Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 22 str. 1 d., 2 d. ir 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. pasikėsino nužudyti savo naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu, pasikėsino į netinkamą objektą, tai yra 2015 metų, laikotarpyje nuo sausio mėnesio pradžios iki vasario mėnesio pradžios G. K. pastojo. Žinodama, kad yra nėščia, turėdama tikslą atsikratyti kūdikiu, G. K. aktyviais veiksmais slėpė nėštumą. Dėl nėštumo į medikus nesikreipė. Nėštumo laikotarpiu, G. K. dėl sveikatos problemų 2015 metais vasario 2 d., kreipėsi pas gydytojus, 2015-03-28 stacionarizuota į (duomenys neskelbtini) ligoninės neurochirurgijos skyrių, kur 2015-04-03 jai atlikta stuburo operacija, tačiau medikų apie savo nėštumą neinformavo. Nuo 2015-04-30 vartojo stiprius, vaisiui galinčius pakenkti raminamuosius vaistus "Bromazepami 3 mg N30". Nuo visų slėpdama nėštumą, veržėsi pilvą specialiu juosmens diržu, rengėsi laisvais rūbais, neigė, jog yra nėščia, nesisaugojo, rūkė ir per šventes vartojo alkoholį, nes tikėjosi persileisti. (duomenys neskelbtini), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, gulėdama karšto vandens prileistoje vonioje, pagimdė vyriškos lyties naujagimį ir turėdama išankstinę tyčią naujagimį nužudyti, neįsitikinusi naujagimio gyvybinėmis funkcijomis, po gimimo naujagimio kūną suvyniojo į rankšluostį, įdėjo jį į polietileninį šiukšlių maišą ir laikė vonios kambaryje, po vonia. Po to, 2015-10-23, vakare, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, naujagimio kūną užkasė prie (duomenys neskelbtini) esančio šiltnamio, iš kur 2017-04-20 juos išsikasė ir nunešė į greta esančią malkinę, kurioje jie buvo rasti 2017-04-20 apie 15.45 val. Tokiu būdu G. K. pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės savo naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu, pasikėsino į netinkamą objektą.

Be to, G. K. 2016 metų, laikotarpyje nuo gegužės mėnesio pabaigos iki birželio mėnesio pradžios pastojo. Žinodama, kad yra nėščia, turėdama tikslą atsikratyti kūdikiu, G. K. aktyviais veiksmais slėpė nėštumą. Dėl nėštumo į medikus nesikreipė. Nuo visų slėpdama nėštumą, veržėsi pilvą specialiu juosmens diržu, rengėsi laisvais rūbais, neigė, jog yra nėščia, nesisaugojo, rūkė, per šventes vartojo alkoholį, nes tikėjosi persileisti. (duomenys neskelbtini), apie 03.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, gulėdama karšto vandens prileistoje vonioje, pagimdė moteriškos lyties naujagimį ir turėdama išankstinę tyčią naujagimį nužudyti, neįsitikinusi naujagimio gyvybinėmis funkcijomis, jam gimus kelias minutes laikė jį vandenyje, po to naujagimio kūną suvyniojo į rankšluostį, įdėjo jį į polietileninį maišiuką ir apie 04.00 val. naujagimio kūną užkasė (duomenys neskelbtini) esančiame šiltnamyje, kuriame jie buvo rasti 2017-03-31 apie 11.00 val.

(duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu, šiltnamyje rastas užkastas maišas, kuriame buvo pradėjęs irti naujagimio lavonas (t. 1 b. l. 9-18).

Iš 2017-03-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). (t. 1 b. l. 19-34).

Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikto rašto matyti, kad 2017-03-08 socialinė darbuotoja klausė dėl G. K. nėštumo. G. K. nėštumą neigė (t. 1 b. l. 119-122).

Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktų duomenų matyti, kad 2015-10-G. K. bendraudama su socialiniu darbuotoju (K. K.) neigė savo nėštumą (t. 1 b. l. 180).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 628/2017(03) konstatuota, kad labiausiai tikėtina, kad G. K. paskutinį kartą gimdė natūraliu būdu mažiausiai 10 parų iki apžiūros tai yra (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 137-138).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 209/2017(03) konstatuota, kad dėl toli pažengusių vėlyvųjų lavoninių reiškinių nustatyti 2017-04-20 rasto vyriškos lyties naujagimio mirties priežasties negalima (t. 2 b. l. 171-172).

Iš Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro rašto matyti, kad 2015-04-30 G. K. buvo skirti vaistai Bromazepami (t. 2 b. l. 186).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-193/2017 konstatuota, kad nusikaltimų padarymų metu G. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu ji gali dalyvauti teismo procese (t. 3 b. l. 1-10).

2017-04-20 G. K. parašė nuoširdų prisipažinimą, kad 2015 m. spalio mėnesį pagimdė kūdikį ir jį užkasė (t. 3 b. l. 42).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. K. parodė ir paaiškino aplinkybes kaip 2015 m. spalio mėn. pagimdė naujagimį ir kur jį slėpė. (t. 3 b. l. 48-50).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos visiškai pakanka pripažinti, jog G. K. pasikėsino nužudyti savo naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu, pasikėsino į netinkamą objektą, tai yra 2015 metų, laikotarpyje nuo sausio mėnesio pradžios iki vasario mėnesio pradžios G. K. pastojo. Žinodama, kad yra nėščia, turėdama tikslą atsikratyti kūdikiu, G. K. aktyviais veiksmais slėpė nėštumą. Dėl nėštumo į medikus nesikreipė. Nėštumo laikotarpiu, G. K. dėl sveikatos problemų kreipėsi pas gydytojus, buvo stacionarizuota į (duomenys neskelbtini) ligoninės neurochirurgijos skyrių, kur 2015-04-03 jai atlikta stuburo operacija, tačiau medikų apie savo nėštumą neinformavo. Nuo 2015-04-30 vartojo stiprius, vaisiui galinčius pakenkti raminamuosius vaistus "Bromazepami 3 mg N30". Nuo visų slėpdama nėštumą, veržėsi pilvą specialiu juosmens diržu, rengėsi laisvais rūbais, neigė, jog yra nėščia, nesisaugojo, rūkė ir per šventes vartojo alkoholį, nes tikėjosi persileisti. (duomenys neskelbtini), apie11.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, gulėdama karšto vandens prileistoje vonioje, pagimdė vyriškos lyties naujagimį ir turėdama išankstinę tyčią naujagimį nužudyti, neįsitikinusi naujagimio gyvybinėmis funkcijomis, po gimimo naujagimio kūną suvyniojo į rankšluostį, įdėjo jį į polietileninį šiukšlių maišą ir laikė vonios kambaryje, po vonia. Po to, 2015-10-23, vakare, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, naujagimio kūną užkasė prie (duomenys neskelbtini) esančio šiltnamio, iš kur 2017-04-20 juos išsikasė ir nunešė į greta esančią malkinę, kurioje jie buvo rasti 2017-04-20 apie 15.45 val.

Be to, G. K. 2016 metų, laikotarpyje nuo gegužės mėnesio pabaigos iki birželio mėnesio pradžios pastojo. Žinodama, kad yra nėščia, turėdama tikslą atsikratyti kūdikiu, G. K. aktyviais veiksmais slėpė nėštumą. Dėl nėštumo į medikus nesikreipė. Nuo visų slėpdama nėštumą, veržėsi pilvą specialiu juosmens diržu, rengėsi laisvais rūbais, neigė, jog yra nėščia, nesisaugojo, rūkė, per šventes vartojo alkoholį, nes tikėjosi persileisti. (duomenys neskelbtini), apie 03.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, gulėdama karšto vandens prileistoje vonioje, pagimdė moteriškos lyties naujagimį ir turėdama išankstinę tyčią naujagimį nužudyti, neįsitikinusi naujagimio gyvybinėmis funkcijomis, jam gimus kelias minutes laikė jį vandenyje, po to naujagimio kūną suvyniojo į rankšluostį, įdėjo jį į polietileninį maišiuką ir apie 04.00 val. naujagimio kūną (duomenys neskelbtini) esančiame šiltnamyje, kuriame jie buvo rasti 2017-03-31 apie 11.00 val.

Nors kaltinamoji G. K. dėl jai pateikto kaltinimo prisipažįsta iš dalies nurodydama, kad yra kalta, jog viso nėštumo metu nesikreipė į medikus pagalbos ir iš baimės slėpėsi nuo visų kitų. Atsikratyti vaikais nenorėjo. Iš viso šeimoje yra šeši vaikai. Šeimos padėtis buvo sunki. Vyrui nesakė, kad nėščia, nes bijojo. Baimė jau buvo 2012 metais kai pastojo su paskutiniąja dukra. Bijojo visų aplinkinių, nes buvo jau ketvirtas vaikas. Gyveno dviejų kambarių bute, buvo trys mergytės ir du berniukai iš vyro pirmos santuokos parvežti iš vaikų namų. 2015-2016 metais daug kas smerkė dėl vaikų gimimo, todėl bijojo. Šeimą lankė socialinė darbuotoja, klausė dėl nėštumo, bet ji neigdavo, išsigindavo. Vyras dėl nėštumo klausė paskutinį mėnesį, bet jam pasakė, kad geria daug mineralinio vandens, todėl pilvas kietas. Paskui po visko pasakė, kad įvyko persileidimas. Vyras aplamai nieko nežinojo. Pagimdžiusi vonioje vaikus nesuvokė ką darė toliau.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, grindžiama liudytojų, iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, jos nuoširdžiu prisipažinimu, įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialistų išvadomis, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Byloje esančiais įrodymais ir duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. K. buvo nėščia, pagimdė du vaikus vyriškos lyties 2015 metais ir moteriškos lyties 2017 metais, dėl gimdymo į med. įstaigas nesikreipė, naujagimius pagimdžiusi abu kartus suvyniojo į rankšluosti sudėjo į polietileninį maišiuką ir užkasė prie šiltnamio ir šiltnamyje.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad G. K. turėjo išankstinę tiesioginę tyčią atsikratyti savo naujagimių, pagimdžiusi neketino jų auginti, aktyviai slėpė nėštumus nuo sutuoktinio, giminaičių, kaimynų, socialinių darbuotojų, dėl nėštumo į medikus nesikreipė, nuo visų slėpdama nėštumą, veržėsi pilvą specialiu juosmens diržu, rengėsi laisvais rūbais, neigė, jog yra nėščia, nesisaugojo, rūkė, per šventes vartojo alkoholį, nes tikėjosi persileisti, nėštumo metu vartojo antidepresantus, G. K. tyčią nužudyti naujagimius patvirtina jos veiksmai, atlikti gimdymo metu ir po jo – neįsitikinusi gimusių kūdikių gyvybingumu, suvyniojo juos į rankšluostį bei maišelį ir užkasė.

G. K. veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti, kadangi kaip nustatė teismo med. ekspertai, jog 2015 m. gimusio kūdikio nustatyti ar jis buvo gyvas, ar ne, nėra galimybių dėl toli pažengusių vėlyvųjų lavoninių reiškinių, o 2017 m. gimęs kūdikis mirė nuo asfiksijos, aspiravęs vaisiaus vandenimis. Akivaizdu, kad G. K. atliko visus veiksmus, kad būtų atimta gyvybė kūdikiams.

Baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai, kiti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog G. K. atlikti veiksmai atitinka vieną iš parengtinių nužudymo stadijų, o būtent pasikėsinimą nužudyti savo naujagimį.

Motyvuojamoji dalis

BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą ar naudoja netinkamas priemones. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.

G. K. neįsitikinusi ar vaikai buvo gyvybingi, ar ne gyvybingi juos įdėjusi į maišelį nunešė ir užkasė šiltnamyje. Ji atliko visus veiksmus, kad būtų atimta vaikų gyvybė, todėl jos veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas nužudyti savo šeimos narį pagal BK 129 str. 2 d. 1 ir 3 p.

Iš G. K. pateikto kaltinimo šalintina viena jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė, - jog kaltinamoji pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės savo naujagimį (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo bejėgiška būklė reiškia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei, arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Be to, inkriminuoti BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima tik tuo atveju, jeigu kaltininkas suvokė nukentėjusįjį esant bejėgiškos būklės. Pagal teisės doktriną mažametystė negali būti siejama su nukentėjusiojo bejėgiška būkle, todėl tokiais atvejais veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pagal BK 22 straipsnio 3 dalies nuostatas asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog G. K. neįsitikinusi naujagimio gyvybingumu pasikėsino į netinkamą objektą, todėl jos veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.

Kaltinamosios G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino kalta ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), parašė prisipažinimą dėl nusikaltimo padaryto 2015 metais.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo.

Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista, nebausta administracine tvarka, augina šešis vaikus, tarp jų ir mažamečius, nusikaltimas padarytas pasikėsinimo stadijoje, todėl atsižvelgiant į visas tas aplinkybes neskirtina itin ilgalaikė laivės atėmimo bausmė. Bausmes iš dalies sudedant vadovaujantis BK 63 str. 4 d. prie bausmės paskirtos už padarytą nusikaltimą 2015 metais (8 metų terminuoto laisvės atėmimo) pridėti dalį (2 metus terminuoto laisvė atėmimo) už nusikaltimą padarytą 2017 metais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 str. str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kalta pagal BK 22 str. 2 d., 129 str. 2 d. 1 p., 3 p. už 2015 metais padarytą nusikaltimą ir skirti 8 metus terminuoto laisvės atėmimo.

G. K. pripažinti kalta pagal BK 22 str. 2 d., 129 str. 2 d. 1 p., 3 p. už 2017 metais padarytą nusikaltimą ir skirti 8 metus terminuoto laisvės atėmimo

Bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 4 d. iš dalies sudedant ir galutinę bausmę nustatyti 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.