Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 1 702,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris jam buvo priteistas Vilniaus apygardos teismo 2011-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5189-565; 2) priteisti iš atsakovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002-05-30 pagal darbo sutartį dirbo UAB „Energetinės statybos projektai“ (toliau – ir Bendrovė). 2002-08-26 patyrė nelaimingą atsitikimą darbe, neteko 85 procentų darbingumo. Dėl to kreipėsi į teismą, darbdaviui reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šio ieškinio nagrinėjimo metu jo darbdavys bankrutavo. Vilniaus apygardos teismas 2011-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5189-565/2011 iš dalies patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įtraukė pareiškėją į Bendrovės pirmos eilės kreditorių sąrašą dėl 1 702,30 Eur turtinės ir 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo. Remdamasis nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kreipėsi į BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankroto administratorių, t. y. į UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, Bankroto administratorius) dėl informacijos apie Bendrovės turtinę ir finansinę padėtį, priteistų sumų grąžinimo galimybes ir terminus. Bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 34–36 straipsniais, paaiškino, kad pirmos eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik tuomet, jeigu lieka piniginių lėšų padengus bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas ir patenkinus hipoteka užtikrintų kreditorių finansinius reikalavimus. Atsižvelgdamas į informaciją apie bankrutavusios įmonės turtinę ir finansinę padėtį, nurodė, kad hipoteka neužtikrinti kreditorių reikalavimai Bendrovės bankroto byloje nebus patenkinti. Pakartotiniame rašte Bankroto administratorius pasiūlė jam kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą. Tačiau VSDFV Utenos skyrius Visagine, o vėliau ir VSDFV, atsisakė išmokėti pareiškėjui įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas sumas. Šių sprendimų teisėtumą patvirtino tiek Panevėžio apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymėjo, kad 2013-04-11 Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikė prašymą dėl informacijos, ar Garantiniam fondui pateiktas BUAB „Energetinės statybos projektai“ pirmos eilės kreditorių sąrašas su jame įtrauktu pareiškėju, ar pateikta atskira paraiška jo atžvilgiu ir kada bus priimtas sprendimas dėl išmokų mokėjimo. Departamentas 2013-04-25 raštu informavo, kad pagal bankroto bylos iškėlimo dieną galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-31 nutarimo Nr. 2103 „Dėl išmokų iš Garantinio fondo“ 1.5 punktą, išmoka gali būti skiriama vykdančių veiklą bankrutuojančių įmonių darbuotojams žalos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999-12-31 įskaitytinai, atlyginimui, kai šios žalos atsiradimo prievolė nėra perduota valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko po 1999-12-31, išmokos pareiškėjui iš Garantinio fondo lėšų negalėtų būti skiriamos.

Gavęs neigiamus atsakymus iš Departamento ir Bankroto administratoriaus, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas įpareigoti Departamentą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011-10-24 nutartimi priteistų sumų išmokėjimą. Departamento priimtų sprendimų teisėtumą patvirtino tiek VAAT (adm. byla Nr. I-4839-484/2013), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. Byla Nr. A-602-1147/2014).