Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

7. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė paaiškino, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės namuose, bendravo su ieškove ir atsakovu, nepilnamečiu vaiku. Paaiškino, kad ieškovė su sūnumi gyvena dviejų kambarių ir virtuvės nuomojamame bute su visais patogumais. Gyvenimo sąlygos geros. Ieškovė dirba UAB ,,Š.” Pajamas sudaro darbo užmokestis ir išmoka vaikui. Ieškovė ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų ar žalingų įpročių neturi, Kreditinių įsipareigojimų neturi. Su atsakovu R. D. bendrauta telefonu, jis paaiškino, kad gyvena bendrabučio tipo dviejų kambarių bute su patogumais. Būstas priklauso jam su sutuoktine, kuri prieš du mėnesius su sūnumi išėjo ir išsinuomojo butą. Vyras dirba įmonėje, kuri užsiima lauko apdailos darbais, gauna pastovias pajamas. Jis ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturi, rūko, nėra abstinentas. Pripažino, kad sūnaus sveikata, ugdymu domisi vaiko mama. Atsakovas nurodė, kad su sūnumi bendrauja, skiria išlaikymui po 200 eurų ir neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nepilnametis U. D. mokosi Prezidento J. Ž. gimnazijoje. Mokykloje jokių nusiskundimų vaiku nėra. Vaiko ugdymu domisi mama. Įvertinus visas aplinkybes, tai, kad nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyriaus manymu, vaiko interesus labiausiai atitiktų, jei jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

8. Nustatyta, kad ieškovė S. D. ir atsakovas R. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 286 (b. l. 8). Šeimoje yra nepilnametis vaikas U. D., gimęs (duomenys neskelbtini). (b. l. 9).

9. Nustatyta, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ieškovė išėjo iš jai su sutuoktiniu nuosavybės teise priklausančio buto prieš du mėnesius ir išsinuomojo butą kartu su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas prieš ją psichologiškai smurtavo, ignoravo santuokos vertybes, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovas neprieštarauja, kad santuoka galimai iširo dėl jo kaltės.

10. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Ieškovės teigimu, atsakovas naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, piktnaudžiauja alkoholiu. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje nepateikė jokių esminių faktų dėl atsakovo.

11. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovo pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nesugebėjo dėl savo gyvenimo būdo, sistemingo alkoholio vartojimo ir nepagarbos šeimai išlaikyti santuokinius ryšius. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. D. kaltės (LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

12. Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, šalims santuoką nutraukiant dėl kito sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės turėtos santuokos metu – D., D. (CK 3.69 straipsnis).

13. Šioje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota atsakovo kaltė bei išdėstytas ieškovės reikalavimas priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kurį teismo posėdžio metu sumažino iki 1 000 Eur.

14. Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

15. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, naudojamo psichologinio smurto jos atžvilgiu, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, jis kaip sutuoktinis pažeidė savo pareigas, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.

17. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.

18. Ieškovė nurodė, kad šeimoje yra vienas nepilnametis vaikas, kuris gyvena kartu su ieškove išsinuomotame bute. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė teismo posėdžio metu ir skyriaus išvadoje ir vaiko pridėtame paaiškinime nurodyta, kad nepilnametis sūnus U. D. nori gyventi su motina (b. l. 39). Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (b. l. 35-36). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas augti ir ugdytis, vaikas turi atskirą kambarį. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų, jei jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tai yra vaiko motina (b. l. 36).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog vaikas turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Ji paaiškino, kad netrukdys tėvui bendrauti su vaiku. Atsakovas pokalbio metu su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstove nurodė, kad su sūnumi bendrauja, nepilnametis vaikas taip pat nurodė, kad su tėvu bendrauja (b. l. 36, 38) Ieškiniu prašoma atsakovo bendravimą su vaiku nustatyti taip: kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametis sūnus U. D. bendrauja su tėvu R. D. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus, kiekvienų metų R. K. Šv. Kalėdų antrą dieną ir R. K. Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. sūnus U. bendrauja su jo tėvu R. D. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, sūnaus U. gimtadienį, t.y. gegužės 18 d. švęsti kartu su jo tėvu R. D. lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sūnus U. praleidžia po 7 dienas iš eilės su jo tėvu R. D., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su ieškove, su teise sūnų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui, kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į sūnaus norą), sūnus U. praleidžia su jo tėvu R. D.; nustatyti, kad sūnaus tėvas R. D. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus,

23. LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p. numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

24. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui teikia išlaikymą po 200 Eur, atsakovas taip pat nurodė, kad išlaikymą teikia (b. l. 36, 38). Ieškiniu ieškovė ir prašė priteisti išlaikymo po 200 eurų kaip ir iki šiol buvo teikta. Paaiškino, kad per mėnesį sūnaus išlaikymui reikia 450 Eur. Atsakovas neprieštaravo, kad būtų priteista vaikui išlaikymas po 200 Eur per mėnesį. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad U. D. mokosi Prezidento J. Ž. gimnazijoje. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašte nurodyta, kad vaikas mokosi gerai, visuomet turi reikiamas priemones ugdymui. U. D. laisvalaikiu sportuoja, lankosi privačioje sporto salėje (b. l. 40). Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad atsakovas su išlaikymo dydžiu sutiko, objektyvių priežasčių, kurios rodytų, jog jis nėra pajėgus išlaikyti vaiką nenurodė (b. l. 35-36).

26. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos jam vystytis tiek fiziologiškai, tiek socialine prasme. Teismas mano, kad ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra pakankamas ir optimalus kas mėnesį skiriant po 200,00 Eur (indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka), kad būtų patenkinti jo poreikiai. Atsakovas šios sumos neginčijo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų kitų išlaikytinių ar būtų apribotos jo darbinės galimybės byloje nepateikiama. Jis turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atsakovas būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Atsakovas išlaikymą vaikui po 200 Eur teikė pastoviai, todėl materialinis išlaikymas priteisiamas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kaip ir prašė ieškovė.

29. Ieškovė nurodė ir iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn yra įgytas nekilnojamasis turtas: butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1994-02-09 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. ASR-285, registruotas R. D. vardu. (b. l. 14) daugiau nekilnojamojo turto nėra (b. l. 13-14, 15, 16). Ieškovė butą vertina 10 000 eurų. Taip pat įgijo kilnojamąjį turtą: šaldytuvą už 40 eur, skalbimo mašiną už 60 eur, sekcija už 30 eur, rašomąjį stalą už 15 eur, sofą už 10 eur, kompiuterį už 400 eur, minkštų baldų komplektą už 700 eur; televizorių už 40 eur, dujinę viryklę už 50 eur, virtuvinį baldų komplektą už 90 eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog jai būtų priteistas visas butas, o atsakovui ji sumokės šio buto ½ dalies vertę atitinkančią kompensaciją, tai yra 5 000 Eur. Atsakovas tam neprieštaravo, sutiko butą palikti ieškovei, o pats gauti 5 000 Eur kompensaciją, kuri bus išmokėta per du mėnesius. Po kompensacijos išmokėjimo, atsakovas sutiko iš buto išsikraustyti. Taip pat padalinti kilnojamuosius daiktus: ieškovei priteisti šaldytuvą - 40 eur, skalbimo mašiną - 60 eur, sekciją - 30 eur, atsakovui - minkštų baldų komplektą – 700 eur, televizorių – 40 eur, dujinę viryklę – 50 eur, virtuvinių baldų komplektą – 90 eur. Vaiko asmeninio naudojimo daiktais prašo pripažinti rašomąjį stalą, sofą, kompiuterį, kurie reikalingi vaikui ugdymuisi ir gyvenimui, bei jų netraukti į dalinamų daiktų sąrašą.