčinį kryptingą netinkamą elgesį bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu (kaltę), žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Pažymėtina, kad atsakovas žalos dydžio nagrinėjamoje byloje neginčijo. Juridinių asmenų nemokumo įst. 13 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Administratorė pateikė įrodymus, jog žalos dydis sudaro 84 582,62 Eur (tai sudaro nepatenkintą kreditorių reikalavimų sumą), nes 2024-10-09 buvo patikslinti BUAB „Liuksoras“ kreditoriniai reikalavimai 107 354,37 Eur sumai.
Byloje konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, jog dėl neteisėto atsakovo neveikimo, t. y. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymo, taip pat sąmoningai netinkamo įmonės valdymo, UAB „Liuksoras“ ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią pagal Juridinių asmenų nemokumo įst. 13 str. 1 d. ir CK 2.87 straipsnio 7 dalį, atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, privalo atlyginti. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo priteisintas ieškovės naudai 84 582,62 Eur žalos atlyginimas.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį visiškai, remiantis CPK 93 str. 1 d. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 1494 Eur žyminis mokestis ir 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso 1502,64 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Liuksoras“, j. a. k. 304824463, naudai 84 582,62 Eur (aštuoniasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt du eurai ir 62 euro centai) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (84 582,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1502,64 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai su eurai ir 64 euro centai) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.