- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2-23402-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17535-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Vilius Mačiulaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“ ieškinį atsakovei D. K. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
valstybės įmonė „Registrų centras“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė, Registrų centras) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 10–23) (ginčo nagrinėjimo ribos sutikslintos teismo posėdžio metu) D. K. (toliau – atsakovė, darbuotoja), kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojos prašymai, prašo Darbo ginčų komisijos sprendimu patenkintus darbuotojos prašymus atmesti bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2014 m. sausio 7 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė dirbo Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Teisės skyriaus juriskonsultės pareigose. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu jai buvo pavesta peržiūrėti įmonės 2018–2021 m. strateginį veiklos planą, vykdomas veiklas, suplanuotas išlaidas ir pateikti siūlymus dėl įmonės veiklos optimizavimo, maksimalaus sąnaudų valdymo bei didesnės grąžos visuomenei iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 16 d. Registrų centro valdybos sprendimu (toliau – valdybos sprendimas), siekiant optimizuoti įmonės veiklą bei darbo resursus, Registrų centre buvo nuspręsta įgyvendinti didelio masto struktūrinius pokyčius ir nustatyti visiškai naują įmonės struktūrą – senoje Registrų centro struktūroje buvo 34 skirtingi padaliniai, 14 skirtingų teisininkų pareigybių bei 78 teisininkai, o nuo 2019 m. kovo 1 d., naujoje Registrų centro struktūroje yra vienas Teisės departamentas su trimis struktūriniais padaliniais – Teisinio atstovavimo skyriumi, Veiklos teisinio reguliavimo skyriumi ir Vidaus teisės skyriumi. Pažymėjo, jog įgyvendinant valdybos sprendimą 2018 m. spalio 22 d. buvo patvirtintas aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustatė atleidžiamų darbuotojų atrankos tvarką ir kriterijus, kuriais turėjo būti vadovaujamasi tais atvejais, kai dėl darbo organizavimo Registrų centre pakeitimų ar kitų priežasčių tam tikra anksčiau atlikta darbo funkcija tapo pertekline, perteklinę darbo funkciją atliko keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, ir naujas pareigybių sąrašas – vietoje 14 buvusių teisininkų pareigybių buvo patvirtintos 5 Teisės departamento pareigybės. Nurodė, kad patvirtinus naują įmonės struktūrą, Teisės departamentas buvo formuojamas iš naujo, priskiriant jam ne tik tas funkcijas, kurios buvo vykdytos ankstesnėje struktūroje buvusiuose struktūriniuose padaliniuose, bet ir kitas išgrynintas, o tam tikrais atvejais apskritai naujas funkcijas, tokiu būdu buvo sukurtos kokybiškai naujos pareigybės su dalinai naujomis darbinėmis funkcijomis, todėl anksčiau teisininkais dirbę asmenys negalėjo būti automatiškai perkelti į naujai suformuotus tikslinės teisinės krypties struktūrinius padalinius, jų pareigybės nebuvo tapačios naujai patvirtintoms pareigybėms. Pabrėžė, jog turint tikslą optimizuoti įmonės veiklą, panaikinti sudėtingą, decentralizuotą ir su besidubliuojančiomis darbo funkcijomis, neracionaliu darbo laiko ir žmogiškųjų išteklių naudojimu pasižyminčią struktūrą, vietoje anksčiau buvusių padalinių sukūrus naujus, pirminiame pokyčių etape identifikavus, kad Registrų centre dirba netgi 78 teisininkai, tačiau ne visų jų vykdoma darbinė funkcija yra tokia, kokia apibrėžta pareiginiuose nuostatuose, sukomplektavus naujas pareigybes, visiems Registrų centro teisininkams buvo įteikti įspėjimai dėl darbo sutarčių nutraukimo, nes tokių padalinių, kuriuose jie anksčiau dirbo, naujoje struktūroje neliko, kaip ir neliko tokių pačių pareigybių – atsakovei 2018 m. spalio 31 d. įspėjimas buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 6 d., įspėjime buvo nurodyta, kad įsigaliojus naujai įmonės struktūrai, nebeliks struktūrinio padalinio, kuriame ji ėjo pareigas, jos pareigybė taps nebereikalinga, nes naujame pareigybių sąraše tokia pareigybė nėra patvirtinta, tame pačiame įspėjime atsakovė buvo informuota dar ir apie tai, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. įmonės vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje nustatytas darbo vietas, kurį laimėjus, darbuotojai būtų siūloma keisti darbo sutarties sąlygas, t. y. atsakovei buvo aiškiai nurodyta, kad Registrų centras svarstys jos kandidatūrą, jeigu tik sutikimą būti perkelta į naujai suformuotas darbo vietas atsakovė išreikš, dalyvaudama skelbiamame konkurse, tačiau atsakovė, priešingai nei didžioji dalis teisininkų, to nepadarė. Pažymėjo, jog dar prieš įteikiant įspėjimus, t. y. 2018 m. spalio 31 d., Registrų centre įvyko įmonės direktoriaus, tuometinio Personalo valdymo skyriaus vadovės J. L. ir įmonėje dirbančių teisininkų, atvykusių į jį, susitikimas, kurio metu buvo ne tik dar kartą pristatyti pokyčiai, bet ir pranešta, jog visiems teisininkams bus teikiami įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo, kartu pasiūlant dalyvauti atrankose į naujai formuojamus struktūrinius padalinius, to paties susirinkimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokie teisininkai kokias funkcijas atlieka, kas iš jų atlieka tą pačią funkciją, ar jų atliekamos funkcijos analogiškos naujai suformuotoms pareigybėms ir pan., siekiant užtikrinti, jog tai vyktų kaip galima objektyviau, visiems teisininkams buvo pasiūlyta atlikti vienodą testą, tačiau šie kategoriškai su tuo nesutiko, kaip ir nesutiko su pasiūlymu atsiųsti gyvenimo aprašymus, todėl galiausiai, atsižvelgiant į teisininkų poziciją, buvo pasiektas kompromisas ir sutarta, kad norintys toliau dirbti Registrų centre teisininkai, tam, kad būtų galima išsiaiškinti jų lūkesčius, stipriąsias ir silpnąsias puses, patys nuspręs, kokia naujai suformuotam struktūriniam padaliniui priskirta pareigybė ir/ar darbinė funkcija labiausiai atitinka tą, kurią jie vykdė ankstesnėje struktūroje, po ko parašys ir pateiks motyvacinį laišką, taip išreikšdami savo norą toliau dirbti Registrų centre. Nurodė, jog nepaisant pasiekto susitarimo su teisininkais, ne visi teisininkai siuntė motyvacinius laiškus, kas, kartu su aplinkybe, jog beveik pusė iš 78 teisininkų iš tiesų nedirbo teisinio darbo, nes jų faktiškai atliekama darbinė funkcija buvo kitokia, lėmė situaciją, kad anksčiau nustatyto teisininkų pertekliaus neliko, todėl Aprašu vadovautis nebuvo teisinio pagrindo, apie tai buvo pranešta ir įmonės teisininkams, teisininkai, gavę įspėjimus dėl darbo sutarčių nutraukimo, dar kartą paskatinti pasirinkti ir dalyvauti atrankose į tris naujai formuojamus Teisės departamento skyrius, tačiau atsakovė motyvacinio laiško nepateikė ir jokiu kitu būdu neišreiškė savo sutikimo dirbti Registrų centre kitose pareigybėse naujai suformuotuose struktūriniuose padaliniuose, priešingai, dar 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbio metu tuometinei Personalo valdymo skyriaus vadovei J. L. atsakovė nurodė, kad teisės skyriai naujoje struktūroje nėra jos siekiamybė, ji net nelabai pilna teisininkė pati yra. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad apie visas laisvas darbo vietas buvo nuolat skelbiama vidiniame įmonės intraneto puslapyje, buvo ieškoma kitos atsakovei galinčios tikti darbo vietos, tačiau susitarti dėl tolesnio darbo nepavyko ir kad viena to priežasčių buvo pačios atsakovės noras susirasti geresnį darbą, būsimi darbai Registrų centre jos nesudomino, todėl, negavus darbuotojos sutikimo būti perkeltai dirbti kitose pareigybėse, įmonės direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-184 (102.5.) „Dėl D. K. darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – Įsakymas) su atsakove sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, išmokant visas jai priklausančias išmokas – darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta būtent dėl to, kad Registrų centre buvo įgyvendinti realūs struktūriniai pertvarkymai, kurie, kartu su atsakovės neišreikštu sutikimu/noru dirbti naujose pareigybėse, ir lėmė darbuotojos atleidimą. Pabrėžė, kad atsakovė dirbo Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Teisės skyriuje, šiame skyriuje dirbusių darbuotojų veikla buvo susijusi išskirtinai tik su Juridinių asmenų registru, atsakovės, kaip to skyriaus juriskonsultės, darbo funkcijos buvo susijusios taip pat tik su Juridinių asmenų registru, tuo tarpu naujai suformuoto Registrų centro Teisės departamento funkcijos, uždaviniai bei kompetencija yra nepalyginamai platesnė, kompleksiškesnė ir apimanti ne tik klausimus, susijusius su Juridinių asmenų registru, bet absoliučiai visus Registrų centro veikloje iškylančius teisinius klausimus. Mano, kad atsakovės atveju DK 57 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktai dirbti Registrų centre neturėjo būti taikoma, o DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pasiūlyti kitą darbo vietą atsakovei įvykdė – nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vidiniame intraneto puslapyje buvo skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje sukurtas darbo vietas, atsakovė apie tai buvo informuota įspėjimu – atsakovė galėjo bei turėjo informuoti įmonę apie savo norą bei sutikimą būti perkeltai į kitą konkretų darbą, tačiau per visą įspėjimo laiką neišreiškė savo sutikimo/iniciatyvos ir nekandidatavo į viešai paskelbtas pareigybes, nors tokiu būdu būtų išreiškusi savo sutikimą būti perkelta į kitas Registrų centre esančias pareigybes. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą aiškiai pademonstravo neigiamą nusistatymą vykstančių struktūrinių pokyčių atžvilgiu, ji itin pasyviai reagavo į bet kokius įmonės bandymus surasti jai tinkamą darbo vietą, todėl mano, kad atsakovė nebuvo suinteresuota ir nenorėjo likti dirbti naujai suformuotuose Registrų centro Teisės departamento padaliniuose. Ieškovės įsitikinimu, atleisdama atsakovę iš darbo ji tinkamai laikėsi atleidimo procedūrų, įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra itin konkreti, konkrečiai įvardintas ir atleidimo iš darbo teisinis pagrindas, papildomai buvo vadovaujamasi dar ir DK 63, 207 straipsniuose nustatytais reikalavimais, nes vyko darbuotojų grupės atleidimas, todėl mano, kad atsakovė buvo atleista teisėtai, esant teisėtam pagrindui dėl realiai įvykusių struktūrinių įmonės pertvarkymų, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad įmonei reikėjo pačių darbuotojų pagalbos, kad išsiaiškinti, ką konkretus darbuotojas dirba, todėl jie buvo apklausiami, bendraujama su jų tiesioginiais vadovais ir taip buvo nuspręsta, kad iš Registrų centre 78 teisininkų tikrą teisinį darbą dirbo 35 darbuotojai, būtent jiems (tame tarpe ir atsakovei) buvo įteikti įspėjimai, bendravo ir su atsakove, tačiau negalėjo suprasti, ar ji siekia toliau dirbti Registrų centre, įmonė dėjo pastangas įdarbinti atsakovę, atsakovei pasiūlymas teiktas nebuvo, pasiūlymai buvo teikti tiems, kurie pateikė motyvacinį laišką, pageidaudami kažkokios konkrečios pozicijos Registrų centre, pirmiausia buvo laukiama darbuotojo sutikimo toliau dirbti, o tada buvo teikiamas pasiūlymas, apie Registrų centre vykdomus konkursus buvo skelbiama informacija vidiniame intranete ir viešai skelbimuose, tiek vidiniame intranete, tiek viešai buvo skelbiami konkursai ir į teisininkų pozicijas, įspėjimas atsakovei buvo suformuluotas nelabai detaliai, nors buvo siūlyta dalyvauti konkursuose ir tik juos laimėjus eiti pareigas, tačiau turėta omenyje, kad jei darbuotoja išreikš norą, jos kandidatūra bus svarstoma, tačiau atsakovė buvo pasyvi, Aprašo taikyti nereikėjo.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 172–183).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2014 m. sausio 7 d. su ieškove sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ji ėjo Juridinių asmenų registro departamento Teisės skyriaus juriskonsultės pareigas; nuo 2018 m. birželio mėn. buvo imtasi aktyvių veiksmų dėl Registrų centro naujos struktūros patvirtinimo ir įmonės veiklos pertvarkymo; 2018 m. spalio 31 d. įvyko Registrų centro administracijos ir įmonės teisininkų susirinkimas, kuriame neargumentuojant buvo pranešta, kad šiame susirinkime dalyvaujantys teisininkai patenka į perteklinių teisininkų Registrų centre sąrašą; 2018 m. lapkričio 6 d. jai buvo įteiktas 2018 m. spalio 31 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo 2019 m. vasario 28 d., kartu nurodant, kad Registrų centro vidiniame intraneto puslapyje nuo 2018 m. lapkričio 5 d. bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje nustatytas darbo vietas, į kurias jos teisė dalyvauti nėra apribojama, laimėjus konkursą, jai būtų siūloma keisti darbo sąlygas, t. y. darbo sutartis nebūtų nutraukiama; 2018 m. gruodžio mėn. Registrų centro vidiniame puslapyje buvo patalpintas pranešimas įmonės teisininkams, kuriame nurodyta, kad Registrų centre nebėra teisininkų pertekliaus, atsižvelgiant į tai, teisininkai kviesti dalyvauti atrankose į tris naujai formuojamus Teisės departamento skyrius; įspėjimo metu Registrų centras išplatino viešus darbo skelbimus, kuriais buvo siūlomi darbai, reikalaujantys teisinio išsilavinimo, t. y. atitinkantys jos kvalifikaciją ir patirtį – asmenys, siekiantys eiti skelbimuose nurodytas pareigas, privalėjo dalyvauti atrankoje ir tik laimėjus konkursą, būtų paskiriami nurodytam darbui; ji iš darbo atleista nuo 2019 m. vasario 28 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju faktiškai susiklosčiusi situacija, kuomet ieškovė laikė, jog visi darbuotojai (teisininkai) atlieka perteklinę funkciją, yra nelogiška, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad vėliau dalis teisininkų, gavusių įspėjimą tęsė darbą naujai sudarytame Teisės departamente, todėl, atsakovės vertinimu, vykdant struktūrinius pertvarkymus iš tiesų susiklostė situacija, kuomet buvo atleista tik dalis darbuotojų, vykdžiusių perteklinę funkciją; visų darbuotojų įspėjimas suponuoja darbdavės pareigą vertinti darbuotojus pagal nustatytus atrankos kriterijus. Atsakovės vertinimu, ieškovė ieškinyje pateikia tik deklaratyvius teiginius apie tai, jog skyrėsi teisininkų darbo funkcijos, kurios buvo vykdomos prieš pertvarkymus, ir kurios buvo numatytos po jų, ieškovė neįrodė, kad jos vykdomos darbo funkcijos po struktūrinių pertvarkymų nebebus atliekamos, o jei būtų laikomasi pozicijos, kad funkcijoms vykdyti užtenka mažiau darbuotojų, privaloma darbuotojus įvertinti pagal nustatytus atrankos kriterijus, kas taip pat nebuvo vykdoma. Pabrėžė, kad susiklosčiusioje situacijoje Registrų centras įspėjo teisininkus, jog dėl to, kad jų darbo funkcija yra perteklinė, jų darbo santykiai bus nutraukiami, neatlikęs Registrų centro direktoriaus numatytos atrankos, t. y. ieškovė pirmiausiai įspėjo darbuotojus, jog jų visų darbo sutartys bus nutrauktos, o vėliau daliai iš jų pasiūlė individualius pasiūlymus dėl darbo kitoje vietoje, daliai – nurodė galimybę dalyvauti konkurse ir tik jį laimėjus, tęsti darbo santykius, o po įspėjimų įteikimo išsiųstu pranešimu konstatavus, jog nėra teisininkų pertekliaus, buvo atsisakyta įvykdyti darbuotojų atranką pagal nurodytą Aprašą, nors iš tiesų ši procedūra (t. y. darbuotojų atitikimo vertinimas nustatytiems kriterijams), atsakovės įsitikinimu, turėjo būti įvykdyta dar prieš įteikiant pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Pažymėjo, jog nei Apraše, nei DK nėra nurodyta, kad sprendžiant, su kuriais darbuotojais bus tęsiami darbo santykiai, yra vertinama, ar pastarieji pateikė motyvacinius laiškus, priešingai, Apraše buvo aiškiai nurodyta, kad informaciją apie darbuotojų dalykinę kompetenciją pagal darbuotojo asmens byloje esančius dokumentus komisijai pateikia į komisiją paskirtas Personalo valdymo skyriaus darbuotojas, todėl ji neturėjo jokios pareigos pateikti motyvacinį laišką, toks laiškas, atsakovės vertinimu, negali būti laikomas darbuotojo sutikimu būti perkeltu į laisvą darbo vietą, o yra tik paraiška dėl dalyvavimo atrankoje dėl darbo naujose pareigybėse. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju darbuotojų atranka turėjo būti vykdoma nustačius darbuotojų perteklių pirminiame etape, o ne po to, kai darbuotojai buvo įspėti apie darbo sutarčių nutraukimą, o jei darbuotojų perteklius dėl tam tikrų priežasčių išnyko, susidarė darbuotojų trūkumas (kadangi skelbiamos laisvos vietos), iš esmės išnyko priežastis atleisti įspėtus darbuotojus. Mano, kad tai, jog konkursai į laisvas darbo vietas buvo paskelbti intraneto puslapyje, nėra tinkamas DK 57 straipsnio 2 dalyje ieškovei nustatytos pareigos įgyvendinimas – atsakovės vertinimu, DK yra nustatyta pareiga ne pranešti apie galimybę dalyvauti konkurse į laisvas darbo vietas, tačiau perkelti darbuotoją jam sutikus – jai nebuvo pateiktas joks individualus pasiūlymas, o tik galimybė dalyvauti konkurse į laisvas vietas, todėl negalima pripažinti, kad ieškovė tinkamai informavo ją apie galimybę būti perkeltai į kitą darbo vietą. Mano, kad net ir pripažinus paskelbimą apie laisvas darbo vietas tinkama pasiūlymo forma, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad įvykdyta procedūra atitinka DK 57 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką, nes ji nebūtų perkelta, o tik dalyvautų konkurse, kurio galėtų ir nelaimėti. Teigė, kad jos įspėjimo metu Registrų centre egzistavo laisvos darbo vietos, ji pagal keliamus reikalavimus, įvertinus jos turimą patirtį bei kvalifikaciją, galėjo užimti teisinio atstovavimo skyriaus teisininko (-ės), veiklos teisinio reguliavimo skyriaus teisininko (-ės), vidaus skyriaus teisininko (-ės) pareigas. Pabrėžė, kad didžiajai daliai Registrų centro darbuotojų, o taip pat ir daliai teisininkų, buvo įteikti individualūs pasiūlymai dėl laisvos darbo vietos, o jiems sutikus, darbuotojai tęsė savo darbo funkcijas, tačiau jai dėl jai nežinomų priežasčių tokie siūlymai nebuvo pateikti, o tik nurodyta, kad ji gali dalyvauti konkursuose į darbo vietas, tokie darbdavės veiksmai jos atžvilgiu, atsakovės vertinimu, buvo diskriminaciniai. Pabrėžė, kad priešingai nei ieškovė teigia ieškinyje, ji dėjo aktyvias teisėtas pastangas siekdama tęsti darbo santykius Registrų centre – būtent ji, o ne Registrų centro atstovai, inicijavo jos pokalbį su Personalo vedėja dėl tolimesnio darbo perspektyvų, jo metu ji išreiškė poziciją, kad gali dirbti ne tik teisinį darbą, nes yra dirbusi su įvairiomis IS ir registrais bei nurodė konkretų padalinį (Teisinių institucijų IS priežiūros skyrius), kuriame jos žiniomis nebuvo nei vieno darbuotojo, tačiau, nors Personalo vadovė susisiekė su šio padalinio būsima vadove ji pati, nesulauksi jokių tolimesnių žinių, net tris kartus turėjo skambinti, kol buvo paskirtas susitikimas, per kurį būsima padalinio vadovė negalėjo suteikti jokios konkrečios informacijos apie darbo vietas jame. Pažymėjo, kad jai įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą buvo tik lakoniškai nurodyta, kad remiantis Registrų centro valdybos įsakymu nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja nauja įmonės struktūra ir dėl to nebelieka struktūrinio padalinio, kuriame ji ėjo pareigas, ir/ar jos darbo funkcija/pareigybė tampa perteklinė, tačiau jai nebuvo atskleista, kokios priežastys lėmė tokį sprendimą, nenurodyta, kuo yra pagrįstas toks pareigybės naikinimas, kodėl naikinama būtent jos užimta pareigybė/vykdomos darbo funkcijos, todėl mano, apie atleidimą iš darbo buvo įspėta netinkamai, be to, tokios informacijos įspėjime trūkumas riboja jai galimybes ginti savo teises. Atsakovės įsitikinimu, dėl visų aukščiau išdėstytų priežasčių, jos atleidimas iš darbo turėtų būti pripažintas neteisėtu, jos darbo sutartis turi būti nutraukta teismo sprendimu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad ieškovė pripažino, jog teisininkų pertekliaus nebuvo, netgi buvo jų trūkumas, viešais skelbimais buvo ieškoma teisininkų, turėjo būti vykdomas Apraše nustatytas procesas ir tik po to teikiami įspėjimai, atsakovei nebuvo pasiūlytos jokios darbo funkcijos, o atsakovės vykdytos darbo funkcijos Registrų centre išliko, iš naujų teisininkų pareigybių aprašymų atsakovė visiškai atitiko visus reikalavimus, ieškovė selektyviai pateikė pasiūlymus kai kuriems darbuotojams, o esant teisininkų trūkumui netgi skelbė viešą konkursą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. sausio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. d-726, kurios pagrindu atsakovė nuo 2014 m. sausio 8 d. dirbo Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Teisės skyriaus jurikonsultės pareigose (el. b. t. I, b. l. 57–63); 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovei įteiktas 2018 m. spalio 31 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo (el. b. t. I, b. l. 85); Registrų centro direktorius 2019 m. vasario 22 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atsakovė 2018 m. vasario 28 d. atleista iš darbo ir darbo sutartis su ja nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 79–80); nesutikdama su atleidimu iš darbo darbuotoja kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu darbuotojos prašymą tenkino iš dalies – pripažino darbuotojos atleidimą iš darbo Registrų centre pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepagrįstu, negrąžino darbuotojos į darbą, pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę – konstatavo, kad darbo sutartis tarp darbuotojos ir Registrų centro nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nurodė išieškoti darbuotojai iš įmonės 2 685,97 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 58,39 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo dienos užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, bei 1 187,28 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, darbuotojos prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė, darbuotojos prašymus dėl Įsakymo, 2018 m. gruodžio mėn. Registrų centre vykdytos teisininkų atrankos pripažinimo neteisėtais atsisakė nagrinėti (el. b. t. I, b. l. 25–29).
Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą; darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu; pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga; tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys; nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti <...>; pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites; šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai; pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pažymėtina, kad darbo sutarties dėl vykdomų struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų nutraukimo teisėtumą lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad Registrų centre įvyko realūs struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai, ką patvirtina ir bylos medžiaga – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Registrų centro valdybai kartu su įmonės vadovu buvo pavesta peržiūrėti įmonės 2018–2021 m. strateginį veiklos planą, įvertinti vykdomas veiklas, suplanuotas išlaidas ir pateikti siūlymus dėl įmonės veiklos optimizavimo, maksimalaus sąnaudų valdymo bei didesnės grąžos visuomenei iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (el. b. t. I, b. l. 92–93), Registrų centro valdyba 2018 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2019 m. kovo 1 d. patvirtino naują įmonės struktūrą (el. b. t. I, b. l. 86), Registrų centro struktūra buvo pakeista – vienas iš įvykdytų struktūros pokyčių buvo tai, kad Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Teisės skyrius, kuriame atsakovė dirbo juriskonsulte, buvo panaikintas, naujoje nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje Registrų centro struktūroje buvo patvirtintas vienas Teisės departamentas su trimis struktūriniais padaliniais – Teisinio atstovavimo skyrius, Veiklos teisinio reguliavimo skyrius ir Vidaus teisės skyrius, kuriuose vietoje 14 buvusių Registrų centro teisininkų pareigybių buvo patvirtintos 5 Teisės departamento pareigybės (el. b. t. I, b. l. 48–49, 94), tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atleidimo iš darbo procedūros tinkamumo – atsakovės įsitikinimu, darbdavė nesilaikė DK nustatytos tvarkos, nesivadovavo Aprašu, todėl jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas, su kuo ieškovė nesutinka, teigdama, jog atsakovė buvo atleista laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įgyvendinant priimtą valdybos sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo nuspręsta panaikinti Juridinių asmenų registro departamento Teisės skyrių ir naujoje Registrų centro struktūroje įsteigti Teisės departamentą su trimis struktūriniais padaliniais – Teisinio atstovavimo skyriumi, Veiklos teisinio reguliavimo skyriumi ir Vidaus teisės skyriumi, bei atitinkamai vietoje 14 buvusių Registrų centro teisininkų pareigybių patvirtinti 5 Teisės departamento pareigybes, Registro centro direktorius patvirtino Aprašą (el. b. t. I, b. l. 50–56), kuris nustatė atleidžiamų darbuotojų atrankos tvarką ir kriterijus, kuriais turėjo būti vadovaujamasi atrenkant darbuotojus tais atvejais, kai dėl darbo organizavimo Registrų centre pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su Registrų centro veikla, tam tikra darbo funkcija tampa pertekline, perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, šis Aprašas buvo suderintas su Registrų centro darbo taryba (popierinio bylos priedo b. l. 4), teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad šiuo Aprašu atleidžiant atsakovę iš darbo vadovautasi nebuvo, teigdama, kad tam nebuvo pagrindo. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka.
Pažymėtina, kad pati ieškovė nurodė, jog Registrų centre dirbo 78 teisininkai, siekiant įgyvendinti valdybos sprendimą su jais buvo susitikta individualiai ir pasidomėta, kokias darbo funkcijas kiekvienas iš jų vykdo, pagal šiuos pokalbius buvo nuspręsta, kad Registrų centre tikrą teisinį darbą iš 78 teisininkų dirba tik 35 teisininkai (tarp jų ir atsakovė), būtent jiems (35 teisininkams) buvo įteikti įspėjimai dėl darbo sutarčių nutraukimo ir galiausiai darbdavė nutarė individualius pasiūlymus dėl naujos darbo vietos teikti tik tiems teisininkams, kurie pateikė motyvacinį laišką su pageidavimu toliau dirbti Registrų centre, o kitiems – tarp jų atsakovei – nurodė galimybę dalyvauti skelbiamuose konkursuose ir tik atitinkamą konkursą laimėjus tęsti darbo santykius įmonėje, kas, teismo vertinimu, rodo vykdytą diskriminaciją atsakovės atžvilgiu ir visiškai nepagrįstą Aprašo netaikymą pirminiame etape. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad joks įstatymas neįtvirtina pareigos darbuotojui teikti motyvacinį laišką su pageidavimu toliau dirbti, kai vykdomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, priešingai, įstatymas įtvirtina pareigą darbdaviui vadovautis DK 57 straipsnio 3 dalimi ir vykdyti atranką ir tik ją įvykdžius teikti neatrinktiems darbuotojams įspėjimus bei naujai atsiradusius pasiūlymus būti perkeltiems. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad nors pati ieškovė teigė, kad po pokalbio su darbuotoja įmonei nelabai buvo aišku, ar darbuotoja toliau pageidauja dirbti Registrų centre, darbuotoja neteikė motyvacinio laiško, todėl pasiūlymo būti perkeltai jai neteikė, tačiau, ieškovė pati sau prieštaraudama, vėliau nurodo, kad stengėsi darbuotojai surasti tinkamą vietą Registrų centre.
Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki pat darbuotojos atleidimo iš darbo dienos Registrų centre buvo laisvų darbo vietų, į kurias darbuotoja galėjo būti perkelta, kadangi pati ieškovė patvirtino, kad į naujai įsteigtas pareigybes (tame tarpe ir Teisės departamente) buvo ieškoma darbuotojų ne tik vidiniame intranete, bet ir viešai talpinant skelbimus, kitiems teisininkams (parašiusiems motyvacinius laiškus) buvo teikiami individualūs pasiūlymai būti perkeltiems, o pagal į bylą pateiktus naujų pareigybių Teisės departamente aprašymus ir pagal atsakovės eitas pareigas iki jos atleidimo iš darbo matyti, kad atsakovė galėjo užimti naujai įsteigtas pareigybes Teisės departamente, tuo labiau, jai turėjo būti siūlomos visos galimos pagal jos sugebėjimus ir sveikatos būklę Registrų centre pareigos (tiek ir aukštesnės, tiek ir žemesnės kvalifikacijos), tačiau jos jai pasiūlytos nebuvo (siūlymas dalyvauti konkurse nelaikomas siūlymu būti perkeltai), todėl atsakovė neturėjo galimybės išreikšti sutikimo ar nesutikimo būti perkeltai.
Pabrėžtina, kad nurodymas darbuotojai įspėjime (el. b. t. I, b. l. 85), kad bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje nustatytas darbo vietas ir laimėjus konkursą bus siūloma keisti darbo sutarties sąlygas, jokiu būdu nereiškia, kad darbuotojai buvo pateiktas darbo pasiūlymas pagal DK 57 straipsnio nuostatas, kadangi asmuo konkurso gali ir nelaimėti, o šią itin aiškiai išreikštą nuostatą įspėjime suprasti kažkaip kitaip darbuotoja tikrai negalėjo – ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog darbuotoja šią nuostatą turėjo suprasti kaip siūlymą jai išreikšti norą dirbti konkrečiose pareigose ir tuomet jos kandidatūra būtų svarstoma, visiškai nepagrįstas.
Taigi, ieškovė netinkamai įvykdė atsakovės atleidimo procedūrą – nevykdė atrankos ir nesiūlė atsakovei būti perkeltai į jokią naują pareigybę, nors tokių buvo, taip pažeisdama DK 57 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas, kas yra esminiai pažeidimai suponuojantys atsakovės atleidimo iš darbo neteisėtumą – teismas pripažįsta, kad darbuotoja iš darbo įmonėje atleista neteisėtai.
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas laiko, kad atsakovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kyla DK 218 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojos naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė būti grąžinta į darbą nepageidavo, laiko, kad grąžinti atsakovę į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jos atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atsakovės atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4 dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų darbdaviui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojai už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė po atleidimo iš darbo niekur neįsidarbino, kita vertus, teismas įvertina tai, kad atsakovės atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo neigiamas, dėl to jos galimybės susirasti kitą darbą nebuvo apribotos, taip pat atsižvelgia į kompensacijos paskirtį, darbuotojos ir darbdavės interesus, aplinkybę, kad darbdavė yra valstybės įmonė, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, atsakovės priverstinės pravaikštos trukmę, jos vidutinį darbo užmokesčio dydį, bylos nagrinėjimo trukmę ir laiko tikslinga mažintini priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 4 000 Eur. Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra pakankama ir adekvati darbuotojos dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams kompensuoti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė įmonėje dirbo penkis metus, todėl teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ir nusprendus negrąžinti atsakovės į darbą, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, darbuotojai taip pat priklauso 2 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, tačiau, įvertinus tai, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovei jau buvo priskaičiuota ir išmokėta jos 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka (ginčo dėl to byloje nėra), kompensacija už darbo sutarties nutraukimą pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką jai nebepriteisiama, tokios skaičiavimo tvarkos laikėsi taip pat abi šalys teismo posėdžio metu.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, teismas pripažįsta atsakovės atleidimą iš darbo Registrų centre DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, laiko, kad atsakovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisia atsakovei iš ieškovės 4 000 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurioje buvo tenkinti darbuotojos reikalavimai, netenka galios; kitoje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, nes kitos Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies šalys neginčijo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiam advokatui Viliui Mačiulaičiui sumokėtas jos patirtas 2 456,10 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 2 456,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“ ieškinį atmesti.
Pripažinti atsakovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimą iš darbo valstybės įmonėje „Registrų centras“ 2019 m. vasario 28 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu.
Laikyti, kad tarp ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“ (į. k. 124110246) ir atsakovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. sausio 7 d. sudaryta darbo sutartis Nr. d-726 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti atsakovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“ (į. k. 124110246) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, ir 2 456,10 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir dešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo tenkinti D. K. prašymai, laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.