Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant A. U.

dalyvaujant ieškovei G. K.

vertėjai V. N.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 37 ). Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2017-01-01. Ieškovę su atsakovu visiškai nebendrauja, taikytis kategoriškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma, todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad atsakovas paliko šeimą ir išvažiavo gyventi kitur, Šiaulių m. gyveno su kita moterimi. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P.–V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011 ). Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė nurodė, kad atsakovas paliko šeimą dar 2017-01-01 ir nuo to laiko jie kartu negyvena. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Atsakovas ieškovės nurodytų argumentų neginčija. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims, jų prašymu, paliekamos santuokinės pavardės.

Taip pat byloje nustatyta, kad šalys bendrų vaikų neturi, santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra, ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Ieškovė prašo nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės bei turto teisinis režimas pasibaigė 2017-01-01. Pagal LR CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kaip minėta, teismas kaltu dėl santuokos iširimo pripažino atsakovą, šalys kartu negyvena nuo 2017-01-01, todėl nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017-01-01.

Paskirstant tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškinys yra patenkintas. Pateikiant ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 100 € žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidos – 100 € ( LR CPK 93 straipsnio 1 dalis ). Nagrinėjant bylą teismas turėjo 10,64 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas ieškinį patenkino, todėl turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.67 str. 2 d., 3.69 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. 37 ) tarp V. K., gim. ( duomenys neskelbtini ) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), ir G. K., gim. ( duomenys neskelbtini ) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), nutraukti dėl V. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes, t. y. V. K. – K., G. K. – K..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017-01-01.

Priteisti iš V. K. G. K. 100 € ( vieną šimtą € ) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš V. K. 10,64 € ( dešimt € 64 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.