- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-149-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13326-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- Y. S.
- Ieškovas
- O. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Y. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. (O. S.) ieškinį atsakovei Y. S. ir priešieškinį ieškovui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo O. S. (O. S.) ieškinys atsakovei Y. S., kuriuo prašoma: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; 3) priteisti 7 700,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovės valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2023 m. spalio 17 d. pateikė priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovės kiekvieno vaiko išlaikymui po 250,00 Eur bei nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.
3. Priešieškinio reikalavimams, susijusiems su nepilnamečių šalių vaikų interesais, užtikrinti, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir vaikų O. ir P. bendravimo tvarką (tėvas su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 15:00 val., paimdamas vaikus iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal į jų gyvenamąją vietą) bei jos bendravimo su sūnumi M. bendravimo tvarką (motina su sūnumi M. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 15:00 val., paimant vaikus iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal į jo gyvenamąją vietą). Motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra išdėstyti atskirai, tačiau pačiame priešieškinyje nurodyta, kad ieškovas riboja atsakovės bendravimą su sūnumi M., nuteikinėja vaiką prieš ją, baugina, manipuliuoja, vaikas užblokavo tel. numerį. Jis negali leisti bendrauti su vaikais tik pagal jo nuotaiką, nuteikinėti vaikus prieš atsakovę. Pats sūnų O. pasiėmė iš darželio ir apgyvendino pas save. Vaikas per seserį susisiekė su atsakove ir prašė būti paimamas. Ieškovas priklauso religinei bendruomenei, vartoja narkotines medžiagas ir tuo didžiuojasi, lankosi priklausomybių reabilitacijos centre.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį pareiškė nuomonę dėl atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir prašė atsakovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo smurtą, narkotinių medžiagų vartojimą, sūnaus M. telefono blokavimą ir kt. Sūnus O. liko gyventi su ieškovu iki šios dienos, tik kartais praleisdamas trumpus laikus su motina, kadangi atsakovė vis nuteikinėja sūnų prieš tėvą. Dukra paskutiniu metu gyvena su motina, tačiau tik dėl to kad atsakovei ji (iš moralinių paskatų) reikalinga - kaip psichologinė-moralinė pagalba, kadangi dukra nori būti gera visiems ir gyvenamąją vietą tik laikinai pasirinko su motina. Tikroji dukros valia yra kartu gyventi su tėvu. Atsakovė, negyvendama su ieškovu, nurodo tariamus faktus apie priklausymą religinei bendruomenei, vaikų poilsio trūkumą. Teiginiai neparemti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovė dukrai daro neigiamą įtaką, nuteikinėja prieš tėvą, ji neturi sąlygų normaliam vaiko miegui, kadangi miega kartu su septynerių metų vaiku arba nepagrįstai daro sūnų fiziškai priklausomą.
5. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje dėl atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad konkrečiu atveju vaikų tėvai konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl jų auklėjimo, bendravimo, priežiūros, todėl siekiant sureguliuoti esamą situaciją, iš esmės neprieštarautų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo). Atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. spalio 28 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr.1ŠTA-585 ir 2023 m. spalio 30 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr.1ŠTA-588, nurodoma, jog sūnus O. šiuo metu gyvena su tėvu, todėl Tarnybos vertinimu tikslinga būtų atsakovei nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir su sūnumi O., o ieškovui - su dukra P.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – 1) nustatė laikiną ieškovo bendravimo su dukra P. tvarką, numatančią, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku tokia tvarka: kiekvieną porinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal į jos gyvenamąją vietą; 2) nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. ir O. S. tvarką, numatančią, jog atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: kiekvieną neporinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jų gyvenamąją vietą. Kitoje dalyje atsakovės prašymą atmetė; 3) pakeitė 2023 m. spalio 20 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo O. ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui O. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) paskyrė ieškovą priteisto nepilnamečiui vaikui O. išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
7. Nustatė, kad šalys augina nepilnamečius vaikus: 1) P. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2) M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ieškovui pareikalavus, kad ji išsikraustytų iš jo nuomojamo buto, ji 2022 m. gruodžio 15 d. kartu su sūnumi O. apsigyveno nuomojamame bute, o nuo 2023 m. kovo mėnesio kartu apsigyveno ir dukra P.
Atsiliepimas
8. Sprendė, kad ieškovas nei atsiliepime į priešieškinį, nei pareikšdamas nuomonę dėl atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, neišsakė jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybes, kodėl vaikų motina negalėtų bendrauti su vaikais jos prašoma nustatyti tvarka, o apsiribojo vien tik nurodydamas aplinkybes, kad visi atsakovės nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir dėl to prašymo dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos prašė netenkinti. Nenurodė ir nepagrindė jokių aplinkybių, susijusių su atsakovės motinos valdžios turinį sudarančių pareigų netinkamu įgyvendinimu. Teismas vertino, jog iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Atsakovė prašė nustatyti minimalią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, t. y. du savaitgalius per mėnesį su nakvynėm (iš esmės kas antrą savaitgalį). Teismo vertinimu šioje proceso stadijoje, atsakovės siūloma tvarka nepažeistų skyrium gyvenančių tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime bei vaikų interesų, netgi priešingai, padėtų vaikams ir tėvams suformuoti bei palaikyti normalius tėvų ir vaikų santykius. Kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Tarp šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Siekiant atkurti ir/ar palaikyti normalų skyrium gyvenančių tėvų ryšį su vaikais, būtina sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su abiem tėvais, kas suponavo pagrindą daryti išvadą, jog bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant iki šalių ginčo išsprendimo laikinai sureguliuoti galimas konfliktines situacijas dėl teisės bendrauti su vaikais ir stabilizuoti situaciją dėl abiejų tėvų teisės bendrauti su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šalių nepilnamečiai sūnūs faktiškai gyvena su ieškovu, o dukra su atsakove, siekiant užtikrinti sesers ir brolių tarpusavio bendravimą ir emocinio ryšio palaikymą, tikslinga, kad šalių bendravimas su vaikais sudarytų galimybę ne tik šalims kas antrą savaitgalį bendrauti su vaiku(ais) gyvenančiu(ais) su kitu iš tėvų, tačiau ir vaikams bendrauti tarpusavyje.
10. Nustatė, kad 2023 m. spalio 20 d. nutartimi teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog nutarties priėmimo metu faktiškai šalių nepilnametis sūnus O. gyveno su motina, priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. ir O. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant ir paskyrė atsakovę priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Šios nutarties priėmimo metu nepilnametis O. faktiškai gyvena su tėvu, todėl teismas vertino, jog pasikeitus faktinei nepilnamečio gyvenamajai vietai bei siekiant apsaugoti nepilnamečio O. interesus būtina viršyti pareikštus reikalavimus ir išspręsti klausimą ir dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės nepilnamečiui O. pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Vertino, jog tikslinga nustatyti pareigą atsakovei teikti išlaikymą O., kuris šiuo metu faktiškai gyvena su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį dalyje dėl laikinos nepilnamečio vaiko O. bendravimo tvarkos su atsakove ir laikino išlaikymo priteisimo sūnui iš atsakovės ir nustatyti laikiną sūnaus O. gyvenamąją vietą su atsakove, kartu priteisiant laikiną išlaikymą iš ieškovo sūnaus O. išlaikymui 200 Eur/mėn. dydžio, bei nustatyti ieškovo ir sūnaus O. bendravimo tvarką: tėvas su sūnumi O. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal į jo gyvenamąją vietą nurodytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
12.1. teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo tvarką nenustatęs vaiko laikinos gyvenamosios vietos, nors tarp šalių šiuo klausimu yra ginčas.
12.2. Teismas nustatydamas vaiko O. laikiną bendravimo tvarką su mama išsprendžia bylą iš esmės ir leidžia šalims nuspėti, koks bus teismo sprendimas.
12.3. Sūnus O. visą laiką gyveno ir gyvena su motina.
12.4. Tarnyba savo 2023 m. spalio 31 d. išvadoje rėmėsi tik spalio 28 d. duomenimis, nurodydama, kad O. gyvena pas tėvą. Iš tiesų, tuo metu vaikas tik svečiavosi tėvo namuose. Atsakovė buvo susitarusi su atsakovu, kad ketvirtadienį ir penktadienį (26-27 d.) po pamokų vaiką pasiima jis, o sekmadienį (spalio 29 d.) vaikas grįš pas ją. Tarnyba neteisingai suprato arba sąmoningai buvo neteisingai informuota apie O. gyvenamą vietą. Apie tai, kad mažasis sūnus gyvena pas atsakovę byloja ir kitų dviejų Tarnybos darbuotojų apsilankymai. Spalio 9 d. bei lapkričio 11 d. sūnus O. buvo pas atsakovę; vaikui susirgus nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 9 d. atsakovė turėjo nedarbingumą dėl vaiko ligos, lankėsi (duomenys neskelbtini); spalio mėnesį, du kartus su vaiku lankėsi (duomenys neskelbtini) pas odontologą, buvo atliktas profilaktinis dantų būklės patikrinimas bei krūminių dantų silantavimas; apie tai, jog vaikas gyvena su atsakove, rodo ir tėvo kreipimaisi į VTAS: rugsėjo 23 d. dėl to, kad paėmė vaiką iš mokyklos be jo sutikimo, spalio 5 d. dėl to, kad į savo namus neįsileidau jo ir močiutės.
12.5. Vaiko tėvas trukdo atsakovei paimti/susigrąžinti vaiką po apsilankymų pas jį. Tėvas pažeidžia vaiko teises į sveikatos priežiūrą.
13. Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
17. Apeliantė su atskiruoju skundu teismui pateikė: 1) 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo protokolą; 2) 2023 m. lapkričio 10 d. Tarnybos vaiko situacijos vertinimo anketą; 3) duomenis iš policijos su vertimu.
18. Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nesuformulavo procesinio prašymo išspręsti jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą ir nenurodė argumentų, susijusių su CPK 314 straipsnio taikymu, be to, pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamo ginču, o ne su būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, todėl apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180 str., 314 str.).
19. Teismo posėdžio dieną apeliantė pateikė prašymą prijungi prie bylos jos naujai pateiktus įrodymus: 1) 2024 m. sausio 15 d. rašytinius paaiškinimus; 2) VšĮ „Varnų sala“ 2024 m. sausio 8 d. parengtą sūnų O. S. ir M. S. charakteristiką.
20. Atsižvelgus į pateiktų įrodymų pobūdį ir turinį matyti, jog jais siekiama įrodyti aplinkybes, kurios yra aktualios ginčą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Paaiškinimuose dauguma apeliantės motyvų yra nurodyti anksčiau teiktuose jos procesiniuose dokumentuose; pateikti įrodymai yra parengti po skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, įrodymai pateikti pavėluotai – jų priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Dėl šių motyvų teismas pateiktus įrodymus atsisako priimti (CPK180 str., 314 str.).
Dėl atskirojo skundo esmės
21. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.
22. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).
23. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys augina tris nepilnamečius vaikus – P., gim(duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini) ir O., gim. (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp šalių kilo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Laikina gyvenamoji vaikų vieta teismo nutartimi nėra nustatyta. Remiantis tiek šalių parodymais procesiniuose dokumentuose, tiek šalių ir nepilnamečių vaikų parodymais Tarnybos parengtose vaikų situacijų vertinimo anketose matyti, jog M. gyvena su ieškovu ir jo gyvenamoji vieta nekinta, P., prieš tai gyvenusi su ieškovu, nuo rudens gyvena su atsakove, o O. gyvenamoji vieta kito ne vieną kartą. Vaikai tai pat nurodė, jog nei vienas iš tėvų nedraudžia bendrauti su kitu iš tėvų. Taip pat pažymėtina, kad vaikų situacijų vertinimo anketose (žr. pvz.: 2023 m. rugsėjo 1 d. anketas) kaip viena iš rekomendacijų tėvams yra nurodyta, jog tėvai turėtų kreiptis dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
25. Tarnybos 2023 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. 1SD-11604 nurodyta, jog vaikų tėvai konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl jų auklėjimo, bendravimo, priežiūros, todėl siekiant sureguliuoti esamą situaciją, iš esmės neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo), tačiau atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Tarnybos pateiktų 2023 m. spalio 28 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr.1ŠTA-585 ir 2023 m. spalio 30 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr.1ŠTA-588, sūnus O. šiuo metu gyvena su tėvu, tad manė, kad tikslinga būtų atsakovei nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir su sūnumi O., o ieškovui - su dukra P.
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje dėl nustatytos jos bendravimo tvarkos su sūnumi O., kadangi laikosi pozicijos, jog sūnus gyvena ne su ieškovu, o su ja ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką reikia nustatyti su ieškovu, o ne su apeliante. Kaip nurodyta aukščiau, bylos duomenys ir vaikų parodymai leidžia spręsti, jog šalims Lietuvoje pradėjus gyventi skyriumi, visi trys vaikai pradžioje gyveno su ieškovu. Vėliau P. ir O. persikėlė gyventi pas atsakovę. Pirmosios instancijos teismui aplinkybę apie vėl pasikeitusią O. gyvenamąją vietą konstatavo Tarnyba savo išvadoje. Aplinkybę, kad O. gyvena su ieškovu taip pat patvirtino tiek sūnus M., tiek ir pats O. 2023 m. spalio 28 d. vaiko nuomonės išklausymo aktuose. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl apeliantės bendravimo tvarkos su sūnumi remdamasis aktualiais Tarnybos duomenimis ir Tarnybos išvada. Duomenų byloje apie tai, kad Tarnybos išvada yra negaliojanti ir panaikinta – nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, ši išvada į bylą pateikta 2023 m. spalio 30 d., o skundžiama nutartis priimta 2023 m. lapkričio 13 d., todėl apeliantė turėjo pakankamai laiko pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog vaikas faktiškai gyvena su motina, tačiau apeliantė tokių duomenų teismui nepateikė.
27. Pažymėtina, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, todėl atskirajame skunde apeliantės išdėstyta pozicija, jog skundžiama nutartimi pasisakyta dėl ginčo esmės ir nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaikų interesams, laikytina nenuosekli ir prieštaringa. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kaip ir nurodyta aukščiau, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, siekia teismo proceso metu laikinai sureguliuoti tėvų ir vaikų santykius, užtikrindamas visų pirma nepilnamečio vaiko interesus ir teisę bendrauti su abiem tėvais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu buvo pasisakyta dėl ginčo išsprendimo.
28. Apeliantė atskirajame skunde reiškia naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti vaiko O. laikiną gyvenamąją vietą su apeliante, tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl toks klausimas skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas. Kadangi CPK 312 straipsnyje numatytas draudimas apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teismas šio apeliantės prašymo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. Pažymėtina, kad CPK nedraudžia šalims teikti naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat, pasikeitus faktinei situacijai, teikti prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/panaikinimo.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tiek į byloje esančius šalių pateiktus, tiek ir Tarnybos pateiktus aktualius duomenis, kuriuose be kita ko, išdėstyta nepilnamečių vaikų pozicija ir atsispindi nutarties priėmimo metu buvusi sūnaus O. gyvenamoji vieta, todėl apeliantės atskirasis skundas atmiestintas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.