- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- ATP-280-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00710-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus (toliau-Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014-01-17 nutarimo J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2013-08-07 13.00 val. iki 2013-08-09, pažeisdamas norminių teisės aktų nustatytą įdarbinimo tvarką, leido nelegaliai dirbti S. Š. grūdų sandėliavimo darbus, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, taip pažeisdamas LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2014-01-17 nutarimu J. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.
Inspekcija skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2014-01-17 nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – J. D. pripažinti padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą ir paskirti jam nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose. Inspekcija nustatė, kad S. Š. tris dienas (2013-08-07, 2013-08-08 ir 2013-08-09) dirbo J. D. ūkyje, leido prikultus grūdus į grūdų saugojimo aruodus, J. D. paprašytas. Kadangi J. D. yra ūkininkas, jo ūkis įregistruotas LR įstatymų numatyta tvarka, grūdus augina ne savo reikmėms, bet pardavimui, tai yra, užsiima komercine veikla, todėl jis, leidęs S. Š. pas jį dirbti, akivaizdžiai pažeidė darbo santykius reguliuojančius teisės aktus. R. S. Š. dirbo J. D. naudai. Be to, J. D. yra įdarbinęs ir ūkvedį J. L.. J. D. faktiškai vadovavo grūdų leidimo į aruodus darbams, duodavo nurodymus tiek pas jį įdarbintam J. L., tiek pačiam S. Š.. S. Š. darbams atlikti naudojo J. D. darbo priemones – automobilį. Apylinkės teismas nepagrįstai argumentuoja, kad S. Š. J. D. ūkyje dirbo be atlygio, kadangi atlyginimą už darbą jis gauna Pravieniškių pataisos namų–atviros kolonijos antrosios valdybos apsaugos ir priežiūros skyriuje. Tai, kad dėl atlyginimo tartasi nebuvo, nepanaikina atlygintinumo fakto, todėl apylinkės teismas nepagrįstai vertino S. Š. darbą ūkininko J. D. ūkyje kaip talką.
Atsiliepimas
J. D. atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą prašoma jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi S. Š. J. D. tik talkino, pirmas dvi dienas po kelias valandas, o trečią skunde nurodomą dieną – netalkino visai. Apie grūdų leidimą iš kombaino į aruodą iš viso nebuvo jokios kalbos. Inspekcija neteisingai informuoja, kad grūdai buvo auginami komerciniais tikslais, kadangi pardavimui buvo skiriama 3/8 viso derliaus, visa kita ūkininkas sunaudodavo savo asmeninio ūkio gyvulių ir paukščių šėrimui, aprūpindavo kruopomis savo giminaičius, o apie 1/7 derliaus palikdavo sėklai. J. D. nevadovavo grūdų leidimui ir neduodavo leidžiant grūdus jokių nurodymų, nes tuo metu ten nebūdavo, dirbdavo laukuose su kombainu, o ūkvedžio iš laukų parvežti nereikėdavo, jis grįždavo namo traktoriumi ir tik vieną kartą, šiam sugedus, buvo parvežtas automobiliu. Nelogiškas apeliacinio skundo teiginys, kad J. D. leido darbui atlikti S. Š. naudotis jo automobiliu, kadangi jo automobiliu jis yra naudojęsis daugybę kartų, tame tarpe ir vieną iš Inspekcijos apeliaciniame skunde paminėtų dienų. Savo automobiliu jis leisdavo naudotis ir kitiems pažįstamiems. Nagrinėjant bylą teisme iš viso nebuvo kalbama apie jokį atlyginimą ar jo dydį, todėl šis palyginimas su konkrečiu LVAT sprendimu yra be pagrindo. Apelianto nurodytoje administracinėje byloje buvo visiškai kitokios aplinkybės, kadangi Inspekcija, tikrindama bendrovę, rado joje nelegaliai dirbančius tris asmenis, kurie buvo pasiskirstę darbus, ir visi jie prisipažino, kad dirba nelegaliai, tik dar buvo nesutarę konkretaus atlyginimo, nes buvo priimti bandomajam laikotarpiui, o šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokios kalbos apie darbo užmokestį ir jo dydį S. Š., nes nebuvo darbinių santykių, o buvo tik dviejų artimų draugų nesavanaudiška pagalba vienas kitam. Inspekcija klaidina teismą ir dėl to, kad S. Š. nelegalų darbą patvirtina J. L., J. D., R. Š. parodymai, kita surinkta medžiaga, priešingai, tiek J. L., tiek J. D. neigė apie nelegalų darbą. Pažymima tai, kad J. D. su S. Š. daugybę metų buvo artimi draugai, kartu sportavo, padėdavo vienas kitam kiek galėdavo ir be jokio atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Inspekcijos skundas atmestinas.
Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo J. D. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties, nepagrįstai.
J. D. inkriminuojamo ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus asmenų įdarbinimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. nepripažino nelegaliai įdarbinęs S. Š., paaiškino, kad S. Š. jis pažinojo daugiau kaip 17 metų, jie bičiuliavosi, kartu sportavo, vienas kitam nuolat padėdavo – jis jam šieno nuveždavo, bulvių duodavo, „pečių“ sutvarkė, o S. Š. savo ruožtu jam pagelbėdavo, kai jis paprašydavo. Palaikė gerus santykius, vienas pas kitą nuolat lankydavosi. Liudytoja R. Š. parodė, kad S. Š. ir J. D. buvo draugai, kad jos žuvęs vyras dažnai padėdavo prie ūkio darbų J. D.. Liudytojas J. L. teisme parodė, kad jis ūkyje pas J. D. įdarbintas oficialiai, du kartus per mėnesį jam yra mokamas atlyginimas. Jis patvirtino, kad J. D. ir S. Š. buvo draugai, o už pagalbą ūkyje S. Š. J. D. nemokėjo. Liudytoja A. D. taip pat patvirtino, kad jie buvo draugai, kad abu sportavo, lankė tą patį klubą, lankydavosi vienas pas kitą, vienas kitam padėdavo, kai reikėdavo – J. D. traktoriumi ką nors parveždavo ar kitus darbus nudirbti padėdavo, o S. Š. prie grūdų pagelbėdavo, atvažiuodavo obuolių pasirinkti. Nors byloje nustatyta, kad S. Š. lankėsi pas ūkininką J. D., padėjo jam ūkio darbuose, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai motyvuoja, kad jo veiksmai neatitiko darbo sutarties požymių – S. Š. padėjo J. D. neatlygintinai; tai jis darydavo laisvu nuo darbo metu, ateidavo pas J. D. kada panorėjęs, t.y. neatsižvelgdamas į ūkininko J. D. vykdomus žemės ūkio darbus bei tų darbų atlikimo laiką. Sutinkamai su apylinkės teismo argumentais, vien ta aplinkybė, kad S. Š. leido prikultus grūdus į grūdų saugojimo aruodus J. D. ūkyje, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis dirbo nelegaliai. Iš to seka, kad S. Š. tai atliko neatlygintinai. Atlygintinumo fakto nenurodė nei vienas iš apklaustų liudytojų, jo negalėjo patvirtini ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.
Kadangi S. Š. pas J. D. ūkio darbus dirbo savanoriškai ir neatlygintinai, grūdus suleisti į saugojimo aruodus padėdavo tik tuomet, kai pats to norėdavo ir galėdavo, jam nebuvo mokamas joks atlygis, mokėti atlyginimą J. D. jam nebuvo pažadėjęs, todėl S. Š. veiksmai J. D. ūkyje pagrįstai įvertinti kaip savanoriška pagalba artimai pažįstamam asmeniui. Tokiu atveju ūkininko ūkį įstatymų numatyta tvarka įregistravęs ūkininkas J. D. neprivalėjo sudaryti su S. Š. rašytinės darbo sutarties bei apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kaip tai numato darbo sutarties sudarymo tvarką reglamentuojantys įstatymai. Vadinasi, J. D. veiksmuose nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas J. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu pagrįstai.
Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir jų visumos pagrindu nusprendė, kad J. D. jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepadarė. Tokiu būdu Inspekcijos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimą palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.