Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2S-617-459/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2S-617-459/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02628-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Raimonda Andrulienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
N. S., A. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-617-459/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02628-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., N. S., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) prašymu teismo prašė nustatyti A. S. ir N. S. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. S. nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto: 1) gaunamo darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei N. S. (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 1/2 dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatytos procentinės dalies nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, ar ateityje gautino darbo užmokesčio ar jam prilyginamų išmokų; 2) piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į sutuoktinės N. S. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/20/00875 dėl 120 Eur išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, santuoka tarp A. S. ir N. S. sudaryta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie pagal sutartis nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą nėra. Antstolė 2022 m. balandžio 1 d. patvarkyme nurodė, kad skolininkas per nustatytą terminą nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų nutraukta, nėra. Duomenų, kad sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, negauta. Skundas dėl antstolio veiksmų nepateiktas. Pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama užtikrinti, kad antstolė galėtų vykdyti išieškojimą iš skolininkui tenkančios turto dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. S. priklauso 1/2 dalis turto: 1) darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei N. S. (duomenys neskelbtini); 2) piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į sutuoktinės N. S. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nustatė, kad antstolės B. T. žinioje yra dvi vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko A. S. išieškotojų UAB „Sanistal“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. 2022 m. kovo 8 d. turto arešto aktu Nr. S-22-5-11053 areštuotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – piniginės lėšos N. S. vardu atidarytose dviejose sąskaitose ir darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei N. S. (duomenys neskelbtini). Antstolio padėjėja pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo 2020 m. vasario 11 d. turto arešto akto Nr. S‑22‑5‑11053 surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus nurodyto sutikimo, antstolio padėjėja 2022 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. S‑22‑5‑15143 išieškotojoms UAB „Sanistal“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

5. Teismas nustatė, kad skolininkas A. S. ir suinteresuotas asmuo N. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę, todėl areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėta, kad duomenų, jog būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog sutuoktinių turtas būtų padalytas. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, prašymą tenkino, kad antstolė galėtų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantės vertinimu, byla išnagrinėta be jokių įrodymų ir patvirtinančių argumentų. Apeliantei, kaip proceso šaliai, nieko nebuvo žinoma apie antstolės veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės ginčyti nei antstolės, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų. Nei teismas, nei antstolė, nei Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė rašytinių įrodymų, kad apeliantė buvo susipažinusi su dokumentais, gavo pranešimą pasirašytinai ir turėjo teikti įrodymus. Apeliantės nuomone, jos teisės buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas ne tik neleido dalyvauti teismo posėdyje, bet ir nesuteikė galimybės teikti atsiliepimą ir įrodymus, todėl apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikia dokumentus – notariškai sudarytą vedybų sutartį, patvirtinančią esamo turto padalijimo faktą.

6.2. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju antstolė taikė areštą apeliantės sąskaitai dėl 2 060,99 Eur. Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija prašo dar areštuoti pusę apeliantės darbo užmokesčio ir pusę sumos, esančios sąskaitose, t. y. gaunamas darbo lėšas dar kartą, nors pati konstatuoja, kad išieškoma suma buvo tik 120 Eur. Teismui nepatikslinama, ar visa suma turi būti išieškoma. Apeliantės teigimu, nėra viešai pateikta, kaip antstolė užvedė vykdomąją bylą, kokia yra likusi išieškoti galutinė suma.

6.3. Pažymi, kad antstolė jau buvo susipažinusi su civiline byla Nr. 2-905-1067/2021, kurioje buvo apeliantės ir jos vyro sudaryta vedybų sutartis, sudaryta Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure 2015 m. rugpjūčio 21 d. Antstolė patriktino tik apeliantės darbovietę ir tai, kad apeliantė turi sąskaitą. Apeliantės vertinimu, surinkta medžiaga civilinei bylai ir teikiami prašymai yra deklaratyvūs, be teisinio pagrindo ir, apeliantės nuomone, niekuo nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad esamas darbo užmokestis ir esamos lėšos yra jos nuosavybė ir pagal įstatymą sutuoktiniui nepriklauso.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo A. S. prašo pripažinti tinkamu apeliantės teiktą prašymą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Pareiškimas yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja pagal esamą vykdomąją bylą turėjo konstatuoti, kada buvo kreiptasi į antstolį, kaip atliekamas vykdymas ir kokia yra faktinė galutinė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškime nenustatyta, kada pateiktas kreditinis reikalavimas išieškoti, ar dalis skolos padengta.

7.2. Nepagrįstas teiginys, kad apeliantė ir A. S. nėra sudarę jokios sutarties teisme ar pas notarą. Antstolė turi prievolę patikrinti, ar yra teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo, patikrinti, ar registre yra užregistruoti kokie nors dokumentai. Antstolė nekreipė dėmesio, kad visa medžiaga apie notarinę sutartį buvo pateikta civilinėje byloje Nr. 2-905-1067/2021; antstolė buvo proceso šalis, su šia byla yra susipažinusi.

7.3. Teismas pažeidė proceso šalių teises ir pareigas, neleido ne tik dalyvauti teismo posėdyje, bet ir nesuteikė galimybės teikti atsiliepimą ir įrodymus. Notariškai sudaryta sutartis ir esamo turto padalijimo faktas patvirtina, kad esamas darbo užmokestis ir esamos lėšos, esančios pas N. S., nėra bendroji nuosavybė ir A. S. nepriklauso.

8. Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantė N. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – notaro patvirtintą 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą vedybų sutartį – ir prašo pridėti minėtą įrodymą prie bylos. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie antstolės veiksmus, o pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės ginčyti nei antstolės, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų, be to, ne tik neleido dalyvauti teismo posėdyje, bet ir nesuteikė galimybės teikti atsiliepimą ir įrodymus.

11. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis reglamentavimas taikytinas ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).

12. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuria priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. S. ir N. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, buvo nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 4 d. 9 val. bei apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje nurodyto turinio pranešimą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 25 d. buvo paskelbtas teismo pranešimas apie byloje 2022 m. gegužės 4 d. rašytinio proceso tvarka paskirto teismo posėdžio datą, laiką ir vietą bei teismo sudėtį. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad suinteresuotiems asmenims N. S. ir A. S. (tuo pačiu adresu) 2022 m. balandžio 26 d. paštu buvo išsiųsti Klaipėdos apylinkės teismo pranešimai, informuojant apie 2022 m. gegužės 4 d. rašytinio proceso tvarka paskirtą teismo posėdį. Papildomai pastebėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo A. S. (apeliantės sutuoktinis, kuriam procesiniai dokumentai siųsti paštu tuo pačiu adresu) 2022 m. gegužės 2 d., t. y. iki paskirto teismo posėdžio, byloje pateikė prašymą dėl teisėjo nušalinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad apeliantei nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina apeliantės prašymo motyvus dėl iškilusios naujo įrodymo pateikimo būtinybės, taip pat tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas rašytinis įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad apeliantės atskirasis skundas buvo išsiųstas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl vertintina, kad su apeliantės teikiamu nauju įrodymu jie susipažino. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą apeliantės prašymą dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos iš esmės palaikė. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nuomonės dėl rašytinio įrodymo pridėjimo prie bylos nepareiškė.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateiktas rašytinis įrodymas yra susijęs su byloje keliamu klausimu, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, daro išvadą, jog naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl jį priima ir prideda prie bylos.

Dėl atskirojo skundo

15. Byloje nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/10/00153, pradėtą vykdyti pagal 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno r. 4-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 12392, dėl 2 336,05 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Sanistal“ naudai. Taip pat ta pati antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/20/00875, pradėtą vykdyti pagal 2020 m. birželio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-35751 dėl 120 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

16. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0005/10/00153 duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 8 d. turto arešto aktu Nr. S-22-5-11053 vykdomosiose bylose Nr. 0005/10/00153 ir Nr. 0005/20/00875 (skolininkas – A. S., išieškotojos – UAB „Sanistal“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija) areštuotas (apribota disponavimo teisė) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – piniginės lėšos N. S. vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei N. S. (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 8 d. patvarkymu Nr. S‑22‑5‑11061 dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolio padėjėja pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo (2022 m. kovo 8 d.) pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Skolininkui nepateikus antstolei nurodyto sutikimo, antstolio padėjėja 2022 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. S-22-5-15143 išieškotojoms UAB „Sanistal“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pasiūlymą per 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo šio patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą, pateikiant prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0005/10/00153, t. II, v. b. l. 164). Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

17. CPK 667 straipsnyje reglamentuojama skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, be kitų nurodytų atvejų, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

18. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia argumentu, kad suinteresuoti asmenys N. S. ir A. S. yra sudarę vedybų sutartį, dėl to, apeliantės teigimu, esamas darbo užmokestis ir esamos lėšos yra apeliantės nuosavybė ir pagal įstatymą sutuoktiniui nepriklauso. Apeliantė nurodo, kad apie tokią aplinkybę antstolei turėjo būti žinoma iš kitos civilinės bylos.

19. Byloje nustatyta, kad antstolės padėjėjos 2022 m. kovo 8 d. patvarkyme Nr. S‑22‑5‑11061 dėl skolininko turto dalies nustatymo nurodyta, jog Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie sudarytą vedybų sutartį. Skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareikštą prašymą, taip pat nustatė aplinkybę, kad nėra duomenų, jog būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis vykdomosios bylos Nr. 0005/10/00153 duomenimis nustatyta, jog vykdant išieškojimą iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Sanistal“ naudai 2020 m. kovo 5 d. (tikrinant skolininko A. S. duomenis) ir 2022 m. kovo 8 d. (tikrinant skolininko sutuoktinės N. S. duomenis) buvo atliktos užklausos Vedybų sutarčių registre (vykdomoji byla Nr. 0005/10/00153, t. II, v. b. l. 57, 147). Iš nurodytų Vedybų sutarčių registro duomenų nustatyta, kad tarp N. S. ir A. S. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta vedybų sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sutartis registre įregistruota 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikta 2015 m. rugpjūčio 21 d. notaro patvirtinta vedybų sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota viešame registre. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00153 esančio Vedybų sutarčių registro 2020 m. kovo 5 d. išrašo duomenimis, sutartimi nustatytas teisinis režimas – asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Apeliantės pateiktos 2015 m. rugpjūčio 21 d. vedybų sutarties 4.1 punkte taip pat taip pat numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis savo vardu įgyja turtą; būsimas visas turtas, kuris bus įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo dienos jiems gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; nuo šios vedybų sutarties sudarymo dienos viešame registre kiekvienas sutuoktinis savo vardu registruoja turtą kaip asmeninę nuosavybę. Iš nurodytų duomenų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino byloje reikšmingų duomenų dėl suinteresuotų asmenų sudarytos vedybų sutarties, ja nustatomo sutuoktinių turto teisinio režimo ir sutarties turinio įtakos pareiškėjos prašyme dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo keliamam klausimui teisingai išspręsti.

20. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos išieškoma suma buvo tik 120 Eur ir teismui nepatikslinta, ar visa suma turi būti išieškoma.

21. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo teismui pateikė pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0005/20/00875 duomenimis nustatyta, kad išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. birželio 15 d. pateikė vykdomąjį dokumentą – Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą 2020 m. birželio 9 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu – sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto – Nr. (23.31-08) 483-35751. Minėtas vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolės 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-5-25181. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0005/20/00875 duomenimis taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija antstolei pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. priimtą sprendimą Nr. (23.31‑08) 483-12857 pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto. Jame, be kitų duomenų, nurodyta pripažįstamo netekusiu galios sprendimo dokumento data – 2020 m. birželio 15 d., dokumento reg. Nr. VDAŽ-20-5-875, dokumento Nr. MAIS (23.31‑08) 483-35751, skolininkas A. S., bendra išieškotina suma – 120 Eur; priežastis – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 112 straipsnio 1 dalis – prievolė pasibaigia. Minėtoje vykdomojoje byloje išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. balandžio 22 d. informavo antstolę, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. balandžio 22 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl skolininko A. S. turto dalies, esančios bendrąją jungtinėje nuosavybe su sutuoktine N. S., nustatymo.

22. Nors vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/00875 pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. sprendime Nr. (23.31‑08) 483-12857 pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto nurodyta pripažįstamo netekusiu galios sprendimo dokumento data (2020 m. birželio 15 d.) nesutampa su vykdomojo dokumento registracijos data (2020 m. birželio 9 d.), tačiau sutampa su šio vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti data (2020 m. birželio 15 d.). Be to, sutampa ir kiti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. sprendime Nr. (23.31‑08) 483-12857 pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto bei vykdomajame dokumente (Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31‑08) 483‑35751) nurodyti duomenys – pripažįstamo netekusiu galios sprendimo dokumento numeris (t. y. Nr. (23.31-08) 483-35751), prievolės numeris (t. y. Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo terminas (t. y. 2020 m. balandžio 30 d.), AN identifikacinis kodas (ROIK) (t. y. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu į vykdomąją bylą Nr. 0005/20/00875 buvo pateiktas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. (23.31‑08) 483-12857 pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, ir ar pareiškėjos (išieškotojos) antstolei vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas nėra panaikintas. Ši aplinkybė taip pat reikšminga sprendžiant klausimą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą.

23. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymu, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Vienas iš pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja tada, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑201-687/2016, ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė pareiškėjos prašymu keliamam klausimui išspręsti reikšmingų bylos duomenų. Tokie duomenys susiję ne tik su apeliantės apeliacinės instancijos teisme teikiamu nauju įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, tačiau šiuo atveju darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismui iš esmės įvertinus apeliantės naujai pateiktą įrodymą, taip pat atsižvelgiant į kitų tirtinų ir vertintinų aplinkybių bei duomenų apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teisme civilinė byla būtų išnagrinėta beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų užkirstas kelias į apeliaciją.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Raimonda Andrulienė