- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-335-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04103-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Statuma“
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Statuma“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Statuma“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, bei pagal atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Statuma“ dėl namo rangos darbų defektų pašalinimo išlaidų bei permokėtos sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 000 Eur skolą, 73,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rudenį atsakovas kreipėsi į ieškovės vadovą dėl gyvenamojo namo statybos darbų. Šalys susitarė, kad ieškovė atliks atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėto (buvo išlieti tik pamatai), bet nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos darbus, reikalingus namo užbaigimui, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovas pateikė ieškovei namo projektą (techninį projektą), pagal kurį nurodė atlikti visus darbus. Šalys susitarė, kad statybos darbai bus atliekami etapais: įvadų įrengimas, pamatų stiprinimas, pirmo aukšto statyba, antro aukšto statyba, stogo įrengimo darbai, namo sienų apšiltinimas, baigiamieji statybos darbai. Šalys taip pat susitarė, kad visas medžiagas tieks ieškovė. Gyvenamojo namo statybos darbai buvo vykdomi etapais. Ieškovė pateikė atsakovui komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo darbų sąmatą 6 530 Eur sumai, kurią atsakovas žodžiu patvirtino bei 2015 m. rugsėjo 2 d. atliko išankstinį apmokėjimą nurodytai sumai. Atlikusi minėtus darbus ieškovė pateikė atsakovui 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 6 530 Eur sumai. Vėliau šalys susitarė dėl pirmo aukšto su perdengimu darbais 19 100 Eur sumai. 2016 m. gegužės 4 d. atsakovas atliko 7 800 Eur avansinį mokėjimą. Atlikusi minėtus darbus ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 10 139 Eur sumai už pirmo aukšto medžiagas ir mūrijimo darbus. 2016 m. birželio 13 d. mokėjimo pavedimu atsakovas sumokėjo ieškovei 8 500 Eur. 2016 m. birželio 20 d. ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 6 161 Eur sumai. Ieškovė pažymėjo, jog nors šalys susitarė, kad pirmo aukšto statyba su perdengimo darbais kainuos 19 100 Eur, tačiau ieškovės patirtos išlaidos buvo mažesnės, todėl bendra darbų kaina sudarė 16 300 Eur, kurią atsakovas apmokėjo. Atlikus minėtus darbus atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į savo finansinę padėtį jis dėl kito darbų etapo į ieškovę kreipsis po metų. 2017 m. pavasarį šalys susitarė, kad antro aukšto mūrijimo bei stogo darbai sudarys 22 300 Eur. Atsakovas 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 3 500 Eur, 2017 m. birželio 7 d. – 6 500 Eur, 2017 m. liepos 4 d. – 8 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 22 d. – 4 300 Eur, iš viso – 22 300 Eur. Atitinkamai ieškovė pateikė atsakovui 2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 8 760 Eur sumai, 2017 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą 10 000 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 540 Eur sumai, iš viso 22 300 Eur sumai. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė atliks antro aukšto apšiltinimą. Minėti darbai buvo atlikti 2017 m. rudenį ir apie tai buvo pranešta atsakovui. Atsakovas nurodė, kad jis į Lietuvą grįš Kalėdų laikotarpiu ir atsiskaitys už visus atliktus darbus. Grįžus atsakovui, ieškovė pateikė atsakovui 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitas faktūras 3 000 Eur sumai už stogo pakalimo medžiagas ir darbus bei 6 204 Eur sumai už antro aukšto sienų apšiltinimo medžiagas ir darbus. Atsakovas grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovei 3 000 Eur, o likusią 6 204 Eur sumą nurodė sumokėsiantis greitu laiku. Kitą darbų etapą – pirmo aukšto namo sienų apšiltinimo darbus, šalys numatė tęsti 2018 m. pavasarį, tačiau atsakovas pranešė ieškovei, jog neribotam laikui atideda likusius statybos darbus, kadangi planuoja namą parduoti. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d. sumokėjo ieškovei 3 204 Eur bei žadėjo likusią 3 000 Eur sumą apmokėti per kelis mėnesius. Tačiau atsakovas šios skolos iki šiol nėra grąžinęs. 2018 m. pabaigoje ieškovė pateikė atsakovui priminimą dėl skolos grąžinimo. Atsakovas pateikė atsakymą, nurodydamas, kad šalys buvo susitarusios dėl 20 000 Eur darbų kainos, tačiau ieškovė kainą pakėlė iki 27 000 Eur, todėl atsakovas skolą sumokės pardavęs namą. Be to, įlinko stogas virš garažo vartų, todėl ieškovė turės pašalinti atsiradusius trūkumus. Ieškovė nurodė, kad ji ne kartą bandė susisiekti su atsakovu ir išsiaiškinti aplinkybes dėl atsiradusių trūkumų, tačiau to padaryti nepavyko.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė vieną 2017 m. gruodžio 27 d. kasos pajamų orderį ir aštuonis mokėjimo nurodymus, kurie neva patvirtina, kad atsakovas už gyvenamojo namo statybą sumokėjo ieškovei 51 334 Eur iš ieškovės išrašytų ir kartu su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma sudaro 54 334 Eur, t. y. atsakovo skola ieškovei sudaro 3 000 Eur. Vis dėlto atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs ir sumokėjo jai iš viso 55 034 Eur. Atsakovo teigimu, jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, netgi permokėjęs jai 700,00 Eur sumą. Pažymėjo, kad jis, be ieškovės nurodytų mokėjimų, 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderiu sumokėjo ieškovei 3 700 Eur. Nurodė, kad ieškovė PVM sąskaitas faktūras atsakovui išrašydavo atgaline data jam grįžus į Lietuvą, todėl atsakovas mokėjimo pavedimų paskirtį nurodydavo ne vadovaudamasis PVM sąskaitomis faktūromis, o pagal ieškovės žodžiu pateiktus nurodymus. Su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose realiai neatsispindi atliktų statybos rangos darbų, medžiagų pavadinimai, kiekiai arba statybos darbų atlikimo etapai, nurodyti ieškinyje, todėl iš su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio nėra galimybės nustatyti ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jų pagrįstumo. Sutiko, kad darbai buvo atliekami etapais, ir prieš kiekvieną etapą buvo atskirai tariamasi dėl kainos ir kitų sąlygų, tačiau pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje iškraipo faktines aplinkybes, ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius interpretuoja sau palankia linkme. Nesutiko su ieškinio teiginiais, kad prieš pradedant antro aukšto mūrijimo bei stogo darbus tarp šalių buvo aptarta 22 300,00 Eur kaina už šiuos darbus. Ieškovė šią kainą nurodo tik dėl to, kad atsakovas dalimis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliko būtent tokio dydžio bendros sumos bankinius pavedimus į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodo ieškovė, prieš pradedant darbus dar 2016 m. rudenį šalys susitarė dėl 20 000,00 Eur kainos už antro aukšto mūrijimo bei stogo darbus, ir tik vėliau atsakovas buvo informuotas, kad tikroji kaina bus didesnė.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 9 086,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumą, 700,00 Eur už atliktus darbus permokėtą sumą, 50,82 Eur įstatyminių palūkanų sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (9 836,89 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas defektų dydžio nustatymui. Nurodė, kad pradiniu 2019 m. rugsėjo 17 d. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 691,30 Eur gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią nustatė remdamasis statybų specialisto Ž. P. 2019 m. liepos 31 d. statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktu Nr. 9-18, tačiau po byloje atliktos ekspertizės paaiškėjo, kad ieškovės MB „Statuma“ atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo kaštai sudaro 8 420,57 Eur su PVM sumą. Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad ieškovė nekokybiškai atliko ir gyvenamojo namo komunikacijų įvadų įrengimo darbus, nes po to, kai atsakovas 2020 m. vasario 7 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo gyvenamąjį namą perleido pirkėjui J. K., 2020 m. balandžio 16 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl paslėptų namo trūkumų, kurie pasireiškia tuo, kad fekalinių nuotekų kanalizacija yra sujungta su lietaus kanalizacija sklypo teritorijoje ir nuvesta į lietaus nuotekų šulinį, kas neatitinka norminių statybos teisės aktų reikalavimų, t. y. pagal projektą nurodyta, kad lietaus ir fekalinė kanalizacija eina atskirais kanalais, ir fekalinės, ir lietaus nuotekos turi atskirus šulinius ir pajungtos į atskirus nuotekų tinklus. Atsakovas, gavęs gyvenamojo namo pirkėjo pretenziją, apmokėjo šių paslėptų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas (665,50 Eur su PVM), todėl įgijo teisę patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti iš ieškovės, kurios atlikti statybos veiksmai ir buvo nurodytų gyvenamojo namo trūkumų atsiradimo pasekmė. Atsakovas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pardavė už bendrą 87 000,00 Eur kainą. Šio turto pirkimo–pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į paaiškėjusius gyvenamojo namo statybos rangos darbų trūkumus, apie kuriuos atsakovas informavo namo pirkėją. Reikalavimą priteisti 700 Eur permoką grindė argumentais, jog pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas už namo statybos darbus yra ne tik visiškai atsiskaitęs su ieškove, bet ir permokėjęs ieškovei 700,00 Eur dydžio sumą. Atsakovo teigimu, tai patvirtina su ieškovės atsiliepimu į pradinį priešieškinį pateiktų įrodymų visuma: 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderis Nr. 000026, 2017 m. gruodžio 27 d. kasos pajamų orderis Nr. STA2017-03 ir 8 (aštuoni) vnt. mokėjimo nurodymų, kurių bendra suma 55 034,00 Eur, tuo tarpu, kaip minėta, atsakovas privalėjo sumokėti už darbus 54 334,00 Eur.
4. Ieškovė su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog 2016 m. spalio 4 d. atsakovas buvo sumokėjęs 3 700 Eur sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kurias sąlygojo žmogiškieji faktoriai (aplaidumas, pamiršimas), Z. B. nedelsdamas į ieškovės sąskaitą įnešė 3 700 Eur sumą bei vėliau išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kad pateisintų šį įnešimą, atitinkamai įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo surašyta buhalterinė pažyma dėl padarytų klaidų ištaisymo. Pažymėjo, kad 2016 metais ieškovės atlikti statybos darbai su medžiagomis nuo aptartos 19 100 Eur sumos (tai įtvirtinta paties atsakovo mokėjimo paskirtyje) pabrango iki 20 000 Eur sumos, t. y. 900 Eur. Pasak ieškovės, šis pabrangimas yra protingas ir racionalus, nes bet kokiuose statybos darbuose atsiranda nenumatytos ir netiesioginės išlaidos. Šiam statybos etapo „pabrangimui“ visiškai pritarė ir pats atsakovas, o visa tai patvirtina ir atsakovo atlikti mokėjimai ir tarp šalių buvusi mokėjimų atlikimo praktika. Ieškovė taip pat kritikavo atliktą teismo ekspertizę ir prašė ekspertizės išvadas vertinti kritiškai. Ieškovės teigimu, šiuo atveju atsakovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi pardavęs namą negali reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas, kadangi tokių išlaidų jis nepatyrė ir nepatirs ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės MB „Statuma“ 700 Eur už atliktus darbus permokėtą sumą, 8 420,57 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumą, 50,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 171,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 767 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui R.R.; kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė.
6. Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų bei atsakovo reikalavimo priteisti 700 Eur permokėtą sumą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju rašytinės vartojimo rangos sutarties nėra, taip pat nėra rangos darbų sąmatų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsiskaitymo už gyvenamojo namo pirmojo, antrojo, trečiojo etapo metu atliktus darbus. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių sąskaitų faktūrų, banko sąskaitos išrašų nustatė, kad atsakovas pinigus mokėjo ieškovei iš anksto, o ieškovė vėliau išrašydavo atsakovui sąskaitas už atliktus darbus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovas pinigus, kurių gavimą patvirtina ieškovės išduotas 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderis serija Nr. 000026 3 700,00 Eur sumai, sumokėjo ieškovei avansu už kito etapo darbus ir medžiagas. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimus, šalių duotus žodinius paaiškinimus, šių paaiškinimų nuoseklumą, teismas sprendė, kad atsakovas yra atsiskaitęs ieškovei už darbus. Nustatė, kad bendra ieškovės išrašytų sąskaitų suma yra už 54 334 Eur, o bendra atsakovo apmokėta ieškovei suma yra 55 034,00 Eur, todėl pripažino, kad atsakovas yra permokėjęs ieškovei 700 Eur. Todėl ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovo patikslinto priešieškinio dalį dėl 700 Eur permokėtos sumos priteisimo tenkino.
Šalies argumentai
7. Dėl atsakovo priešieškiniu prašomos priteisti 9 086,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumos. Teismas nurodė, kad iš ekspertizės akto bei teismo posėdžio metu duotų teismo eksperto paaiškinimų matyti, kad ieškovės atlikti statybos darbai yra su trūkumais. Teismas pastebėjo, kad ieškovė, teigianti, jog ne visi atlikti statybos darbai yra su trūkumais, darbų trūkumų šalinimas yra blogai paskaičiuotas ar ieškovė nėra atsakinga už visus darbų trūkumus, turi pareigą įrodyti, kad ne visi darbų trūkumai susiję su jos atliktais rangos darbais, paneigti trūkumų būvimą ir įrodyti kitas aplinkybes, kurias nurodė. Vertindamas patikslinto priešieškinio reikalavimų, susijusių su statybos darbų trūkumais, pagrįstumą, teismas pasisakė dėl kiekvieno trūkumo atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Dėl gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog kolona tarp lango (iš kairės pusės) ir garažo vartų (iš dešinės pusės), pagal vienbučio gyvenamojo namo projektą tarp ašių 2-3 ašyje A-A nebuvo numatyta. Stogo įlinkis atsirado dėl ne pagal projektą įrengtos čerpių stogo dangos papildomo svorio. Nustatė, kad ieškovės atstovui Z. B. namo projektas buvo duotas. Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovo paaiškinimus, jog jis numanė, kad įlinkis gali atsirasti, bet atsakovui nieko nesakė, nes projekte kolona nebuvo numatyta, o atsirasiantį įlinkį bus galimą ištaisyti vėlesniame etape, ir nurodė, kad rangovas, kaip statybos srities specialistas, manydamas, jog techniniuose dokumentuose priimti netinkami sprendimai (nenumatyta kolona), turėjo apie tai įspėti atsakovą. Taip pat, teismo vertinimu, jei konkrečios betoninių čerpių stogo dangos pasirinkimą nurodė atsakovas, turėjo įspėti atsakovą apie galimas rizikas ir, įvertinęs galimai atsirasiančius ateityje defektus, atsisakyti kloti šią stogo dangą. Nustatė, kad atsiradusio minėto stogo įlinkio pašalinimo darbų kaina sudaro 459,13 Eur.
9. Dėl gyvenamojo namo medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo. Nustatė, kad namo projekto techninėje specifikacijoje nurodyta, kad: pastogės ir fasadų medinės konstrukcijos apdorojamos medžiagomis, didinančiomis jų atsparumą ugniai ir sertifikuotomis LR; mediena privalo atitikti GOST 8468-86E ir GOST24454-80 reikalavimus. Visa atvira mediena privalo būti antiseptikuota; visi mediniai (konstrukciniai) pastato elementai dažomi priešgaisriniais – antiseptiniais dažais. Teismo ekspertizės akte nurodoma, jog vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad medinių konstrukcijų padengimas, impregnavimas neatitinka reikalavimų pagal namo projektą. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė svarių, nenuginčijamų įrodymų, jog būtent atsakovo namo medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais. Nurodė, kad ieškovė neprašė atlikti papildomą ekspertizę jos nurodomu akredituotu metodu ir pažymėjo, jog ieškovė turėjo paneigti atsakovo argumentus dėl netinkamo medienos antiseptikavimo. Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs – iš pradžių ieškovės atstovas Z. B. nurodė, kad ne visa mediena buvo antiseptikuota, vėliau pasitaisė ir nurodė, kad visgi visa. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos sąskaitos, iš kurių matyti, kad tam tikru laikotarpiu buvo pirkti antiseptikai, neįrodo, kad šie antiseptikai buvo panaudoti būtent atsakovo namo statybos darbams, taip pat neįrodo, kad mediena jais buvo padengta visa ir tinkamai. Iš teismo eksperto paaiškinimų nustatė, kad teismo ekspertas lokalinėje sąmatoje Nr. 2 paskaičiavo išlaidas už medinių paviršių antiseptinimą bei jų padengimą ugniai atspariais dažais 490 kv. m. plotui. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad mediena buvo neantiseptikuota bei nepadengta ugniai atspariais dažais, gegnės įrengtos ne pagal projektą, ir kadangi ieškovė nepateikė dokumentų, jog medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais, todėl paskaičiavo pagal visą stogo plotą medienos padengimo ir impregnavimo darbų kainą. Teismas nurodė, kad iš teismo ekspertizės akte esančių 30, 31 pav. matyti, kad gegnės yra impregnuotos, tačiau visa kita mediena nebuvo padengta antiseptiku ir ugniai atspariais dažais. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad gegnės įrengtos ne pagal projektą, o teismo ekspertizės akto 55 puslapyje matyti žalios spalvos gegnės, jas įrengė naujas rangovas. Nurodė, kad medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo darbai paskaičiuoti 5 836,92 Eur sumai.
10. Dėl metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo. Nurodė, kad teismo ekspertizės akte nurodoma, jog gyvenamojo namo metalinės konstrukcijos (sijos) pažeistos korozijos; metalinių konstrukcijų gruntavimas ir dažymas neatitinka reikalavimų pagal namo projektą. Iš teismo ekspertizės akto 8, 9, 12, 13, 14 paveikslėlių nustatė, jog metalinės konstrukcijos (sijos) yra pažeistos korozijos. Teismas pažymėjo neturintis pagrindo abejoti teismo eksperto nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamo metalo paruošimo.
11. Dėl silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo. Nurodė, kad teismo ekspertizės akte nurodoma, jog tarpų tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos neužtaisymas neigiamai įtakoja esminius reikalavimus – šiuo atveju silikatinių blokų pertvaros ir sienos neužtikrina garso izoliacijos ir atsparumo.
12. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys kituose įrodymų šaltiniuose, todėl šiuo atveju teismas vadovaujasi ekspertizės akto duomenimis. Byloje nėra duomenų, jog ekspertizės išvados būtų nepagrįstos, nepatikimos ar ydingos. Teismo vertinimu, deklaratyvūs ieškovės nesutikimai su ekspertizės aktu nepaneigia ekspertizės išvadų patikimumo ir objektyvumo. Taip pat pastebėjo jog nors ieškovė su ekspertizės išvadomis nesutinka ir kelia prielaidas dėl akte padarytų paskaičiavimų, nesutinka su kai kuriomis išvadomis, tačiau ekspertizės aktas nėra nuginčytas, įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingas išvadas, nei ekspertizės akte, nurodyta nėra, taip pat ieškovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų, priešingų medienos ir/ar metalinių konstrukcijų plotų paskaičiavimų, ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad ekspertizės metu paskaičiuoti plotai neatitinka realių skaičių, kaip pavyzdžiui medienos ir metalinių konstrukcijų pirkimo dokumentų, sąmatos su medžiagų kiekiais ar kt.
13. Teismas konstatavo, kad už trūkumus, nurodytus ekspertizės akte – gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio, medinių konstrukcijų padengimo, impregnavimo neatitikimo pagal namo projektą reikalavimams, metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo neatitikimo pagal namo projektą reikalavimams, tarpų tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos bei silikatinių blokų mūro nelygumo yra atsakinga ieškovė. Atsižvelgęs, jog priešieškinio reikalavimas dėl trūkumų šalinimo išlaidų sumos priteisimo dėl gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio pašalinimo – 459,13 Eur; medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo – 5 836,92 Eur; metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo – 919,95 Eur; silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo – 1 204,57 Eur, bendra suma 8420,57 Eur, sprendė, jog reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas.
14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas sumokėjo ieškovei visas sumas už statybinių darbų atlikimą, byloje nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Kadangi atlikti darbai yra su trūkumais, atsakovas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir šiuo atveju jis prašo priteisti darbų trūkumų pašalinimo išlaidas. Pabrėžė, kad atsakovas, sumokėdamas ieškovei už atliekamus darbus, pagrįstai tikėjosi, kad jos atlikti darbai bus kokybiški ir atitiks jiems nustatytus reikalavimus, todėl šiuo atveju jis turi teisę reikšti ieškovei reikalavimą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu, nėra reikšminga tai, kad atsakovas teismo sprendimo priėmimo dieną nebėra gyvenamojo namo savininkas. Byloje įrodyta, kad atsakovas patyrė išlaidas dėl statybinių darbų atlikimo, sumokėjo už juos, tačiau ieškovė tinkamai jų neatliko. Atsakovas negavo iš ieškovės tinkamos ir kokybiškos statybinių darbų paslaugos. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentu, jog nekokybiški statybos darbai turėjo įtakos mažesnei parduodamo namo kainai.
15. Dėl namo nuotekų tinklo remonto darbų. Teismas atsakovo reikalavimą priteisti 665,50 Eur trūkumų šalinimo išlaidas dėl namo nuotekų tinklo trūkumų vertino kaip nepagrįstą ir atmetė konstatavęs, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pajungė fekalinių nuotekų sistemą.
16. Vadovaudamasis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi atsakovui iš ieškovės priteisė 50,82 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos, nuo jų įgijimo momento (2018 m. balandžio 6 d.) iki pradinio priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 17 d. įskaitytinai). Remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.37 straipsniu iš ieškovės atsakovui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos už priteistą 9 171,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
17.1. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl 3 000 Eur skolos neegzistavimo. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2016 m. spalio 4 d. atsakovas pagal ieškovės išrašytą kasos pajamų orderį Nr. 000026 buvo sumokėjęs 3 700 Eur sumą, kuriame nurodyta paskirtis – „statybos darbai ir statybinės medžiagos“. Priešingai nei teigia atsakovas, ši suma nebuvo avansas už kito etapo darbus. Galutinė statybų kaina paaiškėdavo tik etapo pabaigoje, o ne jo pradžioje, todėl papildomos sąskaitos būdavo išrašomos statybos etapo pabaigoje. Todėl 2016 metų pabaigoje buvo nurodyta galutinė trūkstama suma už 2016 metų statybos darbus, su kuria atsakovas sutiko ir 2016 m. spalio 4 d. grynais pinigais sumokėjo ieškovei. Byloje esantis atsakovo elektroninis laiškas patvirtina šią ieškovės poziciją. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu dėl įrodymų vertinimo taisyklių labiau tikėtina ir pagrįsta laikytina būtent atsakovo pozicija, jog 3 700 Eur apmokėjimas įvyko už antrojo etapo darbus, kurie buvo atlikti 2016 metais ir todėl nuo šalių aptartos statybų etapo darbų kainos – 19 100 Eur sumos, šis etapas pabrango iki 20 000 Eur sumos.
17.2. Dėl 8420,57 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumos (ne) pagrįstumo. Dėl stogo įlinkio. Sutiktina su eksperto pateikta išvados dalimi, kurioje nurodoma, kad įlinkis susidarė dėl stogo dangos apkrovos. Ieškovė matė namo projektą ir juo vadovavosi, tačiau sprendžiant stogo dangos pasirinkimo klausimą – skarda ar bituminės čerpės, atsakovas pareiškė pageidavimą, jog nori kur kas geresnės, patikimesnės ir brangesnės stogo dangos – betoninių čerpių. Atsiradusi pasekmė – gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkis, laikytinas kaip smulkus nukrypimas bei atliktas paties atsakovo sutikimu. Nagrinėjamu atveju, esantis stogo įlinkis buvo vizualinis defektas, nekėlęs jokių neigiamų pasekmių – medinės konstrukcijos neskilo, neįtrūko, nors nuo pastebėto įlinkio iki įlinkio pašalinimo praėjo 1,5 metų. Šis teismo nustatytas statybos darbų defektas nekėlė jokios grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, todėl turėjo būti nustatytas, kaip smulkus nukrypimas, neturintis įtakos statybos objekto kokybei.
17.3. Dėl gyvenamojo namo medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo. Teismo ekspertas medinių konstrukcijų padengimą / nepadengimą nustatė vizualiniu būdu. Nėra paimtas nei vienas mėginys ir neištirtas akredituotu metodu, kaip pvz.: mikrocheminis tyrimas, o teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas nurodė, kad dalis medinių konstrukcijų visgi buvo padengta antiseptiku. Teismo eksperto panaudotas neegzistuojantis ekspertizės atlikimo metodas „vizualinis nustatymo būdas“ nulėmė neteisingos išvados padarymą. Teismo eksperto klaidinga prielaida, kad stogo medinės konstrukcijos yra neimpregnuotos, lėmė tai, jog buvo klaidingai nustatyta pasekmė – reikalinga impregnuoti. Nėra aiškūs teismo ekspertizės akte pateiktis lokalinės sąmatos (Nr. 2) skaičiavimai toje apimtyje, kurioje nurodomas atliktinų darbų kiekis – medinių paviršių dengiamas plotas 490 m2 (100 x 4,9). Teismo ekspertizės akte nėra jokios tiriamosios dalies, t. y. ką teismo ekspertas įvertino, kaip nudažyta, kokių kiekių neįvertino, kaip apskaičiavo lokalinėje sąmatoje nurodomą kiekį ir pan. Atsakovas nesiėmė priemonių, kad eksperto išvados patikimumas būtų pagrįstas ir patvirtintas. Nagrinėjamu atveju, aiškiai matyti, kad teismo eksperto ekspertizės akto išvadoje: i) nėra tiriamosios dalies, t. y. visiškai neaišku ką teismo ekspertas įvertino (kas ir kiek impregnuota), kaip apskaičiavo, kokius duomenis įtraukė, kokius ne; ii) kyla pagrįstų abejonių dėl jo eigos, t. y. kaip visgi galima vizualiai nustatyti medienos impregnavimą; iii) nėra fiksuota, kad apžiūros metu yra atlikinėjami vidaus ir išorės apdailos darbai.
17.4. Dėl metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo. Teismas besąlygiškai pasirėmė teismo ekspertizės aktu ir apeliantės keltos abejonės dėl metalinių konstrukcijų dažymo ploto apskaičiavimo teisingumo, t. y. 55 kv. m., visiškai nevertino. Teismo ekspertizės akte nėra nei tiriamosios, nei dėstomosios dalies pasisakant dėl apskaičiuojamo dažytino ploto. Nėra aišku, ką teismo ekspertas skaičiavo ir kokius duomenis ėmė skaičiuodamas. Nesant aprašomosios, dėstomosios, tiriamosios dalies yra visiškai neaišku, kur ir kokios konstrukcijos buvo nufotografuotos, nes didžioji jų dalis (pagal projekto duomenis) jau yra uždengtos. Pateikiamas 55 kv. m. (kas sudarytų 5,5 metro ploto ir netgi 10 metrų ilgio dengiamą plotą) dengimo plotas yra akivaizdžiai nepagrįstas skaičius, kuris tik patvirtina teismo eksperto išvados neteisingumą.
17.5. Dėl silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo. Nors ieškovė buvo nurodžiusi poziciją, kuri nuo pat proceso pradžios nekito – kad ji nebuvo priėjusi prie etapo įvesti inžinerinius tinklus ir / ar vidaus apdailos darbus, tačiau teismas visgi besąlygiškai pasirėmė teismo eksperto nurodyta aplinkybe, kad ertmių neužpildymas yra darbo trūkumas. Apie tai, kad ieškovė net nebuvo pradėjusi šių darbų, netiesiogiai patvirtinama pačiame ekspertizės akte apibūdinta „Apdailos darbų“ sąvoka“ – tai baigiamųjų statybos darbų rūšys: grindų įrengimas, langų ir durų blokų montavimas, pertvarų, lubų įrengimas iš plokščių, atitvarų apšiltinimas ir t.t. Visų šių duomenų išvada yra neginčytina – apeliantė nebuvo pradėjusi inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo. Nepasiekus šių stadijų negalima daryti ir išvados, kad iki šių darbų pradėjimo tarpai nėra užtaisyti. Pažymėtina, kad 2018 metais atsakovas visus statybos darbus sustabdė, nes pranešė, kad ketina namą parduoti. Jokie darbai 2018 metais jau nebuvo atliekami. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad vienoje sienoje paliko tarpą (ertmę) su vieninteliu tikslu – jog ateityje įrengiant vidaus inžinerinius tinklus (kai bus prieita prie tos stadijos) nereikėtų ardyti sienų, papildomai gręžti ar pan. Kaip matyti, naujasis namo savininkas, atlikdamas vidaus darbus bei įrenginėdamas namo vidaus inžinerinius tinklus, pasinaudojo ieškovės paliktomis ertmėmis ir pro jas be jokių pastangų pravedė ne tik vamzdynus, bet ir laidines komunikacijas. Palikta neužtaisyta sienos viršutinė dalis (ertmė) yra virš vidinės namo sienos, t. y. gyvenamojo namo viduje, todėl jos neturi jokios įtakos namo sandarumui, atsparumui. Teismas, nors ir pacitavęs teismo eksperto statybinio reglamentavimo normą, kad „<...>tarpai turi būti užtaisyti iki inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo“, tačiau šį teiginį neteisingai susiejo su ieškovės (ne) atliktais darbais.
17.6. Dėl atsakovo pasirinkto teisių gynimo būdo – atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, atsakovui pardavus gyvenamąjį namą, jokios išlaidos už defektų trūkumų šalinimą atsakovo niekada nebus patirtos. Atsakovas pardavė gyvenamąjį namą, iš kurio kildinamas trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas; jis pirkimo–pardavimo sutartyje neperleido teisių į išlaidų atlyginimą pirkėjui; atsakovas niekada nepatirs trūkumų šalinimo išlaidų, kurias gaus iš ieškovės. Besibaigiant teismo procesui nurodyti atsakovo argumentai, susiję su parduoto namo kainos sumažinimu dėl defektų, vertintini kritiškai, kadangi šioje byloje nebuvo įrodinėjamas deliktinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
18. Atsakovas skundžiamą sprendimą prašo aplikti nepakeistą, o skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ieškinio nepagrįstumą dėl 3 000 Eur skolos patvirtina ne tik atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai, tačiau ir nenuosekli ieškovės pozicija. Apeliantė nurodė, kad galimai dėl žmogiškos klaidos kasos pajamų orderis pasimetė buhalterijoje, tačiau 2020 m. vasario 10 d. buhalterinėje pažymoje nurodoma, kad toks kasos pajamų orderis niekada buhalterijai nebuvo pateiktas. Apeliaciniame skunde nurodoma versija, jog darbų atlikimo metu išaugo darbų kaina, nėra pagrįsta, kadangi: 1) šią versiją ieškovė byloje pateikė tik su atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį, t. y. vėliau, nei atsakovas į bylą pateikė 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį Nr. 000026; 2) jei vadovautis pačios apeliantės nurodytu modeliu: kainos suderinimas žodžiu – avansas – darbai – sąskaita, matyti, kad, atlikus dalį pirmo aukšto su perdengimu darbų, buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. STA Nr. 2016/04 10 139,00 Eur sumai ir, 2016 m. birželio 20 d. pabaigus pirmo aukšto perdengimo darbus, buvo išrašyta sąskaita faktūra STA Nr. 2016/05 6 161,00 Eur sumai. Taigi pati ieškovė akcentuoja, kad 2016 m. vasario 20 d. jau buvo baigti gyvenamojo namo pirmo aukšto statybos darbai, tuo tarpu 3 700 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. 000026 ieškovei sumokėti tik 2016 m. spalio 4 d. – akivaizdu, kad ieškovės pateikta faktinių aplinkybių versija prieštaringa, nenuosekli, todėl atmestina kaip nepagrįsta. Taip pat nesutiktina su ieškovės skunde pateikiamomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė darbų priėmimo perdavimo aktų nerašė, nes neva tai buvo žodžiu sutarta, jog tokiu aktu bus laikoma išrašyta sąskaita faktūra. Šalys dėl to niekada nesitarė, kaip ir nesitarė dėl to, kad neva tai, jei atsakovas turės pretenzijų, pastarasis apie jas praneš, o ieškovė jas šalins savo sąskaita. Vartojimo rangos santykių teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad visi byloje ieškovės deklaruojami neaiškumai, neatitikimai dėl neva tai padidėjusios gyvenamojo namo pirmo aukšto statybos darbų kainos, apmokėjimo ir sąskaitų išrašymo, kasos pajamų orderio Nr. 000026 išrašymo, turi būti aiškinami būtent ieškovės nenaudai, kaip profesionalaus verslininko, kuriam keliami aukštesni reikalavimai ir veiklos standartai.
18.2. Dėl 8 420,57 Eur trūkumu šalinimo išlaidu sumos (ne) pagrįstumo. Ieškovė, teigianti, kad ne visi atlikti statybos darbai yra su trūkumais, darbų trūkumų šalinimas yra blogai paskaičiuotas ar ieškovė nėra atsakinga už visus darbų trūkumus, turi pareigą įrodyti, kad ne visi darbų trūkumai susiję su jos darytais rangos darbais, paneigti trūkumų buvimą ir pagrįsti kitas jos įrodinėjamas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Primintina, kad byloje ieškovės netinkamų darbų atlikimo faktą patvirtina ne tik teismo ekspertizės aktas, tačiau ir statybų techninės priežiūros specialisto Ž. P. 2019 m. liepos 31 d. statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akte Nr. 9-18 užfiksuoti defektai.
18.3. Dėl stogo įlinkio. CK 6.695 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Atsakovas nereikalavo, neliepė ir niekada nesutiko, kad būtų nukrypta nuo projekto ir įrengta kitokia nei numatyta stogo danga, t. y. danga, kuri net 7 kartus labiau apkrauna stogo konstrukcijas ir kelia riziką dėl pastato saugumo, atsparumo, tinkamumo, o galiausiai ir nulėmė atsiradusį stogo įlinkį.
18.4. Dėl gyvenamojo namo medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo. Ieškovė nepateikė svarių, nenuginčijamų įrodymų, jog būtent atsakovo namo medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais. Itin svarbu tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, t. y. ieškovės atstovas Z. B. iš pradžių nurodė, kad ne visa mediena buvo antiseptikuota, vėliau nurodė, kad visgi visa mediena buvo antiseptikuota. Teismas pagrįstai įvertino, kad į bylą ieškovės pateiktos sąskaitos, iš kurių matyti, kad tam tikru laikotarpiu buvo pirkti antiseptikai, neįrodo, kad šie antiseptikai buvo panaudoti būtent atsakovo namo statybos darbams, taip pat neįrodo, kad mediena jais buvo padengta visa ir tinkamai. Pažymėtina, kad teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokio pobūdžio ekspertizėms labai retai yra organizuojama medienos ekspertizė. Medienos impregnavimas ar neimpregnavimas yra matomas vizualiai. Dažai yra su pigmentu būtent tam, kad matytųsi, ar mediena yra tolygiai padengta. Faktą, kad mediena buvo impregnuota, turi įrodyti rangovas, t. y. ieškovė turėjo paneigti atsakovo argumentus dėl netinkamo medienos antiseptikavimo, tačiau to ji nepadarė, taip pat neprašė atlikti papildomos teismo statybinės techninės ekspertizės jos nurodomu akredituotu metodu. Svarbu tai, kad jei apeliantė būtų atlikusi medienos impregnavimo darbus, ji turėtų galimybę tokių darbų atlikimą pagrįsti tą patvirtinančiais įrodymais, tačiau tokių duomenų byloje nėra, o ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad konkrečios medžiagos buvo panaudotos atliekant darbus ginčo objekte. Svarbu ir tai, kad sąskaitos faktūros į bylą buvo pateiktos po teismo ekspertizės akto surašymo. Būtina paminėti, kad apeliantė, atlikdama rangos darbus, nevedė būtinos dokumentacijos, dėl ko susiklostė tokia situacija, kad ji neturi objektyvios galimybės pagrįsti savo neva tai atliktus darbus, tuo pačiu nėra objektyvios galimybės patikrinti apeliantės įtikinėjimą, kad impregnavimo darbus ji atliko. Atsižvelgiant į tai, kad gegnės buvo įrengtos ne pagal projektą, o kita mediena neantiseptikuota bei nepadengta ugniai atspariais dažais, o ieškovė nepateikė dokumentų, kad medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais, medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo darbai paskaičiuoti 5 836,92 Eur sumai.
18.5. Dėl metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo. Apeliantė veikė savo rizika ir, nepildydama būtinosios dokumentacijos, šiuo atveju turi prisiimti jai tenkančias pasekmes, t. y. apeliantė privalo atsakyti už atsiradusius defektus. 2019 m. liepos 31 d. statybos techninės priežiūros vadovo Ž. P. sudarytame statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akte Nr. 9-18 buvo nurodyta, kad medinės, metalinės konstrukcijos, joms naudotos medžiagos turi turėti medžiagiškumo kokybės deklaracijas, sertifikatus; statinyje naudojamos sandarinimui medžiagos, kurių paskirtis yra nederinta pagal statybos taisyklių rekomendacijas. Taigi, tiek teismo ekspertas, tiek statybos techninės priežiūros vadovas Ž. P. priėjo identiškos išvados dėl metalinių konstrukcijų neleistinos korozijos fiksavimo ir iš esmės identiškos tokių defektų šalinimo kainos.
18.6. Dėl silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo. Priešingai, nei teigia apeliantė, tarpų tarp sienos ir betoninės perdangos palikimas yra statybos defektas, ką ir nustatė teismo ekspertas A. S.. Teismo ekspertas, teismo posėdžio atsakydamas į užduotus klausimus, aiškiai nurodė, kad tokie tarpai nepaliekami tikslu įvesti inžinerinius tinklus ir/ar atlikti vidaus apdailos darbus. Taip pat, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią darbų užsakymo, atlikimo ir apmokėjimo praktiką, ieškovei nebuvo pagrindo palikti nurodytų ertmių, nežinant ir objektyviai neįsitikinus, kad inžinerinių darbų klojimo ir vidaus apdailos darbus ji neabejotinai atliks netolimoje ateityje. Tik būdama įsitikinusi dėl darbų užsakymo iš atsakovo pusės apeliantė turėjo pagrindą nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir palikti ertmes inžinerinių komunikacijų nutiesimui, tačiau atsakovas nuolat ieškovę informuodavo, kad svarsto nebetęsti statybų ir ginčo namą parduoti. Aplinkybė, kad naujasis savininkas pasinaudojo ertmėmis, nekeičia fakto, kad vidinių sienų mūrijimo darbas buvo atliktas nesilaikant norminių teisės aktų keliamų reikalavimų.
18.7. Dėl atsakovo pasirinkto teisiu gynimo būdo atlyginti defektu šalinimo išlaidas. Priešingai, nei teigiama skunde, atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas. Atsakovo patikslintame priešieškinyje buvo nurodyta, kad užsakovui (atsakovui) užtenka įrodyti statybos darbų netinkamos kokybės (defektų) egzistavimo faktą, kurį visiškai patvirtina Ž. P. sudarytas aktas. Nors atsakovas, kaip minėta, dar 2018 m. gruodį pastebėjo stogo įlinkimą virš garažo, ką liudija kaip priedas Nr. 2.1. teikiama fotonuotrauka, tačiau, neturėdamas specialių statybos srities žinių, galutinai tiek apie šį, tiek apie kitus namo statybos defektus jis sužinojo tik tada, kai buvo sudarytas minėtas aktas. Kadangi defektai paaiškėjo per įstatymo nustatytą garantinį laikotarpį (CK 6.678 straipsnio 2 dalis), be to, kaip minėta aukščiau, ginčo šalys iki šiol nepasirašė ieškovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto (aktų), atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės gyvenamojo namo statybos darbų defektų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškovės nesutikimo su statybos techninės priežiūros vadovo Ž. P. nustatytomis aplinkybėmis byloje priimtas sprendimas skirti statybos techninės veiklos ekspertizę, kurios atlikimas pavestas teismo ekspertui A. S.. Teismo ekspertizės aktas ne tik kad patvirtino Ž. P. išvadas apie akivaizdžiai nekokybiškai atliktus statybos darbus, tačiau iš jo tapo aiški defektų šalinimo išlaidų suma. Prie teismo ekspertizės akto pridėtos lokalinės sąmatos įrodo, kad ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo kaina yra lygi 8 420,57 Eur. Priešingai, nei nurodo apeliantė, defektų šalinimo išlaidos nėra siejamos su realaus tikėtinumo kriterijumi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
21. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nenuosekliai ištyrė byloje esančius duomenis, nepašalino prieštaravimų tarp jų ir netinkamai atskleidė bylos esmę, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Apeliantė akcentuoja, kad nukrypta nuo teismų praktikos ir neteisingai aiškintos bei taikytos materialinės teisės normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visa apimtimi, teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno apeliacinio skundo atskirai.
Dėl ieškinio reikalavimų ir atsakovo reikalavimo priteisti 700 Eur permokėtą sumą
22. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas lėmė neteisingą išvadą, jog atsakovas yra permokėjęs ieškovei 700 Eur sumą. Todėl prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisti 3 000 Eur skolą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei kasacinio teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo nenustatė.
23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra rašytinės vartojimo rangos sutarties, taip pat nėra rangos darbų sąmatų, nėra ir darbų perdavimo–priėmimo aktų, todėl koks iš tiesų tarp šalių buvo susiklostęs darbų užsakymo ir apmokėjimo modelis, spręstina iš į bylą pateiktų šalių įrodymų bei jų paaiškinimų.
25. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas liko skolingas 3 000 Eur pagal paskutinę 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą STA Nr. 2017011 išrašytą 6 204,00 Eur sumai, kurios dalį 3 204,00 Eur atsakovas 2018 m. balandžio 5 d. bankiniu pavedimu apmokėjo, o likusią dalį žadėjo apmokėti vėliau pardavęs namą. Atsakovas įrodinėjo, jog jis ieškovei yra sumokėjęs 700 Eur daugiau, nei jis turėjo sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, ir šiai aplinkybei pagrįsti bylos nagrinėjimo metu pateikė 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, jog atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 3 700 Eur sumą, ir kurio nei teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, nei teikiant ieškinį ieškovė nepaminėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus nustatė, kad bendra ieškovės išrašytų sąskaitų suma yra už 54 334 Eur, o bendra atsakovo apmokėta ieškovei suma yra 55 034,00 Eur, todėl pripažino, jog atsakovas yra permokėjęs ieškovei 700 Eur sumą.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta versija, jog tarp šalių tik statybos darbų pradiniuose etapuose buvo susiklostęs darbų užsakymo ir apmokėjimo modelis (kainos suderinimas žodžiu – avansas – darbai – sąskaita), stokoja pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima ignoruoti aplinkybių, jog 2019 m. gegužės 28 d. pateiktame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė nurodė, jog vykdydama R. R. užsakymą – gyvenamojo namo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), juos visiškai atliko ir išrašė sąskaitas faktūras (8 vnt.)., už 54 334,00 Eur sumą, tačiau skolininkas yra sumokėjęs tik 51 334,00 Eur, t. y. skolininkas yra nesumokėjęs 3 000 Eur sumos pagal 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą STA Nr. 2017011, kuri buvo išrašyta 6 204,00 Eur sumai. Pateikdama ieškinį ieškovė nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad atsakovas yra nevisiškai apmokėjęs 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą STA Nr. 2017011, ir išsamiai paaiškino šios 3 000 Eur skolos susidarymo aplinkybes. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atliktų statybos rangos darbų bendra suma yra 54 334,00 Eur, o ją sudaro: 1) 6 530,00 Eur už komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo darbus; 2) 16 300,00 Eur už pirmo aukšto su perdengimu darbus; 3) 22 300,00 Eur už antro aukšto mūrijimo darbus; 4) 3 000,00 Eur už stogo pakalimo darbus; 6 204,00 Eur antro aukšto apšiltinimo darbus. Be kita ko nurodė, jog dėl antrojo etapo darbų kainos sumažėjimo nuo šalių sutartos kainos ieškovei pavyko atsakovo naudai patirti mažesnių išlaidų, kas atitinkamai sumažino darbų apimtis bei medžiagas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui į bylą pateikus 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį 3 700 Eur sumai ir paaiškėjus, jog atsakovas ieškovei yra sumokėjęs iš viso 55 034 Eur sumą, ieškovė pakeitė poziciją ir paneigė savo anksčiau nurodytas aplinkybes, jog vykdant rangos darbus pavyko sumažinti darbų kainą, ir nurodė priešingas aplinkybes – darbų kaina sutarties vykdymo metu nebuvo sumažinta – ji buvo padidinta. Pastarajai pozicijai pagrįsti ieškovė nurodė aplinkybes, jog 2016 m. spalio 4 d. ji gavo iš atsakovo 3 700,00 Eur sumą ir tuo pagrindu išrašė 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį Nr. 000026, bei paminėjo, jog šis mokėjimas nebuvo įtrauktas į ieškovės buhalterinę apskaitą dėl klaidos, tačiau nurodė, jog tai savaime nereiškia, jog atsakovas nebėra skolingas, kadangi iš tiesų antrojo statybos darbų vykdymo metu darbų sutarta 19 100 Eur kaina nesumažėjo iki 16 300 Eur, kaip ieškovė teigė iš pradžių, tačiau padidėjo iki 20 000 Eur. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, 2020 m. vasario 10 d. buhalterinę pažymą Nr. 2020/0 ir 2020 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą serija STA Nr. 2020005.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios naujos, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinyje neminėtos aplinkybės, vertintinos kritiškai. Visų pirma, kaip jau minėta, ieškovė savo poziciją pakeitė tik bylos nagrinėjimo metu atsakovui pateikus 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį. Antra, menkai įtikima, jog ieškovė ieškinio pateikimo metu nebūtų žinojusi tikslių aplinkybių dėl darbų kainos (sumažėjo šalių sutarta darbų, kurie buvo atlikti antrojo darbų atlikimo etapo metu, darbų kaina ar padidėjo). Kaip matyti, ieškinyje detaliai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, susijusios su darbų užsakymu, jų atlikimu ir apmokėjimu (ieškinio 3.1 – 3.8 papunkčiai). Taigi būtent iš ieškinyje nurodytų aplinkybių galima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusį darbų užsakymo ir apmokėjimo modelį (kainos suderinimas žodžiu – avansas – darbai – sąskaita). Vadovaujantis šiuo ieškinyje nurodytu modeliu, t. y. sprendžiant, jog sąskaitos faktūros buvo išrašomos po to, kai užbaigiami darbai ir paaiškėja galutinė už konkretaus etapo darbus kaina, matyti, kad antrojo etapo darbų (pirmojo aukšto su perdengimu darbai) šalių sutarta kaina buvo 19 100 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2016 m. gegužės 4 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 7 800 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – „už pirmo aukšto sienas ir perdengimą dalis nuo 19 100 eurų“). Ieškovė 2016 m. birželio 6 d. išrašė sąskaitą faktūrą serija Nr. STA2016/04 bendrai 10139 Eur sumai. Atsakovas 2016 m. birželio 13 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 8 500 Eur (mokėjimo paskirtis – „už pirmo aukšto sienas ir perdengimą dalis). Ieškovė 2016 m. liepos 20 d. išrašė sąskaitą faktūrą bendrai 6 161 Eur sumai. Bendra išrašytų sąskaitų faktūrų suma – 16 300 Eur, bendra atsakovo apmokėta suma už darbus - 16 300 Eur. Kaip jau minėta, ieškinyje buvo nurodyta, kad nors šalys ir buvo sutarusios, jog pirmo aukšto statyba su perdengimo darbais kainuos 19 100 Eur, tačiau Z. B. pavyko atsakovo naudai patirti mažesnių išlaidų, kas atitinkamai sumažino darbų apimtis bei medžiagas, todėl Z. B. išrašė dvi sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė 16 300,00 Eur, kuri visa ir buvo apmokėta atsakovo.
28. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, 2016 m. vasario 20 d. buvo baigti gyvenamojo namo pirmo aukšto statybos darbai, tačiau kasos pajamų orderis 3 700 Eur sumai išrašytas tik 2016 m. spalio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po antrojo etapo statybos darbų užbaigimo. Duomenų, jog atsakovas buvo informuotas apie tai, jog jis turi sumokėti didesnę sumą, nei yra nurodyta 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. liepos 20 d. pateiktose sąskaitose faktūrose, byloje nėra. Kolegija pastebi, jog byloje nėra ne tik patikimų įrodymų, leidžiančių įvertinti kokių konkrečių darbų ir dėl kokių priežasčių darbų kaina vis dėlto padidėjo nuo faktiškai išrašytos ir atsakovo apmokėtos 16 300 Eur sumos iki 20 000 Eur, t. y. net 900 Eur daugiau, nei buvo šalių sutarta, tačiau šių aplinkybių nedetalizuoja ir ieškovė. Taip pat primintina, kad ieškovė nepateikė svarių argumentų, kodėl ieškinyje nurodė aplinkybes dėl sumažintos antrojo etapo darbų kainos. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė (verslininkė) ieškinyje nurodžiusi konkrečias antrojo etapo darbų kainas ir argumentuotai nurodžiusi, kodėl sutarta darbų kaina nuo 19 100 Eur buvo sumažinta iki 16 300 Eur, galėjo suklysti ir / ar neteisingai nurodyti faktines aplinkybes.
29. Kolegijos nuomone, paminėtų aplinkybių pakanka įsitikinti, jog atsakovės pateikta faktinių aplinkybių versija yra nenuosekli ir prieštaringa, todėl atmestina kaip nepagrįsta. Paminėtina ir tai, jog atsakovas neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atliktais darbais ir / ar pateiktomis sąskaitomis, o nesutikimą su ieškiniu motyvavo tik aplinkybe, jog ieškovė nėra įtraukusi į apskaitą 2016 m. spalio 4 d. atsakovo atlikto mokėjimo 3 700 Eur sumai pagal ieškovės išrašytą 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį Nr. 000026, t. y. atsakovo pozicija nekito viso bylos nagrinėjimo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme metu.
30. Todėl, įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pinigus, kurių gavimą patvirtina ieškovės išduotas 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderis Nr. 000026 3700 Eur sumai, sumokėjo ieškovei avansu už kito etapo darbus ir medžiagas, o ne todėl, kad buvo informuotas apie prievolę sumokėti 3700 Eur sumą, kuri susidarė dėl antrojo etapo darbų kainos padidėjimo.
31. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra ne tik sumokėjęs visą atliktų darbų kainą, tačiau ir yra permokėjęs ieškovei 700 Eur sumą. Todėl apeliantės reikalavimas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo atmestinas.
Dėl priteistos 8420,57 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumos
32. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 9 086,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumą už: 1) gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio pašalinimą – 459,13 Eur; 2) medinių konstrukcijų padengimą ir impregnavimą – 5 836,92 Eur; 3) metalinių konstrukcijų gruntavimą ir dažymą – 919,95 Eur; 4) silikatinių blokų mūro defektų pašalinimą ir ertmių užtaisymą – 1 204,57 Eur; 5) namo nuotekų tinklo remonto darbus 665,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino pagrįstus atsakovo argumentus dėl 1–4 punktuose nurodytų defektų ir jų šalinimo išlaidų sumos; priešieškinio reikalavimą dėl namo nuotekų tinklo remonto darbų atmetė konstatavęs, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė pajungė fekalinių nuotekų sistemą su lietaus nuotekų sistema. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Įvertinusi, jog apeliaciniame skunde detaliai pasisakoma atskirai dėl kiekvieno šioje byloje įrodinėto statybos darbų trūkumo, teisėjų kolegija taip pat aptars kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, susijusį su darbų trūkumais.
Dėl stogo įlinkio
33. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad kolona tarp lango (iš kairės pusės) ir garažo vartų (iš dešinės pusės) pagal vienbučio gyvenamojo namo projektą tarp ašių 2-3 ašyje A-A nebuvo numatyta. Stogo įlinkis atsirado dėl ne pagal projektą įrengtos čerpių stogo dangos papildomo svorio. Šio defekto pašalinimui reikėtų įrengti metalinę koloną, kurios kaštai sudaro 459,13 Eur.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė sutinka su eksperto pateikta išvados dalimi, kurioje nurodoma, kad įlinkis susidarė dėl stogo dangos apkrovos. Pažymi, jog ieškovė matė namo projektą ir juo vadovavosi, tačiau sprendžiant stogo dangos pasirinkimo klausimą – skarda ar bituminės čerpės, atsakovas pareiškė pageidavimą, jog nori kur kas geresnės, patikimesnės ir brangesnės stogo dangos – betoninių čerpių. Kadangi apeliantė negalėjo nuspręsti ir savo nuožiūra sudėti žymiai brangesnės stogo dangos – betoninių čerpių, todėl, apeliantės teigimu, logiška išvada, kad buvo veikiama atsakovo nurodymu, t. y. gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje esantis stogo įlinkis laikytinas kaip smulkus nukrypimas bei atliktas paties atsakovo sutikimu. Teisėjų kolegija su šiuo skundu argumentu nesutinka.
35. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentai, jog būtent atsakovo valia buvo parinkta stogo danga, neatitinkanti projekto, vertinti kritiškai. Iš pateikto atsiliepimo į atsakovo priešieškinį matyti, kad iš pradžių ieškovė buvo nurodžiusi, jog šis defektas galimai susijęs su projektavimo klaida, t. y. nebuvo nurodžiusi aplinkybių dėl atsakovo valios parinkti kitą, ne projekte nurodytą, stogo dangą. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, jog betoninės čerpės buvo parinktos atsakovo pasirinkimu. Kolegija pastebi, jog ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi atsakovo 2018 m. gruodžio 8 d. rašytą elektroninį laišką, iš kurio turinio matyti, kad atsakovas nurodo statybos darbų defektą – stogo virš garažo vartų įlinkį, kurį, pasak atsakovo, ieškovė turėtų pašalinti. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina pažymėti, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas nurodė, kad būtų parinkta stogo danga, kurios svoris apie 7 kartus didesnis už projekte numatytos stogo dangos svorį. Antra, menkai tikėtina, kad atsakovas, būdamas informuotas apie tai, kad jo pasirinkta betoninių čerpių danga reikšmingai neatitinka projekte numatytos dangos parametrus, būtų sutikęs nesivadovauti projektu. Trečia, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog jei konkrečios betoninių čerpių stogo dangos pasirinkimą nurodė vis dėlto atsakovas, rangovas, kaip statybos srities specialistas, turėjo įspėti atsakovą apie galimas rizikas ir įvertinęs galimai atsirasiančius ateityje defektus, atsisakyti dėti šią stogo dangą.
37. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog šis defektas laikytinas smulkiu nukrypimu nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.
38. CK 6.695 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.
39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) projekte, bendrojo aiškinamojo rašto punkte 2.2.3 antroje pastraipoje buvo nurodyta, kad pastato stogas dvišlaitis, gali būti dengtas skardinėmis ar bituminėmis čerpėmis. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje matomas stogo įlinkis sietinas su projekte numatyto mūrloto išlinkiu dėl papildomos apkrovos, kurią įtakojo tai, kad statybos metu vietoje projekte numatytos skardinės ar bituminių čerpelių stogo dangos (kurios svoris įprastai sudaro nuo 4-10 kg/m²) buvo įrengta stogo danga panaudojant betonines čerpes (kurios svoris įprastai sudaro nuo 30-70 kg/m²), t. y. faktiškai įrengtos dangos svoris apie 7 kartus didesnis už projektinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, jog šis stogo įlinkis laikytinas tik vizualiniu defektu, nesukėlusiu neigiamų pasekmių, nėra pagrįstas. Tai, kad iki šiol neskilo ir / ar netrūko medinės konstrukcijos, negali lemti išvados, jog apeliantės atlikti nukrypimai nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų yra mažareikšmiai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.695 straipsnio 3 dalį.
40. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo rangovui netaikyti atsakomybės dėl defekto – stogo įlinkio.
Dėl medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo
41. Namo projekto techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pastogės ir fasadų medinės konstrukcijos apdorojamos medžiagomis, didinančiomis jų atsparumą ugniai ir sertifikuotomis LR; mediena privalo atitikti GOST 8468-86E ir GOST24454-80 reikalavimus. Visa atvira mediena privalo būti antiseptikuota; visi mediniai (konstrukciniai) pastato elementai dažomi priešgaisriniais – antiseptiniais dažais. Teismo ekspertizės akto 8.3. punkte pateikta išvada, kad teismo ekspertizės metu, vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad medinių konstrukcijų padengimas, impregnavimas neatitinka reikalavimų, pagal namo projektą (projekto dalis „5.6. Medžio darbai. Reikalavimai konstrukcijų medienai). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad gegnės buvo įrengtos ne pagal projektą, o kita mediena neantiseptikuota bei nepadengta ugniai atspariais dažais, o ieškovė nepateikė dokumentų, kad medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais, todėl medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo darbai pagrįstai paskaičiuoti 5 836,92 Eur sumai.
42. Apeliantė kritikuoja šią teismo išvadą ir akcentuoja, jog šiuo atveju abejonių kelia ir teismo eksperto atliktas medinių konstrukcijų (ne) padengimo tyrimo metodas, ir nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatyta kokia dalis buvo padengta antiseptiku. Apeliantė taip pat nesutinka su eksperto apskaičiuotu atliktinų darbų kiekiu bei jų įkainiu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti anksčiau minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
43. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė didelį dėmesį skiria ekspertizės išvadų kritikavimui ir akcentuoja, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog ekspertizės akto išvados yra teisingos ir pagrįstos, taip pat mini, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino ieškovės paminėtų prieštaravimų, esančių tarp byloje surinktų įrodymų bei ekspertizės akte padarytų išvadų.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
46. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas teismui pateikė prašymą byloje skirti statybinę techninę ekspertizę pavedant ją atlikti teismo ekspertui A. S.. Ieškovė pateikdama atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodė klausimą dėl teismo eksperto kandidatūros paliekanti spręsti teismo nuožiūra. Tai yra apeliantė neginčijo ieškovės prašomo paskirti eksperto A. S. kvalifikacijos, taip pat nenurodė kitų aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą svarstyti galimybę parinkti kito eksperto kandidatūrą. Taip pat apeliantė nesiūlė ir savo eksperto kandidatūros. Taigi galima spręsti, jog šioje byloje nekilo ginčo dėl teismo eksperto A. S. tinkamumo atlikti byloje statybinę techninę ekspertizę.
47. Išanalizavus bylos duomenis nenustatyta ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumų. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog medinių konstrukcijų padengimas / nepadengimas nustatytas vizualiniu būdu, t. y. nėra paimtas nei vienas mėginys ir neištirtas akredituotu metodu, nepaneigia aplinkybės, jog toks tyrimo metodas yra galimas ir tinkamas. Kaip teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, tokio dydžio darbams labai retai yra organizuojama medienos ekspertizė; medienos impregnavimas ar neimpregnavimas yra matomas vizualiai; dažai yra su pigmentu tam, kad matytųsi, kad mediena yra tolygiai padengta.
48. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip nenustatė ekspertizės išvadų prieštaringumo ar neatitikimo byloje esantiems įrodymams. Visų pirma pastebėtina, jog ieškovės netinkamų darbų atlikimo faktą patvirtina ne tik teismo ekspertizės aktas, tačiau ir statybų techninės priežiūros specialisto Ž. P. 2019 m. liepos 31 d. statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akte Nr. 9-18 užfiksuoti defektai: 1) gyvenamajame name neįrengta papildoma kolona pastato lauko rytinėje pusėje, kuri turi paremti stogo konstrukcijų apkrovą, todėl stogo kraštinės dalis turi neleistiną įlinkį; 2) gyvenamojo namo mūrinės konstrukcijos nesuarmuotos, kaip nurodyta Lietuvos statybos taisyklėse. Todėl dalyje namo mūro konstrukcijų paviršių pastebėti įtrūkiai. Visos išorinės sienų mūro siūlės turi būti užtaisytos tuo pačiu mūro mišiniu. Neužtepus, kitaip neužtaisius siūlių, kyla pastato energetiniai nuostoliai; 3) monolitiniai, kiti surenkami perdengimai turi remtis ant mūrinių stabilių ir įrengtų, apruoštų, tvirtų atitvarų paviršių, tikslu, kad ant perdengimų stogo apkrova pasiskirstytų vienodai; 4) medinės, metalinės konstrukcijos, joms naudotos medžiagos turi turėti medžiagiškumo kokybės deklaracijas, sertifikatus; 5) neatlikti priklausomi atlikti geodeziniai kontroliniai matavimai, reglamentuoti specialisto nurodytose statybos taisyklėse. Atlikus stogo medinių konstrukcijų apžiūrą, galima daryti prielaidą, kad montavimo ir kiti statybos darbai atlikti su neatitikimais nelygiai, turi matmenų nuokrypių; 6) statinyje sandarinimui naudojamos medžiagos, kurių paskirtis nederintina pagal statybos taisyklių rekomendacijas; 7) statinio viduje ir išorėje pastebima, kad statybos darbų (apdailos darbų – pilno išbaigtumo) perdavimo – priėmimo metu nebuvo užbaigti montavimo apdailos darbai, kaip reglamentuoja statybos techniniai reglamentai. Antra, iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ji grindė nesutikimą su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, ir nurodė, kodėl kritiškai vertina apeliantės vadovo paaiškinimus, susijusius su (ne) atliktais darbais. Taigi šiuo atveju buvo įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atlikdamas šį vertinimą teismas atsižvelgė į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį. Taigi šiuo atveju ištyręs visus byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas, kiek leidžia, kaip kasacinis teismas yra pabrėžęs – ribotos teismo galimybės, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir svarių argumentų, paneigiančių teismo ekspertizės išvadas.
49. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, kad nors apeliantės įsitikinimu teismo ekspertizės išvados vertintinos kritiškai, tačiau ieškovė nepasinaudojo teise prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis).
50. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kritiškai vertinti teismo eksperto A. S. ekspertizės išvadų, kadangi, kaip jau minėta, nenustatyta, jog ekspertizės turinys prieštaringas, ar kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
51. Išanalizavusi bylos duomenis teisėjų kolegija nenustatė pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo namo medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dalį nuotraukose fiksuotų impregnavimų darbų atliko naujasis ginčo namo savininkas, todėl šiuo atveju ar ieškovė tinkamai sertifikuotais preparatais paruošė medines konstrukcijas, spręstina vadovaujantis ne tik ekspertizės metu atliktos vizualinės apžiūros metu gautais duomenimis, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip teisingai pastebi atsakovas, šiuo atveju vėlgi pastebėtinas ieškovės pozicijos nenuoseklumas. Iš pradžių, ieškovės atstovas Z. B. nurodė, kad ne visa mediena buvo antiseptikuota, vėliau nurodė, kad visgi visa mediena buvo antiseptikuota. Savo argumentams dėl tinkamai atlikto medinių konstrukcijų padengimo antiseptiku ieškovė į bylą pateikė sąskaitas, iš kurių matyti, kad tam tikru laikotarpiu buvo pirkti antiseptikai, neįrodo, kad šie antiseptikai buvo panaudoti būtent atsakovo namo statybos darbams, tačiau šios sąskaitos nėra pakankamas įrodymas konstatuoti tinkamą darbų atlikimą, kadangi, visų pirma nėra galimybės nustatyti, ar šios medžiagos buvo panaudotos atsakovo name, taip pat nėra galimybės nustatyti, kad mediena buvo padengta visa ir tinkamai (CPK 178 straipsnis). Taip pat abejonių, ar šios medžiagos buvo panaudotos atliekant darbus ginčo objekte, kelia ir aplinkybė, jog šios sąskaitos buvo pateiktos po teismo ekspertizės atlikimo. Pastebėtina, kad ieškovei buvo žinoma apie paskirtą ekspertizę ir ekspertui užduotus klausimus, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė neteikė šių dokumentų į bylą iki ekspertizės paskyrimo. Šiuo atveju negalima nepastebėti, kad rangovė, atlikdama rangos darbus, nevedė būtinos dokumentacijos, todėl tai sudaro kliūtis patvirtinti apeliantės teiginius, kad impregnavimo darbus ji atliko ir atliko juos tinkamai.
52. Bylos įrodymų visuma, kolegijos nuomone, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti eksperto išvada, kad visa ginčo name sumontuota mediena buvo neinpregnuota, todėl šio darbo defektą (trūkumą) sudarė visa pagal projektą numatyta mediena (490 kv. m). Spręstina, jog taip pat visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritarė eksperto paaiškinimams, kad teismo ekspertizės akte 30, 31 pav. matomos impregnuotos gegnės įrengtos ne pagal projektą, o teismo ekspertizės akto 55 puslapyje matyti žalios spalvos gegnės, jos darytos taip pat ne pagal projektą. Teismo ekspertas taip pat paaiškino, kad ekspertizės akto 32 paveikslėlyje matomos gegnės, nenumatytos projekte. Gegnės yra laikančios stogo konstrukcijos, jos turi būti paremtos skaičiavimu. Jei šios gegnės nelaikytų stogo, reikėtų jas stiprinti, gali būti reikalinga montuoti laikančias kolonas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pakanka įsitikinti, jog gegnės buvo įrengtos ne pagal projektą, o kita mediena neantiseptikuota bei nepadengta ugniai atspariais dažais, o ieškovė nepateikė dokumentų, kad medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais.
53. Kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytas pastebėjimas dėl medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo darbų kainos neatitikimo tarp eksperto išvadoje nurodytos bei 2019 m. liepos 31 d. Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akte nustatytos kainos, nesant jokių pagrįstų, konkrečių argumentų, kurie leistų abejoti teismo eksperto A. S. atliktais paskaičiavimas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo ekspertas neteisingai paskaičiavo šių darbų kainą. Pažymėtina, kad prie teismo ekspertizės akto yra pridėtas priedas Nr. 2 – lokalinė sąmata, kurioje nurodyti išsamūs paskaičiavimai ir darbų kaina. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog minėtoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos yra aiškiai neprotingos.
54. Apibendrinant tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepateikė svarių, nenuginčijamų įrodymų, jog būtent atsakovo namo medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais. Taip pat pritartina teismo išvadai, jog nėra pagrindo paneigti teismo eksperto atlikto medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo darbų paskaičiavimo 5 836,92 Eur sumai.
Dėl metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo
55. Namo projekto techninėje specifikacijoje nurodyta, kad: visi metaliniai tvirtinimo gaminiai (vinys, medsraigčiai, inkarai ir kt.) naudojami tik su gaivine antikorozine apsauga. Metalinės karkaso jungimo detalės naudojamos galvanizuotos arba dažytos epoksidiniais antikoroziniais dažais dviem sluoksniais. Gipso kartono plokščių tvirtinimui naudojami galvanizuoti arba oksiduoti medsraigčiai. Laikančių konstrukcijų tvirtinimui naudojamos stačiakampio profilio prasuktos arba rantytos cinkuotos vinys ir medsraigčiai. Jeigu bus naudojamos ne gamyklinės gamybos juodo metalo tvirtinimo detalės arba profiliai – jie turi būti nuvalomi nuo rūdžių ir padengti antikorozine apsauga dažant arba cinkuojant. Visi metalinių detalių jas sumontavus, pažeisti paviršiai turi būti papildomai padengti antikorozine apsauga dažant. Dažų lipas turi atitikti prieš tai buvusiam. Galima naudoti įvairių firmų tiekiamus tvirtinimo elementus, jeigu jų stiprumo rodikliai atitinka nurodytiems. Teismo ekspertizės akte nurodoma, jog gyvenamojo namo metalinės konstrukcijos (sijos) pažeistos korozijos. Metalinių konstrukcijų gruntavimas ir dažymas neatitinka reikalavimų pagal namo projektą. Teismo ekspertizei nepateiktos jokios medžiagų atitikties deklaracijos, patvirtinančios medžiagų tinkamumą ar atitikimą normatyviniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo nepritarti eksperto išvadai.
56. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė grindžia argumentais, jog iš ekspertizės akto turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu tyrimo metodu buvo nustatytas šis trūkumas, bei nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas 55 kv. m. dengiamas plotas. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai.
57. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ties eksperto išvada, jog teismo ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamojo namo metalinės konstrukcijos (sijos) pažeistos korozijos, yra nuoroda į ekspertizės akto priedus Nr.: 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 22, 23, 24, 25. Taigi tai suponuoja išvadą, kad išvada buvo gauta atlikus vizualinę apžiūrą. Kaip buvo apskaičiuotas 55 kv., m plotas, ekspertas paaiškino teismo posėdžio metu. Tai yra ekspertas nurodė, jog ekspertizės akto 24 puslapyje brėžinyje yra nurodytos visos metalinės sijos, jos visos vizualiai matosi, ir taip buvo apskaičiuotas metalinių paviršių plotas. Ekspertas nurodė, jog išvados padarytos iš visų matomų sijų: 4 ar 5 metalinių sijų, jei sija yra 10 metrų, tai 55 kv. m. nėra daug.
58. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir eksperto paaiškinimus, bei nurodė, kad akivaizdūs metalinių konstrukcijų pažeidimai matomi iš ekspertizės akto priedų – foto nuotraukų. Pastebėtina, jog statybos darbų defektas – metalinių konstrukcijų korozija buvo nurodytas ir 2019 m. liepos 31 d. statybos techninės priežiūros vadovo Ž. P. sudarytame statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akte.
59. Kolegijos nuomone, būtina paminėti, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti minėta ekspertizės išvada, o nesutikimą su ja grindė tik pasvarstymais, jog korozijos požymiai pasirodė dėl to, kad namas kelis metus buvo paliktas neuždengtas. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas šį ieškovės argumentą atmetė kaip nepagrįstą.
60. Taigi nesant byloje patikimų įrodymų, kurie leistų suabejoti teismo ekspertizės išvada dėl nustatyto defekto – netinkamo metalinių konstrukcijų padengimo ir dažymo, spręstina, jog apeliantė neįrodė tinkamai atlikusi metalo paruošimo darbus.
Dėl silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo
61. Teismo ekspertizės akto 13.3 punkte nurodoma, jog tarpų tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos neužtaisymas neigiamai įtakoja esminius reikalavimus – šiuo atveju silikatinių blokų pertvaros ir sienos neužtikrina garso izoliacijos ir atsparumo. Šie tarpai turi būti užtaisyti iki inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo. Silikatinių blokų mūro nelygumo (nuokrypis nuo vertikalės ašis 1-1, tarp ašių D-E (pirmame aukšte) > 10 mm per aukštą. Silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo skaičiuojamieji kaštai sudaro 1204,57 Eur.
62. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė įrodinėjo, jog šių ertmių palikimas nelaikytinas defektu / trūkumu, o šių baigimo darbų ieškovė nepabaigė dėl atsakovo valios. Ieškovė teigė, jog ji sąmoningai paliko nurodomus tarpus su tikslu, jog ateityje, įrengiant vidaus inžinerinius tinklus, juos užtaisys, bei tai, kad sienos nelygumą lengvai galima ištaisyti vėlesnėje statybų stadijoje dedant apšiltinimo sluoksnį.
63. Apeliaciniame skunde apeliantė jau neginčija šio nustatyto defekto, tačiau akcentuoja, jog rangovė nebuvo pradėjusi inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir / ar vidaus apdailos darbų, todėl negali būti atsakinga už šį defektą.
64. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarpai turi būti užtaisyti iki inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo, jų palikti negalima, kadangi bus bloga garso izoliacija; ertmės turėjo būti užmūrytos iš karto.
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto nurodyta aplinkybė, jog tarpai turi būti užtaisyti iki inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo, nesuponuoja išvados, jog šias ertmes užmūryti turi / turėjo rangovas, ateityje atliksiantis inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbus.
66. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovo argumentams, jog atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią darbų užsakymo, atlikimo ir apmokėjimo praktiką ieškovei nebuvo pagrindo palikti nurodytų ertmių, kadangi ji negalėjo būti įsitikinusi, jog būtent ieškovė netolimoje ateityje atliks inžinerinių darbų klojimo ir vidaus apdailos darbus. Primintina, kad byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina atsakovo argumentus, jog jis ieškovę buvo informavęs apie ketinimą nebetęsti darbų, kadangi siekia parduoti ginčo namą. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad naujasis savininkas pasinaudojo ertmėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog rangovė tinkamai atliko vidinių sienų mūrijimo darbus.
67. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, jų masto bei sumos, reikalingos defektams pašalinti, nepažeidė proceso teisės, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantės siekis, jog vertinant trūkumų egzistavimą bei jų mastą būtų remiamasi tik jos paaiškinimais, ignoruojant byloje esančių įrodymų visumą, neatitiktų šioje nutartyje minėtų įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl atsakovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo
68. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog šiuo atveju atsakovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi pardavus ginčo objektą negali būti priteisiamos ginčo objekto defektų šalinimo išlaidos. Apeliantės teigimu, akivaizdu, jog defektų šalinimo išlaidos nėra patirtos dabar ir jos nebus patirtos ateityje. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.
69. Šioje byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Vartojimo rangos teisinius santykiams taikytinoje CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
70. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
71. Nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo atsakovas siekė, kad iš ieškovės būtų priteista suma, reikalinga trūkumams pašalinti, t. y. naudojosi vienu iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų.
72. Kaip paminėjo pirmosios instancijos teismas, siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus šalis turėtų patirti šalindama nustatytus trūkumus. Savo ruožtu sąlyga, kad galima priteisti tik realiai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, reikštų, kad aptariama teisinės gynybos priemonė nebūtų veiksminga ir sukurtų neproporcingą disbalansą tarp kreditoriaus ir skolininko interesų. Tokia sąlyga nukentėjusią dėl netinkamo sutarties įvykdymo šalį (kreditorių) verstų patirti papildomas išlaidas ir tik tada leistų reikalauti jų atlyginimo, nors išlaidas, skirtas trūkumams pašalinti, galima ir iš anksto apskaičiuoti bei nustatyti (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-1092/2020).
73. Kaip jau anksčiau šioje nutartyje nustatyta, atsakovas sumokėjo visą statybos darbų kainą, t. y. tinkamai įvykdė rangos sutartimi prisiimtą prievolę. Kadangi byloje nustatyta, jog rangovės atlikti darbai yra su trūkumais, t. y. rangovė netinkamai vykdė sutartį, ieškovas įgijo teisę ginti savo pažeistas teises ir pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Šiuo atveju atsakovas prašė priteisti darbų trūkumų pašalinimo išlaidas.
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikalavimo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas (nuostolius) galimybė neturėtų būti siejama su ginčo objekto (daikto) nuosavybės teise. Trūkumų šalinimo išlaidos vertintinos kaip nuostoliai, kurie susidarė rangovei netinkamai vykdant statybos rangos sutartį, t. y. šiuo atveju atsakovas, sumokėjęs visą darbų kainą, negavo rangos sutartimi sutarto rezultato. Šiuo atveju atsakovas, sudarydamas rangos sutartį su ieškove, tikėjosi konkretaus rezultato, tačiau dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų šis rezultatas nebuvo pasiektas. Todėl rangovė turi sumokėti tokią sumą, kuri leistų užsakovui atsidurti tokioje padėtyje, kokioje jis būtų, jeigu rangovė statybos rangos sutartį būtų įvykdžiusi tinkamai. Šiuo atveju tenkinus atsakovo reikalavimą priteisti teoriškai apskaičiuotas trūkumų šalinimo išlaidas iš esmės buvo sumažinta atliktų darbų kaina.
75. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas nelaikytinas netinkamu.
76. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
77. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
79. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
80. Atsakovas pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
81. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, iš ieškovės atsakovui priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės mažosios bendrijos „Statuma“ priteisti 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui R.R..