Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Violetai Raguckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui adv. padėjėjui G. M., dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, LR Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. P., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ūkininko, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2013-09-09 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0809-0074 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (b.l. 3-4), dėl to, jog jis nuo 2013-08-07, 13.00 val., iki 2013-08-09, pažeisdamas norminių teisės aktų nustatytą įdarbinimo tvarką, leido nelegaliai dirbti S. Š. grūdų sandėliavimo darbus, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu J. D. neigė įvykdęs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino (b.l. 43-49), kad S. Š. jis pažinojo daugiau kaip 17 m. Jie buvo geri draugai. Bičiuliavosi, kartu sportavo, vienas kitam nuolat padėdavo – jis jam šieno nuveždavo, bulvių duodavo, „pečių“ sutvarkė, o S. Š. savo ruožtu jam pagelbėdavo, kai jis paprašydavo. Palaikė gerus santykius, vienas pas kitą nuolat lankydavosi. S. Š. buvo labai paslaugus žmogus, jis visiems aplinkiniams gyventojams padėdavo, elektrą paprašytas sutvarkydavo. Jis dirbo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, vienas išlaikė šeimą. Kadangi palaikė labai draugiškus santykius, bičiuliavosi, niekada už pagalbą jis S. Š. jokių pinigų nemokėdavo, o jis jų neprašydavo. Kai siūlydavo pinigų, S. Š. jų neimdavo. Tik vieną kartą jam davė 200,00 Lt už Lietuvos vardo garsinimą. Ūkininkauja ir augina grūdus. Rugpjūčio mėn. prasidėjo javapjūtė. Pas jį nuo rugpjūčio 2 d. pradėjo dirbti ūkvedys J. L.. Tačiau jiems dviese prikultus grūdus suleisti į aruodus buvo sudėtingą. Dėl to, jis paprašė S. Š., ar šis negalėtų padėti suleisti grūdus. Tačiau tą dieną S. Š. dirbo ir pasakė, kad ateis padėti rytoj. Buvo trečiadienis, rugpjūčio 7 d. S. Š. pas jį ryte neatėjo. Jis su ūkvedžiu dviese suleido grūdus. Tuomet atėjo S. Š.. Jis pasakė, kad važiuoja kulti grūdų ir paprašė, kad S. Š. parvežtų ūkvedį. Jis atvažiavo apie 5 val. vakaro. Po to, S. Š. padėjo į aruodus suleisti naujai prikultus grūdus. Dėl kitos dienos jie nieko nekalbėjo, tačiau S. Š. ketvirtadienį pats atėjo ir vėl padėjo suleisti grūdus. Rugpjūčio 9 d., penktadienį, apie 8 val., jis atsikėlė, nusiprausė, o vėliau užsuko pas S. Š. į namus. Namuose jo nerado. S. Š. pamatė prie parduotuvės. Paklausė, ar padės suleisti grūdus. S. Š. atsakė, kad atvažiuos po 10 min. Kartu su ūkvedžiu laukė S. Š., sutvarkė grūdų sandėlį. S. Š. atvažiavo gal apie 13.00 val. Susitarė, kad jis nuvažiuos iš laukų parvežti ūkvedžio. Tuomet S. Š. jam pasakė, kad pirma reikia sutvarkyti elektros laido „rozetę“. Jis atsakė, kad su ja viskas gerai, kad jos keisti nereikia, tačiau S. Š. neklausė. Jis sėdo į kūlimo kombainą ir išvažiavo, o S. Š. išvažiavo su dviračiu atsivežti naujos „rozetės“. Kai jau buvo laukuose, jam paskambino iš namų sesuo ir pasakė, kad važiuotų namo, nes S. Š. elektra užmušė. Parvažiavęs namo rado S. Š. negyvą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. L. nurodė (b.l. 43-49), kad jis dirba pas J. D.. Yra įdarbintas oficialiai, atlyginimas jam yra mokamas du kartus per mėnesį. Pažinojo ir S. Š.. J. D. ir S. Š. buvo draugai. S. Š. buvo paslaugus žmogus, padėdavo kai jo paprašydavo. Už pagalbą, J. D. jam nemokėjo, o ar kuo kitu turėjo atsilyginti, jis nežino. Prasidėjus javapjūtei, jie kūlė grūdus. S. Š. pas J. D. padėti suleisti grūdus pirmą dieną atėjo apie 4 val. Jis leido prikultus grūdus į aruodus. Antrą dieną S. Š. taip pat atėjo apie 4 val. Tą dieną dirbo ilgai, baigė gal 10 val. vakaro. Penktadienį, rugpjūčio 9 d., S. Š. atėjo apie 11-12 val. S. Š. pasakė, kad jis atvažiuotų į laukus jo paimti. Šis pasakė, kad atvažiuos. Po to išvažiavo kulti grūdų. Vėliau atvažiavo ir J. D.. Paskambino A. D. ir pasakė, kad S. Š. nutrenkė elektra. Jis negirdėjo, kad J. D. būtų kada prašęs S. Š. sutvarkyti elektros įrangą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. Š. nurodė (b.l. 43-49), kad S. Š. buvo jos sutuoktinis. S. Š. daug metų eidavo pas J. D. prie grūdų dirbti. Pradžioje nešdavo maišais grūdus į aruodus, o po to sugalvojo savadarbį įtaisą jiems suleisti. Jos sutuoktinio specialybė buvo elektrikas, todėl jis prižiūrėdavo pas J. D. grūdų suleidimo į aruodus įrenginius. Dėl to, kad S. Š. gerai nusimanė elektros darbuose, jo J. D. ir prašydavo padėti. S. Š. pas J. D. prie grūdų dirbo eilę metų, gal 11 m. Dar kartais malkas pjaudavo, aplinką tvarkydavo. S. Š. ir J. D. buvo draugai. Jie kartu sportuodavo. Tarpusavio santykiai buvo geri, jie vienas kitam padėdavo, laisvalaikį kartu leisdavo, J. D. kartais pas juos pietaudavo. J. D. anksčiau ir pinigų jos sutuoktiniui už darbą mokėdavo. Vėliau tik grūdų duodavo, parveždavo malkas, šieną. Tai būdavo tarsi mainai – J. D. jiems šieną sutvarkydavo, grūdų atveždavo, ji J. D. sūrių padarydavo. S. Š. buvo draugiškas ir paslaugus žmogus, visiems padėdavo - kitiems žmonėms, našlėms, moterims pagelbėdavo prie smulkių darbų, pataisydavo elektrą. Jo gerumu J. D. ir pasinaudojo. Jis rugpjūčio mėn. tris dienas buvo pas J. D. nuėjęs. S. Š. rugpjūčio mėn. 9 d. sugalvojo, kad reikia pakeisti pas J. D. netvarkingą elektros „rozetę“. Jis grįžo namo, pasiėmė rozetę ir išvažiavo. Pas J. D. elektros instaliacija buvo labai bloga, pasenusi ir netvarkyta. Jis buvo daug kartų raginamas ją susitvarkyti, tačiau nuolat delsė. Laiko, jog būtent dėl J. D. kaltės ir žuvo jos sutuoktinis S. Š.. Ar J. D. buvo pažadėjęs jos sutuoktiniui pinigų, ji nežino. Jos ir sutuoktinio gaunamos piniginės lėšos tenkino šeimos poreikius.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. D. nurodė (b.l. 43-49), kad yra J. D. sesuo, kartu su juo gyvena viename name. J. D. ir S. Š. tarpusavio santykiai buvo labai geri ir draugiški. Jie abu sportavo, lankė tą patį klubą, lankydavosi vienas pas kitą. S. Š. šeima ūkiškai gyveno. J. D. ir S. Š. vienas kitam padėdavo kai reikėdavo - J. D. su traktoriumi ką nors parveždavo ar kitus darbus nudirbti padėdavo, o S. Š. prie grūdų pagelbėdavo, atvažiuodavo obuolių pasirinkti. Prie grūdų darbų S. Š. pagelbėti buvo atėjęs ir paeitų metų rugpjūčio mėn. Ar padėdavo ir dar anksčiau, ji nežino. J. D. pinigų S. Š. niekada nemokėdavo. Rugpjūčio mėn. prasidėjo javapjūtė. Ji matė S. Š. rugpjūčio mėn. 7 d. Jis buvo atėjęs padėti prie grūdų. Tas pats buvo ir rugpjūčio 8 d. Rugpjūčio 9 d. buvo išėjusi pas kaimyną parsinešti pieno. Sutiko S. Š., kuris važiavo pas J. D.. Grįžo namo po 10-15 min. Namuose įsijungė televizorių, pradėjo gaminti pietus. Per langą pamatė, kad važiuoja su dviračiu S. Š.. Buvo apsirengęs darbiniais rūbais, turėjo kažkokią dėžutę ir atsuktuvą. Paėjęs kelis žingsnius jis griuvo. Pagalvojo, kad jį ištiko infarktas. Greitai išbėgusi iš namo, pamatė, kad po juo yra laidas. Laidą ištraukė. S. Š. nejudėjo, jam iš ausies bėgo kraujas. Uždėjo ant galvos šlapią rankšluostį ir paskambino greitajai pagalbai. Ji atvažiavo po 15-20 min., tačiau S. Š. jau buvo miręs.

Nelegalaus darbo tyrimo akte (b.l. 5-6) nurodyta, jog tyrimo, pradėto 2013-08-27 ir baigto 2013-09-09, metu buvo nustatyta, kad nuo 2013-08-07 iki 2013-08-09 ūkininko J. D. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties, grūdų sandėliavimo darbus dirbo vienas asmuo – S. Š.. Nelegalaus darbo tyrimo aktas surašytas remiantis J. D., J. L. ir R. Š. parodymais.

Apžiūros protokole (b.l. 11-15), užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) bei įvykio vietoje rastas S. Š. lavonas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio medicininiame mirties liudijime Nr. 343 (b.l. 16-17) nurodyta, kad S. Š. mirties priežastis elektros srovės poveikis.

Išrašas iš SODRA duomenų bazės (b.l. 21) liudija, kad J. D. yra ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą ir jo ūkyje dirba vienas asmuo – J. L..

S. Š. tarnybinėje charakteristikoje (b.l. 59) nurodyta, kad jis nuo 1995-09-02 iki 2013-08-09 dirbo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriuje. Jam buvo suteiktas pataisos pareigūno I rangas. Darbdavio (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus) S. Š. charakterizuojamas itin teigiamai.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymoje dėl darbo grafiko (b.l. 58), nurodyta, jog 2013 m. rugpjūčio mėn., S. Š. privalėjo dirbti 2 d., 6 d., 10 d., 14 d., 22 d., 26 d. ir 30 d.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 56) nurodyta, jog S. Š. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, sumokėjus privalomuosius mokesčius, buvo apie 2000,00 Lt.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Kokie veiksmai laikytini nelegaliu darbu minėta teisės norma nedetalizuoja. Nelegalaus darbo samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos DK 98 str. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas (1) darbas esant Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, (2) darbas dirbamas teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, (3) darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos, (4) darbas dirbamas trečiosios šalies piliečių, įdarbintų nesilaikant nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos DK 98 str. 2 d. nuostatomis, darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę asmenims dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog siekiant darbdavio ar jo įgalioto asmens veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: (1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, (2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, (3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamos adm. teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuoja, kad J. D. faktiniai veiksmai, S. Š. laikotarpiu nuo 2013-08-07 iki 2013-08-09 jo ūkyje leidžiant prikultus grūdus į aruodus, neatitinka nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviųjų požymių.

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D., tiek ir liudytojais apklausti asmenys - J. L., R. Š. ir A. D., nurodė, kad J. D. ir S. Š. siejo ilgalaikiai ir draugiški santykiai – jie buvo artimi draugai, gyveno viename kaime, kartu sportuodavo, vienas kitam padėdavo dirbant ūkio darbus. Iš tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek ir iš liudytojų parodymų, neginčijamai nustatyta, kad S. Š. tris dienas, t.y. 2013-08-07, 2013-08-08 ir 2013-08-09, lankėsi J. D. ūkyje ir leido prikultus grūdus į grūdų saugojimo aruodus. Tačiau tokie jo veiksmai neatitiko darbo sutarties požymių – S. Š. padėjo J. D. neatlygintinai; tai jis darydavo laisvu nuo tarnybos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriuje; pas J. D. jis ateidavo kada panorėjęs, t.y. neatsižvelgdamas į faktiškai ūkininko J. D. vykdomus žemės ūkio (grūdų kūlimo, transportavimo ir suleidimo į aruodus) darbus bei tų darbų atlikimo laiką.

Teismas, svarbia faktine aplinkybe laiko tai, jog S. Š. nuo 1995-09-02 dirbo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriuje (b.l. 59-60). Dirbdamas nurodytoje įstaigoje jis gavo pastovių ir ganėtinai nemažo dydžio atlyginimą (b.l. 57). Kad sutuoktinio (t.y. S. Š.) bei jos gaunamų piniginių lėšų pakako šeimos poreikiams tenkinti, atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimą patvirtino ir liudytoja R. Š. (b.l. 43-49). Tai leidžia daryti išvadą, jog S. Š. 2013-08-07, 2013-08-08 ir 2013-08-09, J. D. ūkyje lankėsi ir padėjo sandėliuoti grūdus ne siekdamas už tai gauti vienokį ar kitokį atlyginimą (kaip jau buvo minėtą atlygintinumas yra būtinas darbo teisinių santykių požymis), o tiesiog norėdamas suteikti pagalbą (savanoriškai padėti) artimam draugui. Tokią išvadą pagrindžia ir liudytojų - J. L., R. Š. ir A. D. – parodymai, kad S. Š. buvo labai paslaugus ir malonus žmogus, kuris niekada neatsisakydavo padėti ne tik J. D., bet ir visiems kitiems to prašantiems kaimo gyventojams.

Pažymėtina, jog būtent vienas pagrindinių savanorišką pagalbą (talką) ir nelegalų darbą skiriančių požymių ir yra atliekamo darbo neatlygintinumas. Savanorišką pagalbą teikiančiam asmeniui (talkininkui) neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.). Bet koks kitas sutartinis atlyginimas (tarp jų – ir, pavyzdžiui, skolos įskaitymas) už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu. Savanorišką pagalbą taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, t.y. paklūstant darbo tvarkai. Būtent tokio savanoriškos, telktinės pagalbos, sampratos aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo 2013-01-10 nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-21-238/2013; ir kt.).

Iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų matyti, kad S. Š. pas J. D. grūdų sandėliavimo darbus dirbo savanoriškai ir neatlygintinai, ūkininko ūkio darbo tvarkai jis nepakluso, nes buvo atvykęs pas J. D. tik tris, laisvas nuo tarnybos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriuje, dienas. Skirtingomis dienomis jis į J. D. ūkį atvykdavo skirtingu laiku, grūdus suleisti į saugojimo aruodus padėdavo tik tuomet, kai pats to norėdavo ir galėdavo. Jokio atlygio J. D. už tai jam nebuvo pažadėjęs. Todėl jo faktiniai veiksmai ūkininko J. D. ūkyje traktuotini kaip savanoriška pagalba artimai pažįstamam asmeniui, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. neturėjo teisinės pareigos sudaryti su S. Š. rašytinės darbo sutarties bei apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., J. D. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 282 str., 286 str., 287 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. (dvidešimt dienų) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.