Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V. ir O. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja S. D. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į statinį – trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 4 proc., užstatytas plotas 712 kv.m., tūris – 214 kub. m. Nurodė, kad yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė kartu su J. V. ir O. K.. Jai priklauso 560/1031 dalys, J. V. – 236/1031, O. K. – 235/1031 dalys šio sklypo. Atskiromis žemės sklypo dalimis naudojasi pagal žemės sklypo planą. Jai priklausančioje žemės sklypo dalyje yra statinys – trąšų sandėlis, kurį valdo daugiau nei 10 metų, t.y. nuo 2002 m., kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra šis statinys. Jį įgijo sąžiningai, niekas kitas neturi daugiau teisių į jį ir nėra jokių kitų kliūčių šį pastatą įgyti nuosavybės teise. Trąšų sandėlį statė Molėtų rajono Čiulėnų kolūkis, kuris buvo likviduotas. Šis pastatas nebuvo perduotas Čiulėnų žemės ūkio bendrovei ir jos nariams. Tokiu būdu statinys tretiesiems asmenims nepriklauso. Statinio valdymas nuo 2002 m. buvo nepertraukiamas, teisėtas, atviras.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė, kad S. D. T. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad bylos dokumentai ir fotonuotraukos patvirtina, kad pareiškėjai priklausančioje žemės sklypo dalyje yra išlikę trąšų sandėlio pamatai, į kuriuos nepretenduoja nei Molėtų rajono savivaldybė, nei VĮ Turto bankas, nei O. K.. Taip pat paskelbus apie bylos nagrinėjimą viešame interneto tinklalapyje neatsirado kitų suinteresuotų asmenų, norinčių būti įtrauktais į procesą. Todėl padarė išvadą, kad į aukščiau nurodytus pamatus nuosavybės teisę įgijo pareiškėja.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi procesą atnaujino.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad J. V. trąšų sandėlio pamatų neįgijo, tai patvirtina jo paties rašytinis paaiškinimas. Jis mini klojimą, tačiau tai jo išgalvotas dalykas. Pareiškėjos žemės sklype esantys pamatai yra trąšų sandėlio. O. K. taip pat patvirtino, kad pamatų negavo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. V. papildomai paaiškino, kad trąšų sandėlio nėra ir nebuvo. Ginčo vietoje yra klojimo pamatai, kurie buvo perduoti jam žodžiu. Klojime anksčiau buvo laikomos trąšos. Dar bendrame su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis žemės sklype buvo fermos pamatai, kurie jam oficialiai perduoti Čiulėnų ŽŪB likvidacinės komisijos. Pastarieji pamatai yra jo namų valdoje. Paveldėjęs žemę naudojosi visu žemės sklypu, nes nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Jis ir klojimo pamatus tvarkė – apšienaudavo aplinkui. Pareiškėja tik prieš pora metų medžius prie klojimo pamatų nukirto.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, D. T. pareiškimas nustatyti faktą dėl nuosavybės teisės į trąšų sandėlio pamatus atmestinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai konstatuojamos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011), nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laikotarpį; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.) 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi į jį daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Pagal CK 4.70 str., sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek visam daikto valdymui, t.y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4,70 str. 1 d.). Teisėtas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d.), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisė neatsirado.

Iš VĮ Registrų centro išrašo, kitų bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio yra ginčo objektas (pamatai) savininkai yra S. D. T., J. V. ir O. K.. Pareiškėja nuosavybės teisę į 560/1031 dalis šio sklypo įgijo 2002-05-20 apskrities viršininko sprendimo pagrindu, o suinteresuoti asmenys – pagal 2002-12-19 paveldėjimo teisės liudijimą: J. V. į 236/1030 dalis, o O. K. į 235/1031 dalis šio sklypo (b.l. 4-11). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad šiame sklype yra fiziškai pažeistas trąšų sandėlis (baigtumas 4 proc.) (b.l. 7-14). Iš 1964-10-28 akto valstybiniam pastato priėmimui matyti, kad valstybinė komisija teigiamai įvertino ir priėmė naudojimui skystų azotinių trąšų 100 tonų sandėlį, esantį Čiulėnų kolūkyje, Molėtų rajone (b.l. 21-23). Kaip matyti iš Molėtų rajono savivaldybės 2014-12-02 rašto, duomenų apie šio sandėlio ar jo išlikusių pamatų perdavimą Čiulėnų žemės ūkio bendrovei nėra kaip ir nėra duomenų apie šio turto perdavimą už pajus ar pardavimą už grynuosius pinigus Čiulėnų žemės ūkio bendrovės nariams (b.l. 24). Tiek Molėtų rajono savivaldybės administracija 2015-05-29 raštu, tiek VĮ Turto bankas 2015-06-17 raštu patvirtino, kad į išlikusį Čiulėnų kolūkio apleistą statinį – skystų azotinių trąšų 100 tonų sandėlio pamatus, esančius žemė sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepretenduos (b.l. 26, 26). Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-430-567/2010 matyti, kad nustatyta naudojimosi 10,31 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus A. P. 2005-11-14 parengtą projektą. Pagal šią tvarką S. T. naudojasi 5,60 ha sklypo dalimi, parengtame projekte pažymėta indeksais 48-2-1, J. V. ir O. K. naudojasi 4,71 ha žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksais 48-2-2. Pagal šį sprendimą antstolis L. Jankauskas 2015-04-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, kad aukščiau nurodytu teismo sprendimu S. D. T. nustatytoje naudotis 5,60 ha sklypo dalyje, pažymėtoje indeksais 48-2-1, yra pažymėti ir joje esantys pamatai (b.l. 27-33). 2001-05-15 prašymas patvirtina, kad O. K. ir J. V. kreipėsi į Čiulėnų ŽŪB likvidacinės komisijos pirmininką dėl rūsio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, perdavimo jiems (b.l. 108). Kaip matyti iš ŽŪB „Čiulėnai“ visuotinio narių susirinkimo 2001-06-09 protokolo, rūsį nutarta perduoti J. V. už pajus (b.l. 109). Faktinį perdavimą patvirtina 2001-06-09 priėmimo – perdavimo – aktas (b.l. 110).

Pastarieji įrodymai, t.y. O. K. ir J. V. 2001-05-15 prašymas Čiulėnų ŽŪB likvidacinės komisijos pirmininkui, ŽŪB „Čiulėnai“ visuotinio narių susirinkimo 2001-06-09 protokolas, 2001-06-09 priėmimo – perdavimo – aktas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) O. K. ir J. V. tėvų žemėje Čiulėnų kolūkis greta kitų statinių pastatė ir rūsį, kuris už pajus buvo perduotas J. V.. Šių pamatų buvimą ir perdavimą jam pripažįsta ir suinteresuotas asmuo J. V.. Visgi antstolio L. Jankausko 2015-04-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra ir kiti pamatai. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje jie įvardinti kaip trąšų sandėlio pamatai. Taip jie įvardinti ir Utenos apskrities archyvo 2013-10-24 rašte S. D. T., kuriuo jai atsiųstas 1964-10-28 aktas valstybiniam pastato priėmimui, kuriuo valstybinė komisija teigiamai įvertino ir priėmė naudojimui skystų azotinių trąšų 100 tonų sandėlį, esantį Čiulėnų kolūkyje, Molėtų rajone. Atkreiptinas dėmesys, kad Utenos apskrities archyvas nepareiškė abejonių dėl tokio pastato ir raštą siuntė pagal S. D. T. 2013-10-16 prašymą išduoti Molėtų rajono vykdomojo komiteto architekto 1964 m. aktą apie skystų azotinių trąšų sandėlio Čiulėnų kolūkio Molėtų r. pridavimą naudoti Čiulėnų kolūkiui. Minėtame prašyme ne tik įvardinti pamatai kaip trąšų sandėlio, bet ir nurodyta jų vieta – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 103) (b.l. 103). Be to, O. K., esanti to paties žemės sklypo bendrasavininkė, taip pat ginčo pamatus įvardijo kaip buvusio Čiulėnų kolūkio azotinių trąšų sandėlio pamatus. Pats J. V. posėdžio metu užsiminė, kad pastate, į kurio pamatus pretenduoja pareiškėja, buvo laikomos trąšos, tik šį pastatą įvardijo kaip klojimą. Jokių rašytinių dokumentų ir kitų objektyvių duomenų, kad nuosavybės teisė į minėtus pamatus buvo perleista J. V., byloje nėra. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja siekia nustatyti faktą, kad ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į statinį – trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį J. V. nuosavybės teisės nėra įgijęs ir jokių duomenų, kad nuosavybės teisę į juos būtų įgiję kiti asmenys, byloje nėra. Šis turtas taip pat nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes tiek Molėtų rajono savivaldybė, tiek VĮ Turto bankas patvirtino į ginčo pamatus nepretenduojantys.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-82-732/2017 ir joje esančios Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo atmestas S. D. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę Čiulėnų žemės ūkio įmonės apleistas statinys – skystų azotinių trąšų sandėlio pamatai. Visgi atkreiptinas dėmenys, kad atmetant pareiškimą pagrindinis dėmesys skirtas neteisėtam fakto nustatymo tikslui, t.y. pareiškėjos siekiui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog yra išlikę skystų azotinių trąšų sandėlio pamatai, ant kurių ji nori statyti ūkininko sodybą, nors ant tokių pastatų likučių statyba šiame sklype negalima. Minėtoje byloje teismas turėjo duomenų, kad Registrų centras pamatų nepripažino nekilnojamojo turto objektu, nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, o nagrinėjamu atveju situacija yra pasikeitusi – kadastriniai matavimai atlikti, jis pripažintas nekilnojamojo turto objektu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-82-732/2017 buvo atmestas S. D. T. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę Čiulėnų žemės ūkio įmonės apleistas statinys – skystų azotinių trąšų sandėlio pamatai, savaime nėra pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą šioje byloje kaip kartą atmestą jos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to paties objekto, konstatavus, kad -pavieniai akmenys, nesurišti statybine medžiaga, negali būti nekilnojamojo turto objektais.

Visgi teismas, nenustatęs pagrindo nepripažinti, jos skystų trąšų sandėlio pamatai negali būti nuosavybės teisės objektu, sprendžia, kad nėra kitų sąlygų pareiškimui tenkinti.

Nors pareiškėja nagrinėjant bylą ne kartą teigė, kad ginčo objektas yra jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, visgi byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalintas. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad jis J. V., O. K. ir S. D. T. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (b.l.4-6), tik Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-430-567/2010 nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Nors ginčo byloje nėra, kad pareiškėjai nustatytoje naudotis žemės sklypo dalyje yra ginčo pamatai, tačiau naudojimosi žemės sklypu tvarka įsiteisėjo tik nuo 2010 m. gegužės 13 d. Iki to laiko jokia naudojimosi sklypu tvarka nebuvo įtvirtinta, vadinasi, bendrasavininkiai juo naudojosi bendrai. J. V. teigė naudojęsis visu sklypu, taigi ir ginčo pamatais, jais rūpinęsis, apšienaudavęs, todėl teigti, kad jais kaip savininkė naudojosi tik pareiškėja, nėra pagrindo. Juo labiau, nėra pagrindo išvadai, kad ji viena kaip savininkė ginčo pamatais naudojosi daugiau nei 10 metų, nes nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, jai skirta dalimi, taigi ir dalimi, kur yra ginčo pamatai, S. D. T. naudojosi tik 7 metus (CK 4.68 str. 1 d.).

Be to, nėra pagrindo teigti, kad ginčo objektą pareiškėja valdė atvirai ir sąžiningai, kaip savą, t.y., suvokdama, kad kiti asmenys neturi į jį daugiau teisių už ją. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi žemė sklypu tvarka nustatyta tik 2010-05-13, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja galėjo laikyti save pamatų neatidalintame sklype savininke, kurio net nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp jos ir J. V. nuo seno buvo ginčas dėl pamatų, nes jai kreipusis į pastarąjį dėl pamatų, J. V. sutikimo nedavė (pamatus įvardinęs kaip klojimo, tačiau turėjęs omenyje tuos pačius pamatus kaip ir ginčo objektas šioje byloje) (b.l. 91). Be to, pareiškėja, žinodama apie J. V. nesutikimą dėl ginčo pamatų priklausymo jai, neįtraukė pastarojo į bylą, pateikdama pareiškimą Molėtų rajono apylinkės teismui dėl fakto nustatymo, jog ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko vėliau teko procesą atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra visų sąlygų, būtinų konstatuoti faktą, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į trąšų sandėlį (jo pamatus), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas, S. D. pareiškimas atmestinas.

Suinteresuotas asmuo J. V. šioje byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 66). Jo pareiškimą tenkinus, o pareiškėjos atmetus, šios išlaidos priteistinos jam iš S. D. T.. Atmetus S. D. T. pareiškimą, jos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 8,72 Eur pašto išlaidų (b.l. 57). Jos, atmetus pareiškimą, priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-944-335/2015 panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. D. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Priteisti J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), iš S. D. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš S. D. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 8,72 Eur (aštuonis eurus 72 ct) pašto išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.