- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-395-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3736-797/2020 pagal ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui UAB „Jadrana“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jadrana“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismo prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovės 22 220,00 Eur skolos, 2 % dydžio mėnesines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir / ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.
3. Ieškovė nurodė, kad atsiskaityti atsakovė žada jau labai ilgą laiką – dvejus metus, argumentuoja tuo, kad su ja neatsiskaito prekių / paslaugų / darbų užsakovai, todėl ir ji negali įvykdyti savo įsipareigojimų tiekėjams. Ieškovės nuomone, tokia atsakovės pozicija tik patvirtina, kad ją yra ištikę finansiniai sunkumai, mažinantys jos patikimumą dėl atsiskaitymo bei didinantys jos nemokumo riziką. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2020 m. pradžioje per pusę sumažino darbuotojų skaičių, kas rodo, jog jos verslą yra ištikę sunkumai, tiesiogiai veikiantys galimybių atsiskaityti su tiekėjais perspektyvas; 2019 metų vasarą atsakovei ir su ja susijusiai įmonei UAB „Pasvalio melioracija“ LR Konkurencijos taryba skyrė 399 200,00 Eur dydžio baudą už viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, baudos išieškojimas neišvengiamai paveiks atsakovės galimybes vykdyti savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, todėl akivaizdu, yra iškilusi reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo šioje civilinėje byloje, be to – ši aplinkybė charakterizuoja atsakovę kaip nesąžiningą civilinės teisinės apyvartos subjektą. Ieškovės vertinimu, atsakovę, kaip nesąžiningą rinkos dalyvį, apibūdina ir tai, kad nors 2018 metais, kai buvo įgyjamos prekės iš ieškovės, įmonės veikla buvo pelninga, tačiau su ieškove buvo nuspręsta neatsiskaityti, melagingai nurodant, jog atsakovę esą spaudžia finansiniai sunkumai.
4. Atsižvelgdama į nurodytą grėsmę ir pagrindą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taip pat į tai, kad tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Teismas nutarė areštuoti ne didesnei kaip 22 220 Eur sumai atsakovei UAB „Jadrana“ priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsiskaityti su ieškove bei daryti išmokas, susijusias su darbo santykiais, vykdyti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimo suma yra pakankamai didelė, nes prašoma priteisti 22 220 Eur, o teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tada, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad yra nežinoma atsakovės finansinė padėtis, o ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl sprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties atsakovė (apeliantė) UAB „Jadrana“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino ieškinio šioje byloje tikėtino (prima facie) pagrįstumo. Ieškinys yra absoliučiai neaiškus ir neparemtas jokiais bent kiek nuoseklesniais įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo laikyti jį preliminariai pagrįstu bei šiuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškinio tikėtinas pagrįstumas nutartyje neįvertintas ir dėl jo nepasisakyta, egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Be to – ieškinio tikėtinas pagrįstumas net neegzistuoja, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė sutartį, kurios galiojimo terminas pasibaigė dar 2015 m. gruodžio 31 d., tris 2018 m. atsakovės neįgaliotų asmenų pasirašytas sąskaitas, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė realiai užsakė ginčo prekes, pateikta nebuvo. Ieškovė ne tik nepateikė atitinkamų įrodymų, bet ir sąmoningai nuslėpė arba iškreipė šiuos faktus: tai, kad atsakovė 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pateikti su ieškovės nurodomų prekių tiekimu susijusius dokumentus ir informaciją; pasitelkė tikrovės neatitinkantį teiginį, jog ne vieną kartą ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė neatsiskaitydavo, motyvuodama tuo, jog su ja nėra atsiskaitę jos klientai. Vienintelis kartas, kai ieškovė kreipėsi dėl atsiskaitymo, kai pateikė pretenziją, į kurią atsakovė sureagavo adekvačiai, 2020 m. vasario 25 d. paprašiusi patikslinti su tariamu prekių tiekimu susijusias aplinkybes.
7.2. Nei ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai nepagrindžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, tad teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiamoje nutartyje atitikimą šiai sąlygai teismas motyvavo tik tuo, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra didelė, o duomenų apie atsakovės finansinę padėtį teismas neturi. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog didelė ieškinio suma preziumuoja galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą, yra paremta sena Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuri yra performuota, be to, teismas iš tiesų turėjo duomenų apie atsakovės finansinę padėtį (ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose buvo informacija ir apie atsakovės finansinius rodiklius).
Šalies argumentai
7.3. Ieškovės prašyme nurodyti teiginiai apie galimą atsakovės nesąžiningumą taip pat jokiu būdu negalėjo būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors šių teiginių teismas skundžiamoje nutartyje nevertino, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris paneigtų atsakovės sąžiningumą ginčo kontekste, t. y., kad atsakovė ėmėsi realių veiksmų savo turto masei sumažinti, turtui slėpti ar pan. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiskaityti žada jau ilgą laiką (2 metus), tačiau apie skolą už tariamai patiektas prekes atsakovei tapo žinoma tik 2020 m. vasario 4 d., kai buvo pateikta pretenzija; ieškovės nurodytas baudos skyrimas (ši bauda yra ginčijama teisės aktų nustatyta tvarka (nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu)), net teoriškai negali būti pagrindas laikyti atsakovę nesąžininga.
Atsiliepimas
8. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ atsiliepime prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas 363 Eur dydžio advokato išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Atsakovė daug kartų kiekvienais metais įsigijo prekių iš ieškovės ir už jas atsiskaitydavo, tad reikalavimus atsakovei ieškovė reiškia galiojančios sutarties pagrindu. Kiekvienoje iš atsakovei išrašytų, pateiktų, tačiau vis dar neapmokėtų sąskaitų yra nurodyta, jog ji išrašoma pagal ginčo sutartį, šalia pirkėjo rekvizitų nurodant sutarties numerį ir datą, todėl atsakovė negali gintis, kad jai nebuvo žinoma, pagal kokios sutarties nuostatas vyksta šalių bendradarbiavimas. Ieškovės įsitikinimu, ji tinkamai įgyvendino savo bendradarbiavimo pareigą, o matydama nesąžiningus veiksmus iš kontrahento pusės, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kartu prašydama taikyti reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemones.
8.2. Tą pačią dieną, kai 2020 m. kovo 9 d. buvo priimta skundžiama nutartis, civilinėje byloje priimtas preliminarus sprendimas ieškinį patenkinti visiškai, t. y. ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumas preliminariu sprendimu buvo patvirtintas, o pakartotinis tų pačių argumentų perrašymas į skundžiamą nutartį būtų akivaizdžiai perteklinis, be to – abu šie procesiniai dokumentai šalims buvo išsiųsti kartu.
Šalies argumentai
8.3. Atsakovė akivaizdžiai vilkino atsiskaitymą, pateikdama nepagrįstus prašymus dėl jos informavimo apie jai akivaizdžiai žinomas kuro tiekimo ir saugojimo aplinkybes. Tai leidžia pagrįstai įtarti atsakovę nesąžiningumu. Jos nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji nesilaiko konkurencijos taisyklių. Atmestini atsakovės argumentai, kad Konkurencijos tarybos sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes šiuo atveju aptariamoji situacija yra vertinama atsakovės dalykinės reputacijos aspektu, o tai, kad atsakovė teismuose ginčija jai pritaikytos baudos dydį, tačiau tų pačių teisminių procesų metu jau yra pripažinusi savo kaltę dėl pažeidimų padarymo, yra pakankamas įrodymas dėl jos nesąžiningumo.
8.4. Kalbant apie atsakovės turtinę padėtį, tai teismui iš ieškovės pateiktos informacijos buvo prieinami tik seni atsakovės finansinę padėtį atitinkantys duomenys, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios galimybės patikimai nustatyti atsakovės turto ir įvertinti jo pareikštų reikalavimų dydžio atžvilgiu. Aktualių duomenų apie savo galimai gerą turtinę padėti atsakovė nepateikė, nors tokią galimybę, teikdama atskirąjį skundą, turėjo. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera.
8.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų praktikoje suformuota taisykle ir pagal byloje buvusius duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės atžvilgiu prašoma priteisti suma laikytina didele ir tai, kartu su kitomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (atsakovės nesąžiningumu ir ilgu delsimu atsiskaityti) sudarė pagrindą konstatuoti, jog yra iškilusi grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Šiam tikslui pasiekti nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).
13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes (nurodė, kad 2013 m. sausio 7 d. su atsakove sudarė Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7110, pagal kurios nuostatas atsakovei pardavė naftos produktus, kurio kiekį ir kainą užfiksavo PVM sąskaitose - faktūrose; kad sudarydamos sutartį, šalys susitarė, jog ieškovė parduos naftos produktus atsakovei, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo juos iš ieškovės priimti ir apmokėti sutartyje numatytomis sąlygomis; kad ieškovė daug kartų ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau ši nėra galutinai atsiskaičiusi iki pat šios dienos, o įsiskolinimo suma yra lygi 22 220,00 Eur). Ieškovė pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (tarp šalių sudarytą sutartį, sąskaitas - faktūras). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo neakcentavo, tačiau iš priimto procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones spręstina, jog laikė šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą įrodyta. Be to, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovė, 2020 m. kovo 9 d. civilinėje byloje buvo priimtas ir preliminarus sprendimas ieškinį patenkinti visiškai, t. y. ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumas preliminariu sprendimu buvo patvirtintas.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
17. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, jog atsiskaityti atsakovė žada jau ilgą laiką, tačiau to nevykdo; kad atsakovę yra ištikę finansiniai sunkumai, mažinantys jos patikimumą dėl atsiskaitymo bei didinantys jos nemokumo riziką; kad atsakovė 2020 m. pradžioje per pusę sumažino darbuotojų skaičių; kad 2019 metų vasarą atsakovei ir su ja susijusiai įmonei LR Konkurencijos taryba skyrė baudą už viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, o baudos išieškojimas neišvengiamai paveiks atsakovės galimybes vykdyti savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, todėl yra akivaizdu, kad iškilusi reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, be to – šis aplinkybė charakterizuoja atsakovę kaip nesąžiningą civilinės teisinės apyvartos subjektą; kad nors 2018 metais, kai buvo įgyjamos prekės iš ieškovės, įmonės veikla buvo pelninga, tačiau su ieškove buvo nuspręsta neatsiskaityti, melagingai nurodant, jog atsakovę esą spaudžia finansiniai sunkumai. Teismui pateikė savo teiginius patvirtinančius įrodymus (CreditReform duomenis).
18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog ieškovės reikalavimo suma yra pakankamai didelė, o teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tada, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad yra nežinoma atsakovės finansinė padėtis, o ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-523-196/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, atsižvelgė į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, t. y., vertino ne vieną kriterijų (pareikšto reikalavimo sumą, atsakovės vengimą atsiskaityti, atsakovės sąžiningumą, aplinkybes, jog byloje nėra aktualių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį), lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir nagrinėjamu atveju priėmė pagrįstą sprendimą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas 363 Eur dydžio advokato išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ).
25. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese šiuo atveju išsprendė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas. 2020 m. balandžio 2 d. teisme buvo gauti atsakovės prieštaravimai, prieštaravimai buvo priimti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.
26. Tad šiuo atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas šiuo atveju dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.