Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-15 · Civilinė byla Nr. e2-3459-592/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
e2-3459-592/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42836-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
„Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „TOMIDA“
Kategorijos
Bylos Nr. e2-3459-592/2017
Proceso Nr. 2-68-3-42836-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TOMIDA“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 137,40 Eur žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė, kaip subrangovas, vykdė namo, esančio Žaliųjų ežerų g. 9, Vilniuje, renovaciją. Vykdant renovacijos projektą buvo keičiama visa namo šildymo sistema, įskaitant ir butuose esančius radiatorius. 2015 m. birželio 22 d. atsakovės darbuotojai atvyko demontuoti radiatorių, esančių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir, vykdant šiuos darbus, apgadino buto sienas bei grindis. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso M. V. P. ir buvo apdraustas ieškovo. M. V. P. ieškovui pateikė pranešimą apie turto draudimo įvykį su prašymu sumokėti draudimo išmoką. 2015 m. birželio 25 d. ieškovo atstovas apžiūrėjo apgadintą butą ir surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti apgadinto buto sienų ir grindų apgadinimai. Ieškovo partneris uždaroji akcinė bendrovė „FINANCE PROPERTY“ atliko apgadinto buto remonto išlaidų skaičiavimus ir pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad bendra žalą patyrusio buto remonto išlaidų suma - 1 137,40 Eur. Ieškovas žalą patyriam asmeniui, t. y. apgadinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkei M. V. P., nusprendė išmokėti 1 137,40 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, 2016 m. balandžio 1 d. pranešimu Nr. TUK11277/SPCI-SK-580 „Dėl žalos atlyginimo“ informavo atsakovę, apie padarytą žalą ir išmokėtą 1 137,40 Eur draudimo išmoką, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi ieškovui privalo kompensuoti atsakovė. Atsakovė 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 097/2016 atsakė į ieškovo pretenziją nurodydama, jog buto sienos buvo pažeistos dėl pačios buto savininkės kaltės. Atsakovė nurodė, jog siūlė buto savininkei pašalinti padarytus defektus, tačiau pastaroji nesutiko, kad tai būtų padaryta.

Ieškovas prašo, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos, pranešimas pateikti atsiliepimą įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka. Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo - draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklauso M. V. P. ir yra apdraustas ieškovo. M. V. P. ieškovui pateikė pranešimą apie turto draudimo įvykį su prašymu sumokėti draudimo išmoką. 2015 m. birželio 25 d. ieškovo atstovas apžiūrėjo apgadintą butą ir surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti apgadinto buto sienų ir grindų apgadinimai. Ieškovo partneris uždaroji akcinė bendrovė „FINANCE PROPERTY“ atliko apgadinto buto remonto išlaidų skaičiavimus ir pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad bendra žalą patyrusio buto remonto išlaidų suma - 1 137,40 Eur. Ieškovas žalą patyriam asmeniui, t. y. apgadinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkei M. V. P., nusprendė išmokėti 1 137,40 Eur draudimo išmoką. Ieškovas išmokėjo M. V. P. 1 137,40 Eur draudimo išmoką ir 2016 m. balandžio 1 d. pranešimu Nr. TUK11277/SPCI-SK-580 „Dėl žalos atlyginimo“ informavo atsakovę, apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką, kurią, CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui turi kompensuoti atsakovė. Atsakovė 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 097/2016 atsakė į ieškovo pretenziją nurodydama, jog buto sienos buvo pažeistos dėl pačios buto savininkės kaltės. B e to, atsakovė nurodė, jog siūlė buto savininkei pašalinti padarytus defektus, tačiau pastaroji nesutiko, kad tai būtų padaryta.

CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra atsakinga už jo darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės 1 137,41 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 26 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės taip pat priteistinos 4,17 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMIDA“ (juridinio asmens kodas 124583587) ieškovui „Swedbank P&C Insurance AS“ (juridinio asmens kodas 11269248), Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, (kodas 302649474), 1 137,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 40 ct) žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMIDA“ (juridinio asmens kodas 124583587) į valstybės biudžetą 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas