Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-440-1133/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-26
Bylos Nr.
1-440-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18806-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
E. G.
Nukentėjusysis
E. G.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-440-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18806-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.1; 2.3.4.3; 2.1.10.1.; 2.1.8.; 2.1.15.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam E. G. ir jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nukentėjusiajam E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2) Prancūzijoje – 2019 m. vasario 11 d. Tribunal correctionnel de Bordeaux – 7CH sprendimu (įsiteisėjo 2019 m. kovo 4 d.) dėl nesunkaus kūno sužalojimo ir Valstybės pareigūno įžeidimo arba pasipriešinimo jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymo pabaiga 2019 m. birželio 3 d.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2020 m. gegužės 16 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), pastūmė brolį E. G., dėl ko šis, atsitrenkdamas į komodą, nugriuvo ant grindų, tuomet jis, sugriebęs rankomis nukentėjusiajam už kaklo, šį smaugė, o nukentėjusiajam išsilaisvinus, atsistojus bei pasiėmus telefoną, jis, atėmęs iš nukentėjusiojo telefoną, jį vėl pastūmė, šiam nukritus ant sofos, užgulė nukentėjusįjį ir smūgiavo kumščiais į galvos sritį bei kitas kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam E. G. kairės blauzdos sumušimą ir poodines kraujosruvas galvoje, pakaušio dešinės ir kairiojo antakio srityse, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė E. G. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo penktadienis, apie 14 val. susitiko su broliu E., nusipirko išgerti stipresnio 0,7 l alkoholio ir dviese namuose pas E. jį išgėrė, tuo metu bute nieko nebuvo. Paskui išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti katino. Pasiėmus katiną nusipirko du butelius stipresnio 0,7 l ir 0,5 l alkoholio ir grįžo pas E. į butą. Viskas buvo gerai visą dieną. Po to dar dviese išgėrė 0,7 l butelį. Apie 18.30 val. iš darbo grįžo P. P., su kuriuo E. kartu nuomojosi butą. Tada gėrė trise, bet P. P. gėrė mažiau. Kai alkoholis jau baiginėjosi, apie 21 val., atvyko V. J., buvęs E. „butiokas“. Iš pradžių nenorėjo jo įleisti, bet po to įleido. Tuomet jau buvo keturiese. Jis (E. G.) su P. P. ėjo dažnai rūkyti, o E. buvo su V. J. ir kažką kalbėjo. Išėjus iš balkono, 15 minučių laikotarpiu tarp jo ir E. įvyko žodinis konfliktas, nepamena tiksliai, kaip jis prasidėjo. Jie abu buvo pakankamai girti, ginčas buvo nuo juoko iki pykčio ir jie susimušė, jis (E. G.) sudavė broliui iš delno, tada E. norėjo paskambinti policijai, kad jį (kaltinamąjį) išmestų iš buto, jis atėmė telefoną. Žodinį konfliktą tikriausiai pradėjo E., o jis (kaltinamasis) — veiksmais, viską matė V. J.. Tada jis (kaltinamasis) dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam šiek tiek į smilkinį, į plaukuotą galvos dalį. Sučiupo jį ir laikė apie 30 – 60 sekundžių, apkabino stipriai prispausdamas. E. pradėjo draskyti kaklą, todėl laikė jį, kad nusiramintų, toks kaip refleksas įvyko. E. jam (E. G.) draskė kaklą, skaudėjo, nes šlapia buvo, labai griaužė, todėl brolį pastūmė ir jis nukrito, nežino kaip, tikriausiai šonu ir atsitrenkė į lovos kampą, nes lūžo lova. Tada broliui smūgiavo iš kojos vieną kartą, o paskui du kartus spyrė ir po to kumščiu į galvą trenkė. Brolis pasakė, kad užtenka. Nustojo mušti, kai brolis paprašė. Kai buvo brolį sučiupęs, galbūt jį ir prismaugė, pripažįsta, jog galėjo jį smaugti. Paskui susikrovė daiktus ir išvažiavo su kitais buvusiais liudytojais. Buvo, kad brolis atsistojo ir puolė jį (kaltinamąjį), kai jam (nukentėjusiajam) spyrė ir pataikė į veidą. Alkoholis įtakos jo elgesiui neturėjo, nes išgėręs eina ieškoti nuotykių – į klubą, šokti, neina muštis. Alkoholio nevartojo 19 metų nuo gimimo, šiuo metu alkoholio vėl negeria pusę metų. Anksčiau vaikų namuose, kai buvo mažas, smurtavo prieš brolį, dabar pirmas kartas, kai suaugęs mušė. Kol tų žmonių nebuvo, viskas buvo gerai ir būtu nuėję miegoti, o prie kitų norėjo pasirodyti kas kietesnis ir taip gavosi. Pabaigoje E. bandė jį išvaryti iš namų, jis dažnai taip daro, bet su broliu net nebuvo susipykę, nors ir įvyko muštynės. Nelabai turi problemų su pykčio valdymu. Blogai padarė, kad primušė brolį, yra kaip yra, dėl suduotų smūgių pripažįsta kaltę. Pripažįsta visas aplinkybes, labai gailisi dėl to, brolis seniai jam atleido.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nukentėjusiojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad gerai visų aplinkybių neatsimena. Tuo metu dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir tą dieną nuo 12-13 val. buvo laisvas, pasiūlė broliui susitikti. Susitikus nuėjo į parduotuvę ir nusipirko, berods, „žalių 999“, išsikvietė taksi ir nuvažiavo iki jo namų, valgė tortą ir pradėjo gerti. Kai pamatė, kad trūksta, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur izoliavosi tėvai, pasiėmė katiną, nes galvojo, kad E. šiek tiek pas jį (nukentėjusįjį) pagyvens, nusipirko dar alkoholio ir grįžo namo. Išgėrė ir viskas buvo gerai, kol nepasirodė P., nes jis atėjęs pradėjo aiškinti, kad prieš savaitę pas jį dingo pinigai, vėliau jie atsirado ir jis kaltino jį (nukentėjusįjį). Tuomet jis (P.) nuėjo su E. į balkoną parūkyti ir jie kalbėjo dėl tų pinigų. E. išėjęs iš balkono pradėjo aiškinti, kad nereikia vogti. Jis (nukentėjusysis) aiškino, kad neėmė tų pinigų ir taip gavosi, kad jis (kaltinamasis) jį nustūmė, kiek pamena, jis su galva trenkėsi ne į lovą, o į balkono slenkstį. Tuomet atsistojo ir norėjo paskambinti policijai, bet E. jį sulaikė ir prispaudė, atrodė, kad uždus. Tuomet jis (nukentėjusysis) pradėjo E. draskyti kaklą, E. skaudėjo, todėl jį paleido. Toliau ne viską pamena. Gal ir nustūmė kaltinamasis jį ant lovos, bet jau nepasakys, mano, kad kelioms minutėms buvo praradęs sąmonę, kai brolis pastūmė ir jis (nukentėjusysis) atsitrenkė į slenkstį. Nepamena, ar kaltinamasis laikė jį apkabinęs už kaklo, daugiau nieko nepamena. Brolis atsiprašė, jie susitaikė ir jis (nukentėjusysis) nuvažiavo atsiimti pareiškimo, bet neleido. Buvo atvejų, kad brolis prieš jį (nukentėjusįjį) smurtavo, brolis turėjo problemų dėl pykčio valdymo, negali pasakyti, ar alkoholis turi tam įtakos.

E. G. 2020 m. gegužės 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys, kuriuose nurodyta, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo, tame pačiame bute gyvena jo draugas V. J.. 2020 m. gegužės 15 d., apie 19 val., pas jį į svečius atvyko jo brolis E. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Kartu su broliu ir V. vartojo alkoholį. Išgėręs jo brolis tampa agresyvus, anksčiau ne kartą yra prieš jį smurtavęs, tačiau dėl to į policiją nesikreipė. 2020 m. gegužės 16 d., apie 00.30 val., jo brolis ėmė jam priekaištauti dėl pinigų. Tikslios jo priekaištų priežasties nurodyti negali, kadangi nesuprato, apie ką šis šneka, įvykio metu jie buvo stipriai apgirtę. Prisimena, kad jiems einant į svetainėje esantį balkoną parūkyti, brolis E. G. sugriebė rankomis jį už kaklo ir ėmė smaugti. Dėl šio veiksmo jam trūko oro, jautė fizinį skausmą. Kadangi buvo išgėręs ir jautė išgąstį, įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Prisimena, kad jam stengiantis ištrūkti iš brolio rankų, spaudžiančių jam kaklą, gindamasis, bandė brolį nustumti, tačiau nepavyko. Jiems besigrumiant, brolis jį pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ant grindų šalia balkono durų, nugriuvęs pajuto fizinį skausmą. Jokių kitų įvykio aplinkybių neprisimena. Negali pasakyti ar brolis sudavė jam smūgių, jei sudavė, nežino kiek ir kur. Įvykį matė šalia buvęs draugas V. J., kuris jo brolį nuramino, įkalbino nustoti jį smaugti. Broliui atsitraukus paskambino 112. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Jis buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas blauzdos sumušimas bei akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Vėliau dar pastebėjo, kad jam yra nuskeltas vienas priekinis dantis. Dėl danties kol kas į medikus nesikreipė. Brolis po smurto iš jo namų kažkur išėjo kartu su jo draugu V. (1 t., b. l. 1-5).

Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenimis, iš kurių matyti, jog 2020 m. gegužės 16 d., 00.47 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 15 min., pranešėją sumušė brolis ir pasišalino, galimai paėmė pranešėjo banko kortelę. Pranešėjas sumuštas, išsigandęs (1 t., b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiosios patrulės E. J. 2020 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, kuriuose nurodyta, jog atvykus juos pasitiko E. G., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), apie 2 val., prieš jį smurtavo jo brolis E. G., kuris iki pareigūnų atvykimo pasišalino. Taip pat paaiškino, jos jis kartu su broliu ir draugu vartojo alkoholį, kilo konfliktas, kurio metu E. G. kumščiu keletą kartų sudavė jam į įvairias kūno vietas, grasino susidorojimu, jis patyrė fizinį skausmą. Pažymėta, jog E. G. padaryti šie sužalojimai: kraujuojanti žaizda, išnirimas, patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė) bei pažymėta, kuriose vietose jie yra. Taip pat nurodyta, jog smurtą patyręs asmuo yra labai susijaudinęs, akivaizdžiai bijo ir akivaizdžiai yra neblaivus ar apsvaigęs (1 t., b. l. 11-12).

Liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, jog jis gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kartu su kambarioku E. G.. 2020 m. gegužės 15 d., apie 19 val. į jų nuomojamą butą atvyko kambarioko brolis, jam iš anksčiau pažįstamas E. G.. Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus, laiką leido sėdėdami virtuvėje. 2020 m. gegužės 16 d., apie 00.30 val., E. stipriai apgirtus, šis ėmė elgtis agresyviai, priekaištauti savo broliui, konfliktuoti, tačiau dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali, neprisimena, žino, kad kalba buvo apie pinigus. Jiems visiems einant į balkoną, esantį svetainėje, parūkyti, pamatė, kad E. pastūmė savo brolį E., dėl ko šis atsitrenkė į komodą ir nugriuvo ant grindų. E. nugriuvus E. sugriebė E. už kaklo ir šį spaudė nepaleisdamas. E., bandydamas ištrūkti, pradėjo nagais draskyti E. kaklą. E. atsitraukus pamatė, kad E. guli tarpduryje tarp balkono ir svetainės ant nugaros ir dreba sakydamas, kad jam skauda nugarą, prašė pagalbos. Pamatė, kad E. pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, ketindamas skambinti 112, tačiau E. sugriebęs atėmė telefoną, ir E. atsistojus jį pastūmė, dėl ko E. nugriuvo ant sofos, stovinčios prie lango. E. gulint ant sofos E. jį užgulė ir ėmė smūgiuoti kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių ir į kurias kūno vietas buvo suduota, pasakyti negali. Jis (V. J.) visą tą laiką mėgino raminti E., kad šis nustotų smurtauti. E. atsitraukus pasiūlė išeiti iš šių namų, nenorėdamas, kad broliai toliau konfliktuotų. Nusprendė vykti kartu su E.. Išsikvietę taksi nuvyko į E. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tikslaus buto numerio nurodyti negali. Pabuvęs su E. keletą valandų grįžo atgal į savo namus, E. miegojo. Įvykio daugiau niekas nematė, įvykio metu minėtame bute buvo trise (1 t., b. l. 37-39).

2020 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir garso įrašo duomenimis, iš kurių matyti, jog buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti garso įrašai, kuriuose girdėti, kaip nukentėjusysis E. G. praneša apie įvykį, kuomet prieš jį smurtavo jo brolis E. G. (1 t., b. l. 41-43, kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, iš kurių matyti, jog 2020 m. gegužės 16 d., atvykus pagal policijos iškvietimą, 01.29 val., (duomenys neskelbtini), buvo priimtas E. G.. Prie papildomos informacijos nurodyta, jog iš paciento žodžių naktį jį bute sumušė brolis. Taip pat nurodyta, jog jis neblaivus, sklinda stiprus alkoholio kvapas, preliminari diagnozė – kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas (1 t., b. l. 26).

2020 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, kuriuose nurodyta, jog E. G. girtas susimušė su broliu, jam diagnozuotas kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Nurodyta, jog blauzdos dorsalinė lateralinė pusė patinusi, palpuojant skausminga, judesiai ribojami skausmo, stebima hermatoma kairės akies srityje, patinęs kairys viršutinis vokas (1 t., b. l. 27-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 23 d. Specialisto išvados Nr. G1655/2020(01) duomenimis, kuriuose nurodyta, kad E. G. nustatyta kairės blauzdos sumušimas ir poodinės kraujosruvos galvoje: pakaušio dešinės ir kairiojo antakio srityje. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto (-ų) poveikiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir objektyvių medicininių duomenų, kad sužalojimai būtų padaryti skirtingu laiku, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) tiek suduodant per nurodytas kūno sritis, tiek šiomis kūno sritimis atsimušant į tokį daiktą (-us). Kiekvienas kūno audinių sužalojimas paprastai sukelia skausmą (1 t., b. l. 24-25).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus miesto teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. Specialisto išvada Nr. 89TPK-379/2020, kurioje nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 88).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, kaltinamojo E. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis, apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, papasakojo, jog įvykio dieną gėrė su broliu E. G., po to atėjo dar du draugai, vėliau kilo konfliktas. Kaltinamasis parodė, kad susimušė su broliu E. G., sudavė jam iš delno, tuomet brolis norėjo paskambinti policijai, todėl kaltinamasis dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam šiek tiek į smilkinį, į plaukuotą galvos dalį, sučiupo jį, apkabino stipriai prispausdamas. E. pradėjo draskyti kaklą, jam skaudėjo, todėl brolį pastūmė ir jis nukrito, nežino kaip, tikriausiai šonu ir atsitrenkė į lovos kampą. Tada broliui smūgiavo iš kojos vieną kartą, o paskui du kartus spyrė ir po to kumščiu į galvą trenkė. Taip pat pažymėjo, jog ne viską pamena, nurodė, jog konflikto metu viskas vyko taip, kaip nurodyta kaltinime.

Aplinkybes, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, taip pat patvirtina nukentėjusiojo E. G. parodymai, užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, taip pat jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu bei liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pastarieji parodė, jog E. G. išgėrinėjo su broliu E. G., po kurio laiko atėjo V. J.. Vėliau, kai jie jau buvo stipriai apgirtę, tarp brolių kilo konfliktas, E. G. sugriebė nukentėjusiajam už kaklo ir ėmė smaugti, nukentėjusysis bandė ištrūkti, draskė kaltinamajam kaklą, tuomet besigrumiant E. G. pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko jis nugriuvo, jautė fizinė skausmą. Po to E. norėjo iškviesti policiją, bet E. atėmė telefoną ir nukentėjusiajam atsistojus, šis vėl jį pastūmė, pastarasis nukrito ant sofos, E. jį užgulė ir ėmė smūgiuoti kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Pažymėtina, jog nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai dėl konflikto aplinkybių nėra analogiški ir šiek tiek skiriasi, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog įvykio metu visi konflikte dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, pasak kaltinamojo, jie su broliu buvo išgėrę du stipresnius 0,7 l ir vieną 0,5 l alkoholinius gėrimus, todėl neatmestina, jog įvykyje dalyvavę asmenys galėjo skirtingai suvokti įvykio aplinkybes. Vis tik esminėse detalėse jų parodymai sutampa ir vieni kitus papildo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog E. G. konflikto metu pastūmė brolį E. G., dėl ko šis, atsitrenkdamas į komodą, nugriuvo ant grindų, tuomet, sugriebęs rankomis E. G. už kaklo, šį smaugė, o šiam išsilaisvinus, atsistojus bei pasiėmus telefoną, kaltinamasis atėmė iš nukentėjusiojo telefoną ir jį vėl pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant sofos, po ko kaltinamasis užgulė nukentėjusįjį ir smūgiavo kumščiais į galvos sritį bei kitas kūno vietas.

Jog tarp brolių E. G. ir E. G. kilo konfliktas, kurio metu būdamas neblaivus E. G. sumušė brolį E. G., dėl ko jis patyrė fizinį skausmą bei sužalojimus, taip pat patvirtina policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriuose užfiksuota nukentėjusiojo pranešimo apie įvykusį konfliktą Bendrajam pagalbos centrui stenograma, pareigūnės E. J. tarnybinis pranešimas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ir medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenys, kuriuose nurodyta, jog buvo gautas pranešimas dėl konflikto tarp brolių bute (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog naktį susimušė girti broliai, nukentėjusiajam diagnozuotas kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, blauzdos dorsalinė lateralinė pusė patinusi, palpuojant skausminga, judesiai ribojami skausmo, stebima hermatoma kairės akies srityje, patinęs kairys viršutinis vokas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais įrodymais, kadangi jie sutampa su byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms bei papildo pirmiau aptartus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis E. G., smurtaudamas prieš šeimos narį brolį E. G., sukėlė pastarajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku nukentėjusiojo E. G. patirtą smurtą bei sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir detalizuoja byloje esanti 2020 m. birželio 23 d. Specialisto išvada Nr. G1655/2020(01), kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. G. panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį E. G. tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog E. ir E. G. yra broliai, jie artimai bendrauja, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Kaltinamojo gynėja prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-273-788/2020 ir kt.).

Kaltinamasis E. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino dėl jo veiksmų Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą (1 t., b. l. 159) bei susitaikė su nukentėjusiuoju, savo broliu E. G., tą patvirtino ir pats nukentėjusysis 2020 m. gruodžio 14 d. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 130). Iš šių duomenų matyti, kad kaltinamasis E. G. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas sąlygas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis E. G. buvo teistas Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, po to jis buvo teistas užsienyje (Prancūzijoje) 2019 m. vasario 11 d. sprendimu (įsiteisėjo 2019 m. kovo 4 d.) dėl nesunkaus kūno sužalojimo ir Valstybės pareigūno įžeidimo arba pasipriešinimo, kaip pats nurodė posėdžio metu, buvo nuteistas, nes mušėsi su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 127), t. y. dėl smurtinio nusikaltimo padarymo. Pirmuoju nuosprendžiu E. G. paskirtą bausmę atliko 2017 m. lapkričio 18 d., taigi teistumas dėl šios nusikalstamos veikos būtų išnykęs 2019 m. gegužės 18 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis, 4 dalis), tačiau 2019 m. vasario 11 d. (įsiteisėjo 2019 m. kovo 4 d.) kaltinamasis buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą Prancūzijoje, taigi teistumo išnykimo eiga nutrūko ir buvo pradėta skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimo atlikimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 3 d. (BK 97 straipsnio 1 ir 8 dalys). Iš šių duomenų matyti, jog E. G. tiek antrą, tiek šią nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, kaip ir užsienyje, taip ir šiuo nuosprendžiu E. G. teisiamas už smurtinio nusikaltimo padarymą, šiuo atveju jis smurtavo prieš artimą šeimos narį – brolį. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir po šios nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu nėra pagrindo manyti, jog E. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šiuo atveju nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punkte nurodytų sąlygų visumos ir kaltinamasis E. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Pažymėtina, jog tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė kartu su E. G. atsakomybę lengvinančiomis ir jį teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą) teismo vertinama parenkant kaltinamajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Dėl E. G. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas nustatė dvi kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jog savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. G. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veikė prieš šeimos narį, tačiau po įvykio su juo susitaikė, atsiprašė. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis jauno amžiaus, iš jo žodžių – dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, per paskutinius 5 metus, iki nusikalstamos veikos padarymo, buvo 22 kartus baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, taip pat tris kartus baustas už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus bei kartą už viešosios rimties trikdymą, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 70-77). Be to, E. G. po šio nusikaltimo padarymo dar du kartus buvo baustas administracine tvarka, taip pat už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos (2021 m. sausio 13 d. duomenimis) (1 t., b. l. 148-157). Taip pat E. G. teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą bei Prancūzijoje – už nesunkų kūno sužalojimą ir valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą jam, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 143-147). Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale per penkių metų laikotarpį gydytas ar konsultuotas nebuvo (1 t., b. l. 85), Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės duomenimis, E. G. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84, 86), tačiau Specialisto išvados Nr. 89TPK-379/2020, duomenimis nėra pagrindo E. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 88).

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo E. G. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra sistemingas, tačiau besiformuojantis. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į jo ankstesnius teistumus Lietuvoje ir užsienyje, taip pat į pakankamai dažnai daromus administracinius nusižengimus, nors jie ir nėra tokie pavojingi kaip nusikalstamos veikos, baudos sumokėtos, tačiau taip pat rodo jo požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio normas.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis nei bausmės minimumas, tačiau nesiekiantis šios bausmės vidurkio, t. y. viešųjų darbų bausmę trims mėnesiams, įpareigojant E. G. per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį (iš viso 60 valandų) visuomenės labui. Kaltinamasis su šia bausmės rūšimi sutiko, todėl teismo vertinimu šiuo atveju būtent paskirta viešųjų darbų bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 2 mėnesių, įpareigojant E. G. per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį (iš viso 40 valandų) visuomenės labui.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 60-61) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau — PSDF) biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo – 127,87 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 30-32). Civilinė ieškovė 2021 m. sausio 13 d. pranešė teismui, kad E. G. atlygino PSDF biudžetui padarytą 127,87 Eur turtinę žalą, todėl civilinio ieškinio atsisako. Ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, jai žinomos (t. 1, b. l. 159). Atsižvelgiant į tai, kad žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per ši terminą neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį (iš viso 60 valandų) visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per ši terminą neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį (iš viso 40 valandų) visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Kompaktinį diską, kuriame yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. G., kad:

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai.

2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

4. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

5. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė