Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-12 · Byla Nr. 1T-77/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
1T-77/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
L. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1T-77-658/2012
Teismo procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko – Mindaugo Šimonio persiųstu pareiškėjo – L. K. skundu Nr. S-612/2012 dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012-11-30 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, skųsdamas nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu pareiškė ir nušalinimą nuo šio skundo nagrinėjimo visiems Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams ir pareiškimą motyvavo tuo, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos – I. P. atžvilgiu, todėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai, nagrinėdami skundą, gali būti šališki.

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas 2012-12-10 nutartimi pareiškimą dėl visų Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo skundo nagrinėjimo patenkino motyvuodamas tuo, kad nors subjektyvaus šio teismo teisėjų šališkumo ir nėra nustatyta, esą būtina, kad skundą nagrinėjantis teismas būtų nešališkas ir objektyviąja prasme, t. y. turi būti pateikiamas garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl galimo šališkumo, kad tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek ir visuomenei nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų ir būtų užtikrinami teisingumo interesai.

Pareiškėjo – L. K. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012-11-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduotinas nagrinėti kitam apylinkės teismui, priklausančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

Tiesioginiu teisingumo interesu laikytinas ir siekimas sudaryti prielaidas asmens teisės į tinkamą procesą (angl. - due process of law) užtikrinimui. Teisė į tinkamą procesą užtikrinama, kai asmens bylą nagrinėja pagal įstatymą sudarytas, nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu).

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58).

Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Pareiškėjo – L. K. skundžiamu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vienos iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų – I. P. veiksmų, todėl laikytina, kad bet kuriam iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų nagrinėjant tokį skundą, kuris yra susijęs su jų kolegės veiksmais, objektyviam stebėtojui gali kilti abejonių, ar teismas išlieka visiškai neutralus, nėra linkęs būti palankesnis ir labiau atsižvelgti į vienų proceso dalyvių interesus, o atitinkamai kitų proceso dalyvių interesus, teisėtus reikalavimus ignoruoti. Be to, skundo nagrinėjimas tame teisme, dėl kurio teisėjos veiksmų buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, gali susilaukti prieštaringo vertinimo visuomenėje, žiniasklaidos priemonėse. Minėtų aplinkybių visuma ir siekis užtikrinti nešališką skundo išnagrinėjimą objektyviąja prasme sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. 1 p. ir teisingumo interesų vardan perduoti skundo nagrinėjimą kitam apygardos teritorijai priskirtam apylinkės teismui.

Parinkdamas konkretų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esantį apylinkės teismą, apygardos teismo pirmininkas atsižvelgia į tai, kad byla nebūtų perduota tokiam apylinkės teismui, kurio teisėjų vidutinis darbo krūvis ir taip yra aukštas bei į tai, kad toks bylos perdavimas nesudarytų sunkumų proceso dalyviams atvykti į teismo posėdžius, dalyvauti teismo procesiniuose veiksmuose (t. y., kad kliūčių tam nesudarytų didelis atstumas, ženklios laiko ir lėšų sąnaudos vykstant į teismą). Nors artimiausiai Kauno miesto apylinkės teismo įsikūręs apylinkės teismas yra Kauno rajono apylinkės teismas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad netrukus šiuos du teismus yra rengiamasi jungti įsteigiant vieną – Kauno apylinkės teismą bei į tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis apygardoje yra vienas iš didesniųjų, skundo nagrinėjimas perduotinas Jonavos rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d. 4 p., 229 str. 1 d., 2 d. 1 punktu, Kauno apygardos teismo pirmininkas

nutaria:

Pareiškėjo – L. K. skundą Nr. S-612/2012 dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012-11-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui, išsiunčiant šiam teismui skundą kartu su šia Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi.

Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko žiniai.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teismo pirmininkas Nerijus Meilutis