Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. K., trečiajam asmeniui J. K., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl motinos valdžios ribojimo

Atsakovei pareikštas ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovė šiuo metu negali vykdyti savo kaip motinos pareigų nepilnametės dukros G. K., kurios tėvas yra miręs, atžvilgiu, kadangi įkalinimo įstaigoje atlieka jai paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (G. K. gimimo liudijimo duomenimis (b. l. 5), 2003 m. rugpjūčio 8 d. gimimo įrašo Nr. 136 duomenimis (b. l. 4)). Atsakovė G. K. turi dar tris nepilnamečius vaikus – R. K., gimusią (duomenys neskelbtini), D. K., gimusią (duomenys neskelbtini), J. K., gimusią (duomenys neskelbtini). (gimimo liudijimų duomenimis (b. l. 6-8). Nepilnametės G. K. tėvas R. B. 2003 m. rugsėjo 17 d. yra miręs (G. K. gimimo liudijimo ir R. B. mirties liudijimo duomenimis (b. l. 5, 9)).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė G. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje – 2017 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-360/2017 atsakovė G. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus bei 22 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 metų laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose (b. l. 11-17).

2018 m. sausio 5 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-16 duomenimis, atsakovės dukra G. K. nuo 2018 m. sausio 3 d. apgyvendinta su rūpintoja J. K. (b. l. 18).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2009 m. sausio 8 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-5, pagal kurį atsakovės G. K. (K.) ir R. K. šeima įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 19), 2016 m. liepos 8 d., 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. liepos 7 d. informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aktai, pagal kuriuos nustatyta, jog atsakovės G. K. šeimai reikalingos kasdienio gyvenimo įgūdžių ir palaikymo paslaugos, konsultavimas (b. l. 20-27), patvirtina, kad atsakovės G. K. šeimoje dukrai G. K. ne visada buvo užtikrinamos ir sudaromos palankios sąlygos vaikui visapusiškai bei harmoningai vystytis, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu nebuvo apribota. Atsakovės šeima nuo 2009 m. sausio 8 d. buvo stebima vaiko teisių apsaugos specialistų, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos.

Ieškovo, atstovės G. K. ir trečiojo asmens J. K. (atsakovės mamos ir vaiko močiutės) paaiškinimų duomenimis, atsakovė ir būdama įkalinimo įstaigoje bendrauja ir palaiko ryšį su savo nepilnamete dukra G. K. – bendrauja su dukra laiškais, buvo pasimatyme su vaiku, tarp jų ryšys yra išlikęs. Atsakovė sutinka teikti išlaikymą vaikui, nurodė, kad norėtų pati rūpintis dukra grįžusi iš įkalinimo įstaigos, stengsis gerai elgtis įkalinimo įstaigoje, kad išeitų anksčiau.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių šiuo atveju sprendžia, kad atsakovė G. K. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – dėl laisvės atėmimo –, o ne dėl ypatingos žalos vaikui darymo, piktnaudžiavimo motinos valdžia ar žiauraus elgimosi su vaiku negyvena su nepilnamete dukra G. K. ir esama padėtis gali pasikeisti (atsakovei paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, jai išlieka teisės aktuose numatyta teisė įvykdžius numatytas sąlygas prašyti taikyti ir lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, atsakovė pageidauja grįžusi iš įkalinimo įstaigos pati rūpintis vaiku, jos, kaip mamos, ryšys su vaiku šiuo metu nėra nutrūkęs). Teismas šiuo metu neturi pagrindo vertinti ir daryti išvadų, ar atsakovė G. K., grįžusi iš įkalinimo įstaigos, tinkamai vykdys motinos pareigas, tačiau šiuo metu atsakovė motinos pareigų negali įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga taikyti ne ieškovo prašomą neterminuoto motinos valdžios apribojimo, o vaiko atskyrimo nuo motinos apribojimo būdą, kuris gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo mamos atskirtas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė G. K. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukros priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametę G. K. atskirti nuo motinos G. K. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo G. K..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovas prašo teismo G. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su rūpintoja J. K.. Nurodo, kad šiuo metu nepilnametė Gabrielė gyvena su rūpintoja J. K. jos gyvenamojoje vietoje, kur jai užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko ir atsakovė. Trečiasis asmuo J. K. (vaiko močiutė) paaiškino, kad jos namuose vaikas jaučiasi gerai, santykiai su vaiku yra geri. J. K. nurodė, kad sutinka ir toliau rūpintis savo anūke G. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su trečiuoju asmeniu J. K. iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prieštarautų ar kenktų vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nepilnametės G. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su trečiuoju asmeniu J. K. (CK 3.183 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga.

Atsakovė yra G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mama (G. K. gimimo liudijimo duomenimis (b. l. 5), 2003 m. rugpjūčio 8 d. gimimo įrašo Nr. 136 duomenimis (b. l. 4)). Atsakovė turi tėvų (motinos) teises ir pareigas, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Ieškovas prašo priteisti nepilnametei G. K. iš motinos išlaikymą po 60 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Pagal atsakovės paaiškinimus, atsakovė šiuo metu dirba įkalinimo įstaigoje. Atsakovės teigimu, ji gauna apie 116 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį. Nurodė, kad galės teikti dukrai 25 Eur dydžio išlaikymą, kadangi dar turi 3 nepilnamečius vaikus, kuriems teiktinas išlaikymas. Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovės galimybės įkalinimo įstaigoje susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi dar 3 išlaikomus nepilnamečius vaikus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad atsakovė objektyviai yra pajėgi teikti dukrai 25 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, su tokia vaikui atsakovės teiktino išlaikymo suma bylos nagrinėjimo teisme sutiko ir trečiasis asmuo J. K., su kuria šiuo metu gyvena atsakovės dukra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 25 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kad iš atsakovės išlaikymas priteistinas jos nepilnametei dukrai G. K. nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 14 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir su tuo susijusius reikalavimus bei 22 Eur (60 Eur x 12 x 3 %) už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės teismas įvertina tai, kad ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovės nepilnametė dukra atskiriama nuo motinos dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, jos procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – atsakovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškiniu sutiko, dalyvavo teismo posėdyje. Įvertinus atsakovės procesinį elgesį bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės ir ne dėl jos nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos, taip pat iš atsakovės valstybei nepriteistinos byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,08 Eur, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką – G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaiko G. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su rūpintoja J. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 25 Eur (dvidešimt penki eurai) nuo 2018 m. vasario 14 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš atsakovės G. K. valstybei žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Inicijuoti bylos iškėlimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo G. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.