- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- 2-1239/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00311-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Pareiškėjas
- I. Ž.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1265-513/2014, kuria atsisakyta priimti nurodytos pareiškėjos ieškinį dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu ir gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovais nurodant R. Ž., A. B. Ž., E. Ž., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, atsakovais nurodydama R. Ž., A. B. Ž., E. Ž., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau - Statybos priežiūros skyrius), ir prašė pripažinti negaliojančiu gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 28 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pripažinimo tinkamu naudoti aktas; ginčo aktas) bei pripažinti šį gyvenamąjį namą bendrąja sutuoktinių nuosavybe (2 - 4 b. l.).
Nurodė, kad valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas (toliau - VĮRC) 2007 m. spalio 3 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nurodytą gyvenamąjį namą atsakovo A. B. Ž. vardu suklastoto dokumento – Pripažinimo tinkamu naudoti akto – pagrindu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas 1993 m. kovo 8 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini); tačiau šis statybos leidimas buvo išduotas A. D., o ne atsakovui A. B. Ž., kuriam 1997 m. gegužės 27 d. leidimu leista vykdyti statybos darbus iki 2002 m. gegužės 26 d., t. y. statyti, rekonstruoti, remontuoti individualų vieno buto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, atsakovas R. Ž., veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą, tyčia įrašė klaidingus duomenis į Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu nurodytas gyvenamasis namas buvo įregistruotas jo tėvo A. B. Ž. vardu, o visi šie duomenys ir faktinės aplinkybės užfiksuoti kaltinamajame akte ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00349-10. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisės į nurodytą gyvenamąjį namą įregistruotos suklastoto dokumento pagrindu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suėjus senaties terminui priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl pareiškėja priversta ginčyti nuosavybės registravimo faktą civiline tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį ir grąžino jį pareiškėjai CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais (6 - 8 b. l.).
Teismas nurodė, kad LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistema) duomenimis, Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 pagal ieškovo R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei I. Ž. (institucija, teikianti išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba) dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės I. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovui R. Ž., atsakovams A. Ž., UAB ,,Jūringė“, AB SEB Vilniaus bankui, AB DNB bankui, AB bankui ,,Snoras“ (tretieji asmenys - UAB ,,Gardinta“, UAB ,,Finasta“) dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos ir kompensacijos priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo inter alia nutraukė R. Ž. ir I. Ž. santuoką, padalijo santuokoje šalių įgytą turtą; be to, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 pagal atsakovės I. Ž. apeliacinį skundą pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies; inter alia nutraukė santuoką tarp R. Ž. ir I. Ž., pripažino abipusę kaltę; padalijo santuokoje įgytą turtą, o Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi Nr. 3P-2300/2012 nutarė atsisakyti priimti atsakovės 2012 m. lapkričio 23 d. paduotą kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Apygardos teismas pažymėjo, kad, pareiškėja, nagrinėjant nurodytą bylą pirmosios instancijos teisme, patikslintu priešieškiniu prašė panaikinti A. B. Ž. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su žemės sklypu (adresu (duomenys neskelbtini)) bei pripažinti šį nekilnojamąjį turtą atsakovės I. Ž. ir ieškovo R. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe, be to, apeliantė I. Ž. civilinėje byloje Nr. 2A-1243/2012 apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė dėl apgaulės pripažinti negaliojančiais A. B. Ž. vardu įregistruotus nuosavybės teisės sandorius dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), o šį namą pripažinti R. Ž. ir I. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe; I. Ž. argumentavo, jog minėto žemės sklypo pirkimo sutartis – apsimestinis sandoris, o gyvenamojo namo įregistravimas atliktas, piktavališkai susitarus A. B. Ž. ir R. Ž., be to, tai įvykdyta apgaulės būdu. Teismo teigimu, dėl šių I. Ž. reikalavimų bei argumentų pasisakyta nurodytuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose; be to, dabar paduotame ieškinyje I. Ž. ginčo akto neteisėtumą argumentuoja apgaulės aplinkybe bei cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl apgaulės instituto taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos ieškinio reikalavimas dėl nurodyto namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas iš esmės išspręstu įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, be to, toks ieškinio reikalavimas juridiškai netinkamas, nes pareiškėjos ir R. Ž. santuoka jau yra nutraukta ir išnagrinėti visi su santuokos nutraukimu susiję turtiniai klausimai. Teismas nurodė, kad pareiškėja, manydama, jog jos teises pažeidžia 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl šio akto panaikinimo, kartu pateikiant prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio akto paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., 18 str. 1 d., 22 str. 1 d., 33 str. 1 d., 34 str.; CPK 27 str., 137 str. 2 d. 2 p.). Teismo teigimu, atsisakius priimti ieškinį nurodytais pagrindais, nenagrinėtini pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio trūkumai (nesumokėtas žyminis mokestis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir įpareigoti Klaipėdos apygardos teismą priimti nagrinėti pareiškėjos ieškinį (11 - 12 b. l.).
Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, priimta formaliu pagrindu, neįsigilinus į ankstesnių bylų ir šio ieškinio atsakovus, ieškinio dalyką ir pagrindą. Pareiškėjos teigimu, Statybos valstybinės priežiūros skyrius nedalyvavo atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, toje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, be to, ieškinys grindžiamas CK 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi ginčo aktas yra suklastotas. Pareiškėjos teigimu, ankstesnėse bylose reikalavimas pripažinti namą bendrąja sutuoktinių nuosavybe buvo nagrinėjamas tuo aspektu, kad atsakovas A. B. Ž. neturėjo piniginių lėšų namui pastatyti, tačiau nebuvo nagrinėjamas šiame ieškinyje nurodytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines nagrinėjamo klausimo aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir ieškinio priėmimą (CPK 5, 137 str.).
Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.); tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013, 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
CPK 137 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos ir atsakovo R. Ž. santuoka nutraukta, o santuokoje šalių įgytas turtas padalintas įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-81-83/2012) ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012; kad pareiškėja paminėtą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, prašė panaikinti A. B. Ž. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti šį nekilnojamąjį turtą I. Ž. ir R. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe, motyvuodama, be kita ko, jog suklastoti statinio pripažinimo naudoti aktas (nagrinėjamu atveju – ginčo aktas) ir statybos leidimas, o apeliaciniu skundu taip pat prašė dėl apgaulės pripažinti negaliojančiais A. B. Ž. vardu sudarytus sandorius dėl nurodyto namo, be to, argumentavo, jog gyvenamojo namo įregistravimas atliktas piktavališkai susitarus A. B. Ž. ir R. Ž., ir tai įvykdyta apgaulės būdu, o Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra suklastotas ir surašytas apgaulės būdu.
Nors pareiškėja aukščiau paminėtose bylose nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimo dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl jo suklastojimo ir sudarymo apgaulės būdu), tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jau buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesnėse bylose, be to, jis buvo grindžiamas ginčo akto suklastojimo ir jo sudarymo apgaulės būdu aplinkybėmis.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir pareiškėjos argumentas, kad Statybos priežiūros skyrius nedalyvavo atsakovu nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtose bylose. Juolab kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėja turi teisę apskųsti ginčo aktą, kreipdamasi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka.
Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs pareiškėjos pateikto ieškinio reikalavimus ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes bei išspręstus klausimus, turėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindu.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos apygardos teismo nutarties (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį.