- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2-111-669/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Jovyta Piekienė
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovei Irmantei Kurmienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. S. kreipėsi į teismą ir prašo: 1) nustatyti atsakovo A. Š. tėvystę L. S.; 2) nustačius atsakovo tėvystę L. S. palikti jai motinos A. S. mergautinę pavardę S.; 3) L. S. gimimo įrašo grafoje „duomenys apie tėvą“ įrašyti atsakovo A. Š. duomenis; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis dukrai L. S. iki jos pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į banko sąskaitą, o L. S. skirtų lėšų tvarkytoja skirti mamą A. S.; priteisti iš atsakovo už praėjusius 24 mėnesius 2510,00 Eur įsiskolinimą už dukros L. S. išlaikymą; nustatyti L. S. gyvenamąją vietą su mama A. S. jos gyvenamojoje vietoje.
Ieškinyje nurodė, jog šalys santuokos sudarę nebuvo, kartu negyveno, bet jų draugystė tęsėsi ketverius metus, tačiau dėl atsakovo charakterio savybių jų santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra L. S.. Atsakovas pradžioje pas dukrą atvažiuodavo, bet oficialiai tėvystės nepripažino, todėl dėl tėvystės pripažinimo yra priversta kreiptis į teismą. Atsakovas paskutinius 12 mėnesių visiškai nedalyvauja dukros gyvenime ir neatlieka jokių tėvo pareigų. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo dukrai prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą dukrai – 300 Eur per mėnesį, kadangi dėl ankstyvo nėštumo ir gimdymo susiklostė situacija, kad ji neįgijo vidurinio išsilavinimo, dėl ko neįmanoma susirasti darbo. Ieškovė su dukra gyvena nuo jos gimimo, jas sieja artimas ryšys, todėl gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su dukra bendrautų pagal vaiko ir jo poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog dukra nepažįsta tėvo, pageidauja, kad pirmieji atsakovo ir dukros susitikimai vyktų dalyvaujant ieškovei ir valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog su ieškove kartu buvo labai trumpai, duomenų, kad jis yra vaiko tėvas neturi, todėl mano, jog teismui pateiktas ieškinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. ieškinį palaikė bei prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jos bendravimas su atsakovu prasidėjo, kai jai buvo šešiolika metų (2014 metais), o nutrūko nuo 2017 metų. Išsilavinimą turi tik pagrindinį, todėl sunku susirasti darbą. Visą laiką, vaiką auginti padėdavo mama. Ieškovė prašė, kad atsakovas prisidėtu prie vaiko išlaikymo pinigais ar priemonėmis vaikui, tačiau atsakovas, taip jokio materialinio išlaikymo ir neteikė. Į išlaikymo sumą nėra įtraukusi išlaidas baldams, rankšluosčiams ir kitoms buitinėms priemonėms. Patiria papildomas išlaidas, nes dukra yra alergiška dulkėms. Kiekvieną mėnesį gauna socialinę išmoką už vaiką po 60 Eur. Neprieštarauja, kad atsakovas su dukra bendrautų, tačiau pageidauja, kad atsakovas apie pageidavimą būti su vaiku praneštų iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Kartu pageidauja, kad būtų pusės metų adaptacinis periodas, panašiai po 2 valandas, nes vaikas šiuo metu tėvo nepažįsta, todėl vaikui gali būti sunku vienam bendrauti.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. paaiškino, jog intymių santykių su ieškove yra turėjęs. Ieškovei būnant nėščiai jis važiavo uždarbiauti į užsienį, kuriuo metu ieškovė yra rašiusi žinučių, kad vaikas yra ne jo, todėl jam kilo abejonių dėl tėvystės. Jo bendravimas su atsakove visą laiką buvo epizodiškas. Paskutinio susitikimo metu išsiskiriant su vaiku, dukra labai verkė, todėl jis nusprendė, kad geriau vaiko neskaudint, su vaiku nesimatyti, kol vaikas užaugs. Yra tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau šiuo metu dėl esančio koronaviruso nebedirba, siekdamas apsaugoti artimųjų sveikatą. Vaiko išlaikymui galėtų skirti 120 Eur sumą. Turi finansinių įsipareigojimų: moka už automobilį, telefonus, televiziją, be to yra vekselio davėjas, gavo 24 tūkst. eurų, kuriuos atidavė broliui, nes turėjo įsiskolinimą, tačiau terminas grąžinti pinigus dar nėra suėjęs. Šiuo metu gyvena tėvams priklausančiame bute. Turi dar vieną vaiką su S. E., kuriai vaiko išlaikymui yra sutaręs mokėti 110 Eur ar 130 Eur sumą. Siūloma ieškovės bendravimo tvarka netenkina, nori, kad adaptacinio periodo bendravimui su vaiku nebūtų, nes mano, kad vaikas jo nebijos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atstovė nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, siūlytina atsižvelgti į ieškovės išsakytą poziciją, dėl atsakovo bendravimo su vaikui adaptacinio periodo nustatymo, kadangi galimai tėvo ir vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Jovyta Piekienė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra L. S., kurios gimimo liudijime, įrašo Nr. 287, įrašytais duomenimis vaiko motina yra ieškovė A. S., jos tėvas nenurodytas.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu pradėjo draugauti būdama šešiolikos metų, t. y. 2014 metais, tačiau kartu su juo negyveno, o dėl atsakovo konfliktiško charakterio jų santykiai galutinai nutrūko 2017 metais. Šalims (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, atsakovas, ją pripažino kaip savo, tačiau savo pavardę suteikti atsisakė. Vaiką lankydavo epizodiškai, o prie vaiko išlaikymo niekuo neprisidėdavo. Atsakovas teismo posėdyje neneigė turėjęs lytinių santykių su ieškove ir tai, kad vaikas galėtų būti jo.
Kadangi pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės, todėl byloje buvo atlikta genetinė biologinė tėvystės teismo ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su tikimybe 99,999852 %.
Taigi, šalių nurodytos faktinės aplinkybės ir atliktos genetinės biologinės tėvystės ekspertizės duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas A. Š. yra ieškovei gimusios dukters L. S. tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalių dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, duomenų byloje, kad ieškovė vaiku nesirūpintų ar rūpintus netinkamai, nėra, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šalių dukros L. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo su vaikui tvarkos nustatymo
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo tvarkos nustatymas įpareigoja norintį bendrauti tėvą tam pasiruošti, planuoti veiksmus, išlaidas, laiką ir pan., pasirūpinti bendravimo sąlygomis, užtikrinančias kokybišką ir saugų bendravimą, leidžia kitam tėvui ir patiems vaikams planuoti savo elgesį, laiką ir pan. Taigi, jis nustatomas tiek vieno iš tėvų, tiek vaiko interesais. Nesant tokios tvarkos, labai didės konfliktų, nesusipratimų ar net piktnaudžiavimų tikimybė, o teisės bendrauti su vaikais įgyvendinimas neturės realaus įgyvendinimo mechanizmo. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau konkrečios bendravimo tvarkos nepateikė, tačiau teismo posėdyje akcentavo, kad bendravimo tvarkoje būtų nustatyta, jog atsakovas apie pageidavimą būti su vaiku praneštų iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo. Kartu nurodė, jog dukra tėvo nepažįsta, emocinis ryšys tarp jų yra nutrūkęs, todėl reikalingas bent pusės metų adaptacinis periodas, kurio metu atsakovo susitikimai su dukra būtų iki 2 valandų, kartu dalyvaujant ir ieškovei. Atsakovas konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nepasiūlė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad adaptacinis periodas nereikalingas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad tarp atsakovo ir jo dukros L. emocinis ryšys galimai yra nutrūkęs, pritarė ieškovės pozicijai dėl adaptacinio periodo.
Teismas įvertinęs, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, tačiau atsižvelgiant į ieškovės pasiūlymą dėl adaptacinio periodo, kuriam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, sprendžia, kad siekiant nepažeisti vaiko interesų būtina nustatyti bendravimo adaptacinį periodą, todėl nustatoma tokia atsakovo su vaiku bendravimo tvarka:
- skirti atsakovo ir dukros bendravimui adaptacinį periodą šešiems mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos, kurio metu pagal bendrą ieškovės ir atsakovo susitarimą, tačiau ne rečiau, kaip du kartus per savaitę, atsakovas su dukra bendrauja iki 2 valandų, kartu dalyvaujant ir ieškovei;
- pasibaigus adaptaciniam periodui, atsakovas su dukra bendrauja nenustatant apribojimų, t. y. kada tėvas ir dukra bendrauti pageidauja, tačiau atsakovas apie pageidavimą susitikti su vaiku visais atvejais praneša ieškovei trumpąją žinute (SMS) ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki pageidaujamo susitikimo;
- derinant bendravimo su vaikais sąlygas turi būti atsižvelgta į vaikų ugdymo įstaigos (-ų), papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaikų sveikatos būklę, jų norą ar nenorą ir kitas tuo metu reikšmingas aplinkybes.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010).
Ieškovė vaiko išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.
Ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaidas per mėnesį sudaro: mokestis už darželį apie 40 Eur, o vasaros metu 70-80 Eur (vidutiniškai per mėnesį 50 Eur), maistui apie 150 Eur, vaistams apie 20 Eur, higienos priemonės 10 Eur, avalynei ir rūbams 50,00 Eur. Posėdžiu metu tikslinant patiriamas išlaidas vaikui papildomai nurodė, kad šokių būrelis darželyje kainuoja 20 Eur, vitaminai apie 15 Eur, komunalinių mokesčių dalis tenkanti vaikui apie 40 Eur. Iš viso išlaidos vaikui per mėnesį sudaro apie 355,00 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauną socialinę išmoką 60 Eur už vaiką, todėl teismas sprendžia, kad dalį išlaidų yra dengiama valstybės, todėl vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 295 Eur suma.
Atsakovas ieškovės paskaičiuotų išlaidų vaiko išlaikymui per mėnesį nekvestionavo, o teismo vertinimu ieškovės nurodomų išlaidų dydis yra realus ir adekvatus, todėl ieškovė neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių ir teismas atskirai jų neaptaria.
Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena nuomojamame būste, o jai nuo dukros gimimo gyventi padeda jos mama. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad ieškovė per 2019 metus vertėsi individualia veikla, kurios pajamos neatskaičius mokesčių siekė 555,00 Eur per mėnesį. Posėdžiu metu nurodė, kad papildomai uždarbiauja prižiūrėdama vaikus bei padėdama pardavinėti daiktus. Viešųjų registrų duomenimis ieškovės vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįregistruota.
Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas gyvena kartu su tėvais. Šiuo metu dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos laikinai nebedirba ir gyvena iš gaunamos nedarbingumo išmokos. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra transporto priemonės „Audi A6“, pirmosios registracijos data 2006-11-23, valdytojas. Atsakovas posėdžiu metu nurodė, kad automobilis įsigytas su kreditu, tačiau mokamų mėnesinių įmokų dydį kreditui padengti nenurodė. Atsakovas apibūdinamas savo turtinę padėtį kartu nurodė, kad turi ir kitų finansinių įsipareigojimų – įmokos už televiziją ir telefonus, taip pat yra vekselio davėjas 24 tūkst. eurų sumai, tačiau tai pagrindžiančius įrodymus į bylą nepateikė, todėl teismas spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties šių aplinkybių nevertina, kadangi atsakovas neįrodė šių įsipareigojimų buvimą (CPK 178 straipsnis).
Be to, nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną vaiką (D. Š., gimusį (duomenys neskelbtini)), kuriam pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-597-225/2014 patirtintą taikos sutartį, įsipareigojo mokėti išlaikymą po 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, tačiau ieškovės teigimu atsakovas šio išlaikymo nemoka, todėl laiko, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Liudytoja apklausta S. E. posėdžiu patvirtino, kad atsakovas išlaikymo D. nemoka, vaiku nesirūpina bei papildomai paaiškino, kad išlaikymo iš atsakovo ji geranoriškai atsisakė ir jo iš atsakovo nereikalauja. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad vien tas faktas, kad atsakovas geranoriškai susitarė su vaiko mama dėl išlaikymo nemokėjimo, neatleidžia atsakovą nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą, todėl laikytina, kad atsakovas šiuo metu turi du išlaikytinius.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas posėdyje nurodė esąs tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau šiuo metu dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos laikinai nebedirba, siekdamas apsaugoti savo artimųjų (tėvų, senelių) sveikatą. Teismas tokį atsakovo elgesį vertina kritiškai, kadangi atsakovas turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turi imtis visų priemonių, kad būtų teikiamas nuolatinis ir reikalingo dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog atsakovo darbas vairuotoju pandemijos metu nekelia rizikos jo artimųjų sveikatai, jeigu jis grįžęs iš užsienio tinkamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų taisyklių dėl apsaugos nuo koronaviruso, todėl atsakovo argumentai dėl darbo neturėjimo bylos nagrinėjimo metu laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukra nuo gimimo nesirūpina, ja nesidomi, išlaikymo neteikia, vaiko gyvenime pasirodo tik epizodiškai, to kategoriškai neneigė byloje ir pats atsakovas. Todėl šiuo atveju, skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nei kiek neprisideda prie savo dukros L. auklėjimo ir rūpinimosi ja, visa našta iš esmės tenka vien ieškovei. Todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie dukros išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi.
Sprendžiant klausimą dėl mokėtino išlaikymo dydžio dukrai L. S., atsakovas teigia, kad galėtų ir sutinka teikti 120 Eur dydžio išlaikymą, tačiau teismas nenustatė objektyvių priežasčių trukdančių atsakovui mokėti didesnį išlaikymo vaikui. Priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl kaip pirmiau minėta, kad atsakovas turėdamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi dėti maksimaliai visas pastangas, kad gauti tokio dydžio atlyginimą, iš kurio galėtų teikti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo A. Š. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros L. S. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 7 d. (CPK 185 straipsnis, CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalys, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 24 mėnesius, kurį sudaro 2510,00 Eur.
Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų bent dalimi prisidėjęs prie dukros išlaikymo per 24 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos t. y. iki 2019 m gegužės 7 d., to nenurodė ir ieškovė, todėl atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas visiškai. Ieškovė įsiskolinimo sumą patikslintame ieškinyje paskaičiavo 2510,00 Eur sumai, tačiau teismui ieškinyje nurodytas skaičiavimas yra nesuprantamas, todėl teismas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuoja remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta, kad per 24 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos išlaikymo dydis dukrai būtų iš esmės kitoks nei nustatyta bylos nagrinėjimo dieną, todėl iš atsakovo priteisiamas 4 320,00 Eur (180,00 Eur x 24 mėnesiai) išlaikymo vaikui L. S. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. (įskaitytinai) (CK 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (ieškovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės reikalavimai tenkinami pilna apimtimi dalyje dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo, o dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš dalies, tai teismo vertinimu sudarytų 92 % tenkintų reikalavimų.
Pateikiant ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo už šį reikalavimą mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką teismas laiko išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, kadangi šie klausimai sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 195,00 Eur ((4 320,00 Eur x 3 %) + (180,00 Eur x 12 x 3 %) = 195,00 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Vadinasi, už ieškovės ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 295,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 92 %, todėl iš atsakovo priteistina 271,00 Eur žyminio mokesčio (295,00 Eur x 92 %) (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Teikiant ieškinį ieškovė iš savo asmeninių pinigų sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio buvo atleista teismo nutartimi ir įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 271,00 Eur žyminis mokestis priteisiamos tokia tvarka: 30,00 Eur ieškovei ir 241,00 Eur valstybei.
Po ieškovės patikslinto ieškinio pateikimo, ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2020 m. gegužės 12 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 174,72 Eur advokato užmokestis ir 410,00 Eur už ekspertizės dėl tėvystės nustatymo atlikimą. Kadangi ieškinys tenkinamas 92 %, todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 160,74 Eur (174,72 Eur x 92 %) išlaidų už advokato užmokestį, o patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, priteisiamos iš atsakovo visos ekspertizės atlikimo išlaidos – 410,00 Eur. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 570,74 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Atsakovas į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir priteisti jų neprašė, todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra. L. S. palikti jos pavardę – „S“.
Nepilnametės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
- skirti atsakovo ir dukros bendravimui adaptacinį periodą šešiems mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos, kurio metu pagal bendrą ieškovės ir atsakovo susitarimą, tačiau ne rečiau, kaip du kartus per savaitę, atsakovas su dukra bendrauja iki 2 valandų, kartu dalyvaujant ir ieškovei;
- pasibaigus adaptaciniam periodui, atsakovas su dukra bendrauja nenustatant apribojimų, t. y. kada tėvas ir dukra bendrauti pageidauja, tačiau atsakovas apie pageidavimą susitikti su vaiku visais atvejais praneša ieškovei trumpąją žinute (SMS) ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki pageidaujamo susitikimo;
- derinant bendravimo su vaikais sąlygas turi būti atsižvelgta į vaikų ugdymo įstaigos (-ų), papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaikų sveikatos būklę, jų norą ar nenorą ir kitas tuo metu reikšmingas aplinkybes.
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. gegužės 7 d. iki L. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB.
Nepilnametei dukrai L. S. teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jos motinai A. S..
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 320,00 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei A. S. 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. Š..
Priteisti iš atsakovo A. Š. valstybės biudžetui 241,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – 2-111-669/2020.
Priteisti iš atsakovo A. Š. valstybei 570,74 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties eurų 74 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.