- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-519-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08582-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16241-1192/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. G. 6 542,26 Eur negražinto kredito; 291,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, suskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 30,94 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokestį; 87,06 Eur mėnesinio tvarkymo mokestį; 3 044,97 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. balandžio 7 d.) iki sutarties termino pabaigos dienos (2029 m. balandžio 20 d.), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „General financing“ ir atsakovė 2022 m. vasario 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas vartojimo kreditas. 2020 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir pradinio kreditoriaus UAB „General financing“ sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovės įsiskolinimą.
3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ji buvo sudariusi dvi vartojimo kredito sutartis – vieną su „Bobutės paskola“, o kitą su UAB „IPF digital Lietuva“. Atsakovė neginčijo, kad su UAB „General financing“ sudarė ankstesnių vartojimo kreditų refinansavimo sutartį, tačiau paraiškos pateikimo ir sutarties sudarymo aplinkybių nenurodė. Anot atsakovės, jos pajamos 2022m. vasario mėnesį buvo 480 Eur, todėl niekas jai nebūtų suteikęs 6 000 Eur kredito.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. G. 6 542,26 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 542,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės 13,42 Eur, o iš ieškovės 7,09 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 21 d. UAB „GF bankas“ (dabar – UAB „General financing“) ir G. G. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90009747102, pagal kurią UAB „GF bankas“ įsipareigojo suteikti 6 747,71 Eur kreditą, kuriuo būtų refinansuojami atsakovės sudaryti paskolos sandoriai: 1) su UAB „Ipf digital Lietuva“ 1 010 Eur ir su UAB „Bnp finance“ 5 737,71 Eur, o atsakovė įsipareigojo mokėti 158,40 Eur mėnesines įmokas 84 mėnesių laikotarpį (iki 2029 m. balandžio 20 d.). Ieškovė su UAB „GF bankas“ 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudariusi periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-10/03. UAB „GF bankas“ 2023 m. vasario 3 d. pranešimu informavo atsakovę, kad sutartį nutraukia. Į bylą yra pateikta atsakovės UAB „GF bankas“ paraiška, kurioje nurodytos atsakovės pajamos – 484 Eur.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pradinė kreditorė UAB „GF bankas“ suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tai yra 6 747,71 Eur suma buvo refinansuoti ankstesni atsakovės vartojimo kreditai. Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė neginčijo, kad nors iš pradžių vartojimo kredito sutartį vykdė, vėliau nebemokėjo sutartų mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito (kitiems kreditoriams refinansuotos sumos) negrąžino, todėl teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę ir dėl to ieškovės reikalavimas dėl 6 542,26 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.38 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Teismas 2023m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti, kad pirminis kreditorius, išduodamas vartojimo kreditą atsakovei, įvykdė savo pareigas skolinti atsakingai, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė. Teismo posėdžiuose ieškovė ar jos atstovas nedalyvavo, atsikirtimų į atsakovės paaiškinimus bei poziciją, kad dėl mažų atsakovės pajamų (tuo metu, atsakovės teigimu, ji gavo 480 Eur per mėnesį pajamas) 6 747,71 Eur dydžio kreditas jai negalėjo būti suteiktas, nepateikė.
8. Vadovaudamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą pareigos atlikti vartojimo kredito gavėjimo kreditingumo įvertinimą tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Teismui informavus ieškovą apie jo įrodinėjimo pareigą ir jam nepateikus įrodymų, kad buvo įvykdyta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme numatyta kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo pareiga, yra pagrindas taikyti įstatyme numatytas pasekmes ir netenkinti reikalavimų priteisti vartojimo kredito palūkanas, netesybas ir mokesčius pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-636-863/2023; 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-711-863/2023; 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-967/2023).
9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodymais pagrįsti, jog atsakovei vartojimo kreditą suteikęs priminis kreditorius UAB „GF bankas“ (dabar – UAB „General financing“) įvykdė įstatyme nustatytą atsakingo skolinimo pareigą. Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovės gaunamas pajamas, t. y. tiek atsakovės vartojimo kredito paraiškoje, tiek pačios atsakovės teismo posėdžio nurodyta aplinkybė, kad vartojimo kredito suteikimo metu jos pajamos buvo 480-484 Eur per mėnesį, ir suteiktas vartojimo kredito dydis (6 747,71 Eur) bei įmokų mokėjimo terminas (7 metų laikotarpiui) teismui leido daryti išvadą, kad ginčo vartojimo kredito sutarties sudarymo metu atsakovės kreditingumas buvo įvertintas netinkamai.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie pirminio kreditoriaus atliktą atsakovės kreditingumo vertinimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai dėl 291,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų suskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 30,94 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio, 87,06 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, 3 044,97 Eur negautų pajamų (nuostolių) suskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. balandžio 7 d.) iki sutarties termino pabaigos dienos (2029 m. balandžio 20 d.) yra nepagrįsti ir todėl juos atmetė.
11. Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės materialinio reikalavimo suma sudarė 9 996,80 Eur, teismas pripažino pagrįstais 6 542,26 Eur dydžio reikalavimus, t. y. tenkino 65,44 proc. reikalavimų. Ieškovė sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 305 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (467 Eur × 65,44 proc.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi konstatavo, kad pateiktas ieškinys atitinka esminius CPK reikalavimus, todėl ieškinys buvo priimtas. Ta pačia nutartimi teismas pasiūlė, bet neįpareigojo ieškovę pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, galinčius pagrįsti jos reikalavimus. Pats teismas nevertino informacijos apie kreditingumo vertinimo atlikimą kaip reikšmingo bei trukdančio priimti objektyvų sprendimą byloje.
12.2. Teismas, kilus abejonių dėl atsakovės kreditingumo, privalėjo ne pasiūlyti ieškovei pateikti trūkstamą informaciją, bet nustatyti ieškinio trūkumus arba atsisakyti tokį ieškinį priimti. Pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes neatitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus ir jo ribose.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „GF bankas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „General financing“) ir atsakovė G. G. 2022 m. vasario 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90009747102, pagal kurią UAB „GF bankas“ atsakovei suteikė 6 747,71 Eur kreditą, refinansuodamas atsakovės anksčiau sudarytus paskolos sandorius: 1) su UAB „Ipf digital Lietuva“ 1 010 Eur dydžio; 2) su UAB „Bnp finance“ 5 737,71 Eur dydžio. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą dalimis iki 2029 m. balandžio 20 d., t. y. mokėti 158,40 Eur dydžio mėnesines įmokas per 84 mėnesių laikotarpį.
16. UAB „GF bankas“ 2023 m. kovo 16 d. pranešimu informavo atsakovę apie skolininkės įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimą nuo 2023 m. balandžio 7 d.
17. Ieškovė ir UAB „GF bankas“ 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudariusi periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-10/03, todėl ieškovė 2023 m. balandžio 17 d. informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą ir apie pareigą sumokėti skolą naujajam kreditoriui.
18. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6 542,26 Eur negražinto kredito dalį; 291,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 30,94 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokestį; 87,06 Eur mėnesinį tvarkymo mokestį; 3 044,97 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. balandžio 7 d.) iki sutarties termino pabaigos dienos (2029 m. balandžio 20 d.); 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškinį priėmė ir pasiūlė ieškovei iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigos pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus dėl nutartyje išdėstytų aplinkybių. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog šalys privalo įrodymais pagrįsti nurodomas aplinkybes ir argumentus (CPK 12 str., 178 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad paskolos sandoris yra realinis sandoris. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad pirminis kreditorius atsakovei suteikė 6 747,71 Eur vartojimo kreditą, tačiau kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti paskolos išmokėjimo atsakovei faktą. Be to, remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 7 dalimi, teismas nurodė, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog suteikiant vartojimo kreditą tinkamai buvo įvertintas atsakovės kreditingumas.
20. Minėtos teismo nutarties pagrindu ieškovė nepateikė teismui nei naujų įrodymų, nei kitų dokumentų (paaiškinimų). Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 9 d. 9.30 val. Ieškovės atstovas šiame teismo posėdyje nedalyvavo, į jį atvyko tik atsakovė. Teismas perėjo į teismo posėdį ir paskyrė bylą nagrinėti 2023 m. lapkričio 30 d. Ieškovė 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui pranešimą, prašydama bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.
21. Minėtame 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovė, kuri pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad vartojimo kredito suteikimo metu jos pajamos buvo 480 Eur. Šiuos duomenis iš esmės patvirtina atsakovės 2022 m. vasario 21 d. paraiška pradiniam kreditoriui UAB „GF bankas“, kurioje nurodyta, jog atsakovės vidutinės pajamos per paskutinius 4 mėnesius siekia 484 Eur/mėn.
22. Ieškovei nepasinaudojus teismo išaiškinta teise teikti papildomus įrodymus, teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais ir atsižvelgdamas į tai, kad vartojimo kredito suteikimo metu atsakovės pajamos buvo 480-484 Eur/mėn., kredito dydis – 6 747,71 Eur, o įmokų mokėjimo terminas –7 metai, padarė išvadą, kad kredito suteikimo metu atsakovės kreditingumas tinkamai nebuvo įvertintas. Todėl, vadovaudamasis VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi ir teismų praktika, ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 291,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 30,94 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio, 87,06 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio ir 3 044,97 Eur negautų pajamų (nuostolių) atmetė kaip nepagrįstus.
23. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti visą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi turėjo ne pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, bet, kilus abejonių dėl apelianto atlikto kreditingumo vertinimo, privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
24. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
25. Ieškinio turinio reikalavimus nustatančio CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisme pareiškiamas ieškinys turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką; dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomų kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visą pavadinimą, buveinę, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, kodus, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2–5 punktai, 135 straipsnio 2–4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
26. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
27. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 179 straipsnyje: jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK179 straipsnio 1 dalis).
28. Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškinio priėmimo stadijoje įrodymų (ne)pakankamumas nesudaro pagrindo nei nustatinėti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nei atsisakyti priimti ieškinį, tačiau yra pagrindas pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti papildomus įrodymus, ką šiuo atveju teismas ir padarė.
29. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
30. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/20220; kt.).
31. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, 2023m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus (paaiškinimus) dėl atlikto atsakovės kreditingumo vertinimo, pažymėdamas, kad kreditingumo vertinimo pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka būtent vartojimo kredito davėjai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iki teismo posėdžio pradžios teismo pasiūlytų įrodymų nepateikė, elgėsi pasyviai ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, be to, paneigiančiu apylinkės teismo išvadas įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.