Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-18 · Civilinė byla Nr. e2-8587-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e2-8587-863/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03675-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8587-863/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03675-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.1; 2.6.20.4.; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 154,11 Eur skolą (negrąžinto kredito), 13,87 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. vasario 10 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje bei teismo žinomais adresais ir įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai ) 2020 m. vasario 27 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp Pradinio kreditoriaus BAB Snoras ir atsakovo A. K. 2007 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BAB Snoras suteikė atsakovui 144,81 Eur (500 Lt) kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas jį panaudojęs įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2011 m. spalio 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma kartu su palūkanomis apskaičiuotomis už paimtą kreditą. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs pagal minėtą sutartį su ieškovė (arba su BAB Snoras) byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

2015 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelius atlygintino perleidimo sutartimi pirminis kreditorius BAB Snoras reikalavimo teisę į atsakovą pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą skolininko įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 154,11 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 9,10. punktu atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovė paskaičiavo atsakovui sumažintus 0,05 procentų delspinigius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 13,87 Eur delspinigius (paskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį) taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (167,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 154,11 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų ir 11 euro centų) skolą, 13,87 Eur (trylikos eurų ir 87 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (167,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok