Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-837/2021 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „Naideka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės UAB „Naideka“ priešieškinį ieškovui V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25924,73 Eur skolą, 6481,20 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio 1 dalis).

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 5 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Naideka“ 25924,73 Eur skolą, 6481,20 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą (32405,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 356,00 Eur žyminį mokestį, ieškovo V. K. naudai. Taip pat ieškovui grąžino žyminio mokesčio permoką. Atsakovė pateikė prieštaravimus bei pareiškė priešieškinį, dėl ko civilinė byla buvo pradėta nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

3. Pirmosios instancijos teismo ieškovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą, pripažinti UAB „Naideka“ 2012 m. kovo 13 d. Kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 20497,28 Eur skolą, 5124,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad su atsakove sudarė paskolų sutartis: 2006 m. kovo 8 d. Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovei paskolino 17 145,51 Eur iki 2011 m. kovo 7 d.; 2006 m. lapkričio 4 d. Paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei paskolino 6 499,94 Eur iki 2011 m. lapkričio 4 d.; 2006 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderio kvitu (duomenys neskelbtini) paskolino 16 636,64 Eur iki 2011 m. lapkričio 23 d. Pabrėžė, kad nuo 2010 m. pabaigos iki 2015 m. pabaigos ieškovas dirbo UAB „Naideka“. Atsakovė dalį skolos apmokėjo, tačiau liko skolinga 20 497,28 Eur. Nors atsakovė ir pateikė į bylą kasos išlaidų orderį, kuriuo ieškovui tariamai buvo sumokėti 3185,81 Eur, tačiau kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini) negalėjo būti išduotas, nes tuo metu ieškovas nebuvo Lietuvoje ir jo negalėjo pasirašyti. 2012 m. sausio 30 d. ieškovas išvyko į užsienį ir į Lietuvą grįžo tik 2012 m. kovo 30 d., o už dviejų mėnesių darbą ieškovui buvo sumokėtas 867,70 Eur darbo užmokestis su komandiruotpinigiais. Už 2012 m. vasario mėn. ir kovo mėn. ieškovui buvo sumokėti 893,77 Eur. Ieškovas prašė atmesti pareikštą priešieškinį.

5. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1283,02 Eur permoką, 320,75 Eur palūkanas nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu yra sudariusi dvi paskolos sutartis, t. y. 2006 m. kovo 8 d. ir 2006 m. lapkričio 4 d., pagal kurias ieškovas turėjo paskolinti atsakovei 23 297,90 Eur krovininių transporto priemonių pirkimui. Atsakovė pažymi, kad pirmoji paskolos sutartis buvo sudaryta 2006 m. kovo 8 d., pagal kurią ieškovas turėjo paskolinti 17 145,51 Eur krovininės transporto priemonės pirkimui, sutartyje buvo numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo piniginių lėšų perdavimo momento, paskola grąžinama iki 2011 m. kovo 7 d. V. K. piniginių lėšų paskolos gavėjui sutarties pasirašymo metu neperdavė. Akcentuoja, kad ieškovas pagal 2006 m. kovo 8 d. paskolos sutartį bankiniu pavedimu pervedė 6661,26 Eur. Akcentuoja, kad antroji paskolos sutartis buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 4 d. dėl 6499,94 Eur dydžio paskolos. Nurodo, kad ieškovas pagal 2006 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų kvitą į bendrovės kasą įnešė 16 636,64 Eur, tačiau kvite nėra nurodyta, kad pinigai gaunami kaip paskola ir turi būti grąžinami iki 2011 m. lapkričio 23 d. Ieškovas piniginių lėšų, pasirašant sutartį taip pat neperdavė. Jokios trečios paskolos sutarties nebuvo.

7. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas atsakovei turėjo paskolinti 23 645,45 Eur, tačiau neperdavė 347,54 Eur. Pabrėžė, kad atsakovė realiai pasiskolino tiktai 23 297,90 Eur. Palūkanų mokėjimo šalys neaptarė, todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos. Pažymi, kad atsakovė pagal 42 bankinius pavedimus grąžino ieškovui 24 580,92 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog pinigai mokami kaip paskola. Atsakovė nurodė, kad yra ieškovui permokėjusi 1283,02 Eur. Mokėjimus ieškovui tiesiogiai į jam priklausančią sąskaitą atliko bendrovės direktorius ir buhalterė, todėl atlikti mokėjimai tiksliai suvesti nebuvo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas UAB „Naideka“ vairuotoju - ekspeditoriumi dirbo nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2010 m. kovo 20 d., vėliau - nuo 2010 m. birželio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. dirbo vadybininku. Pabrėžia, jog pavedimuose, mokant darbo užmokestį, mokėjimo paskirtyse atsispindėdavo, kad piniginės lėšos pervedamos už darbą. Be to, ieškovas niekada neginčijo išmokėto darbo užmokesčio ar komandiruotpinigių, todėl ginče dėl skolos remtis motyvais, kurie susiję su darbo teisiniais santykiais, negali. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog kasos išlaidų orderis būtų suklastotas. Ieškovo poziciją, kad kasos išlaidų orderio pasirašymo metu jis buvo užsienyje, paneigia darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Skundžiamu 2021 m. vasario 10 d. galutiniu sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. preliminarų sprendimą, atmetė ieškovo V. K. ieškinį, atsakovės UAB „Naideka“ priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš V. K. 124,57 Eur skolą, 0,31 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą (124,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,88 Eur žyminį mokestį, atsakovės UAB „Naideka“ naudai. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

9. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytos dvi rašytinės paskolų sutartys 23 645,45 Eur (81 643,00 Lt) sumai, krovininio automobilio pirkimui. Sutarčių įsigaliojimą šalys susiejo su pinigų perdavimo momentu (2006 m. kovo 8 d. ir 2006 m. lapkričio 4 d. - paskolų sutarčių 4 punktas). Tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl Kasos išlaidų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo, kaip paskolos sutarties, kuria buvo paskolinti 16 636,64 Eur (57443,00 Lt). Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, vertino, kad V. K. 16 636,64 Eur (57443,00 Lt) paskolą už krovininio automobilio pirkimą suteikė 2006 m. lapkričio 23 d., o 2006 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu – 6661,26 Eur (23000,00 Lt), t. y. iš viso ieškovas atsakovei paskolino 23 297,90 Eur (80 443,00 Eur).

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, jog kasos išlaidų orderio pasirašyti negalėjo, nes nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 30 d. buvo išvykęs į užsienį, tačiau šį ieškovo argumentą paneigia banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad minėtu laikotarpiu ieškovas atliko įvairias finansines operacijas Lietuvoje. Be to, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 4 d. jis ėjo vadybininko pareigas įmonėje, o ne vairuotojo ekspeditoriaus. Dėl to, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ar kitais sandorio negaliojimo pagrindais, teismas sprendė, kad ieškovui atsakovė sumokėjo 3185,82 Eur (11 000,00 Lt) paskolos.

11. Vertino, kad UAB „Naideka“ V. K. nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. bankiniais pavedimais grąžino iš viso 18788,52 Eur, 2012 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) 3185,82 Eur (11 000 Lt), o 2012 m. birželio 7 d. 1448,10 Eur (5000,00 Lt) iš viso 23 422,44 Eur. Kartu teismas pažymėjo, jog pagal byloje esančius įrodymus labiau tikėtina situacija, jog 1158,48 Eur (4000,00 Lt) suma buvo pervesta kaip darbo užmokestis (komandiruotpinigiai), todėl ši suma į grąžinamą paskolos dalį neįskaičiuojama.

12. Apibendrindamas teismas sprendė, jog V. K. UAB „Naideka“ paskolino iš viso 23 297,90 Eur. UAB „Naideka“ ieškovui grąžino 23 422,47 Eur. Matyti, kad atsakovė permokėjo 124,57 Eur. Kartu teismas pažymėjo, jog iš dalies tenkinant atsakovės reikalavimą yra pagrindas priteisti 0,31 Eur palūkanas.

13. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl ko UAB „Naideka“ prašymas dėl baudos V. K. skyrimo buvo atmestas, nesant CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – visiškai tenkinti ieškovo ieškinį arba panaikinti galutinį sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovui buvo taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, kadangi dalies teiginių patvirtinimas įrodymais yra neįmanomas. Pabrėžia, jog teismo išvada, kad 2006-11-23 Kasos pajamų orderio kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 16.636,64 eurų (57.443 Lt) yra pinigų davimas pagal pirmą paskolos sutartį (2006-03-08 (17.145,51 eurų - 59.200 Lt), yra nelogiška ir nepagrįsta jokiais byloje esančiai įrodymais, juo labiau kad ieškovas teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, jog atsakovei pinigai buvo skolinami ne tik darant banko pavedimus, tačiau ir mokant grynus, ką būtent ir patvirtina Kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini).

14.2. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 4 d. jis ėjo vadybininko pareigas įmonėje, o ne vairuotojo ekspeditoriaus, kadangi pagal VSDFV Panevėžio skyriaus Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, ieškovo atlyginimas 2012 metais buvo 173,77 eurai (600 Lt); nuo 2012 m. sausio 30 d. jis išvyko į Vokietiją, dirbo Europoje, į Lietuvą grįžo 2012 m. kovo 30 d.; per tą laiką UAB „Naideka“ sumokėjo atlyginimą: 2012-03-05 banko pavedimu 144,81 eurus (500 Lt); 2012-03-12 banko pavedimu 433,85 eurus (1498 Lt); 2012-03-30 banko pavedimu 289,04 eurus (998 Lt). Akivaizdu, jog atlyginimas buvo mokamas kartu su komandiruotpinigiais, kas ir paneigia atsakovės tvirtinimą, jog ieškovas dirbo tik vadybininku, o ne vairuotoju ekspeditoriumi. Priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą teismas neįvertino, jog ieškovas su žmona naudojasi ta pačia banko kortele, tačiau ieškovo AB „Swedbank“ sąskaitos išrašai, kuriuose nurodytos atliktos finansinės operacijos, teismo buvo visiškai neaptarti: 2012-02-01: 4,79 PLN (lenkijos zlotai, pirkinys - (duomenys neskelbtini)) - Lenkija; 2012-02-01: 16,50 Lt (pirkinys - kavinė - baras (duomenys neskelbtini)) Lietuvos pasienis; 2012-03-23: 240 SEK (Švedijos kronų, pirkinys (duomenys neskelbtini)) Švedija; 2012-03-28: 7,69 GPB (Didžiosios Britanijos svarų, pirkinys - (duomenys neskelbtini)) Didžioji Britanija. Šie mokėjimai būtent ir įrodo, jog 2012-01-30 - 2012-03-03 ieškovas nebuvo Lietuvoje, dirbo Europoje UAB „Naideka“ vairuotoju ekspeditoriumi, jam mokėjo ne tik 173,77 Eur (600 Lt) atlyginimą, bet ir komandiruotpinigius. Taigi ieškovas niekaip negalėjo gauti iš atsakovo direktoriaus 3185,82 eurų (11000 Lt) ir pasirašyti 2012-03-13 Kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini).

14.3. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą, teismas pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes visiškai neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų – ieškovo pateiktų sąskaitų išrašų dėl užsienyje darytų pirkinių bei dėl kasos pajamų orderio, įrodančio trečią paskolą. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino ieškovo pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jam pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį priešieškinio pagrindą Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, t.y. nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, o tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas ir priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Naideka“ priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovo 1283,02 Eur skolos, 320,75 Eur palūkanų nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. lapkričio 16 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. ieškovui buvo iš viso sumokėta 1158,48 Eur (4000,00 Lt) dydžio suma už paskolas. Tai, kad dalies pavedimų paskirtyse buvo nurodyta kitokia priežastis, nepaneigia atsakovės teiginių, jog šios lėšos buvo pervedamos kaip paskolos grąžinimas.

15.2. Atsakovė taip pat pabrėžia, jog pagal byloje esančius įrodymus ieškovas V. K. atsakovei paskolino tik 23 297,90 Eur (80 443 litų) sumą, kuriuos ieškovas 6 661,26 Eur (23 000 litų) sumą bankiniu pavedimu 2006 m. balandžio 20 d. pervedė į atsakovės sąskaitą, o 2006 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) į bendrovės kasą įnešė 16 636,64 Eur (57 443 litus) paskolos. Atsakovė pagal 42 bankinius pavedimus ir vienu kasos išlaidų orderių ieškovui nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. sumokėjo 24 580,92 eurų (84 873,00 litų), ką patvirtina prie bylos pridėti bankiniai pavedimai ir kasos išlaidų orderio kopijos. Taigi atsakovė pagal paskolos sutartis su ieškovu pilnai atsiskaitė ir pagal paskolos sutartis yra permokėjusi ieškovui 1 283,02 Eur (4 430 litų), o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtos piniginės lėšos jam buvo pervestos pagrįstai.

16. Atsiliepimu atsakovė UAB „Naideka“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

16.1. Nurodo, kad, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą, kuris yra dar ir nelogiškas, kadangi ieškovas ginčija tik ieškinio atmetimo klausimą, jis už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 612 Eur, o ne 576 Eur žyminį mokestį. Be to, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neva netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos yra nepagrįsti ir deklaratyvus, juo labiau kad ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas.

16.2. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, jog paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai paneigia jo paaiškinimus dėl nebuvimo Lietuvoje ginčo laikotarpiu, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą pasisakė dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų, t.y. sąskaitų išrašų bei kasos pajamų orderio.

16.3. Kartu pažymima, jog atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra paneigti bylos medžiaga, o atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 1283,02 Eur paskolos permokos ieškovui yra pagrįstas bei įrodytas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčas nekyla, jog 2006-03-08 tarp V. K. ir UAB „Naideka“ buvo sudaryta: 1) 17145,51 Eur (59200,00 Lt) dydžio paskolos sutartis krovinio automobilio pirkimui, paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas 2011-03-07;2) 2006-11-04 tarp šalių buvo sudaryta 6499,94 Eur (22443,00 Lt) dydžio paskolos sutartis, paskolos grąžinimo terminą numatant 2011-11-04. 2006-11-23 kasos pajamų orderio kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas V. K. įmonei perdavė atsakovei 16 636,64 Eur (57443,00 Lt) už krovininio automobilio pirkimą. Be to, ieškovas V. K. atsakovei UAB „Naideka“ 2006-04-20 pervedė 6661,26 Eur (23000,00 Lt) kaip paskolą.

19. 2012-03-13 kasos išlaidų orderiu V. K. buvo sumokėti 3185,82 Eur (11000,00 Lt) už paskolos grąžinimą. Be to ieškovui V. K. ir jo sutuoktinei priklausančias banko sąskaitas UAB „Naideka“ nuo 2006-10-02 iki 2012-06-07 pervedė 18788,52 Eur ir 1448,10 Eur. Be to, į bylą yra pateiktas 2021-03-13 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „Naideka“ perduoda ieškovui 3185,82 Eur.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, šalių nurodomas aplinkybes, vertino, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas V. K. atsakovei UAB „Naideka“ pagal dvi sudarytas paskolos sutartis 2006-03-08 bei 2006-11-04 paskolino iš viso 23 297,90 Eur, o atsakovė UAB „Naideka“ ieškovui grąžino 23 422,47 Eur. Skundžiamame galutiniame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, kad skolinamos lėšos buvo perduotos sudarant paskolos sutartis, kad 2006-11-23 kasos pajamų orderio kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K. atsakovei sumokėti 16 636,64 Eur yra nauja paskola, o ne jau sudarytos paskolos piniginių lėšų pervedimas; taip pat kad 2021-03-13 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „Naideka“ perduoda ieškovui 3185,82 Eur, yra paskolos dalies grąžinimas ieškovui.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, byloje esančius įrodymus, o taip pat byloje esančių duomenų visumą, vertina, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei spręsti, kad ieškovas suteikė ne dvi, o tris paskolas atsakovei; kad 2021-03-13 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3185,82 Eur perdavimo ieškovui yra suklastotas, o taip pat kad ieškovui atsakovė grąžino ne 23422,47 Eur, o 1158,48 Eur daugiau.

Dėl UAB „Naideka“ apeliacinio skundo

22. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jam pareigą įrodyti piniginių lėšų perdavimo atsakovei faktą sudarant paskolos sutartis, nors tokia pareiga yra nepagrįstai apsunkinanti ieškovo procesinę padėtį. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai perkeldamas tokią įrodinėjimo pareigą ieškovui, padarė nepagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2006-11-23 kasos pajamų orderio kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K. įmonei sumokėti 16 636,64 Eur (57443,00 Lt) už krovininio automobilio pirkimą nėra trečioji paskola atsakovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

23. Vertinant pirmiau aptartus ieškovo argumentus, pažymėtina, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

24. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju civilinis procesas iš esmės buvo pradėtas pagal ieškovo pareikštą ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25924,73 Eur skolą, 6481,20 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui priėmus preliminarų sprendimą bei dėl jo atsakovės pateiktus prieštaravimus, ieškovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą, pripažinti UAB „Naideka“ 2012 m. kovo 13 d. Kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 20497,28 Eur skolą, 5124,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reiškiamiems reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė paskolų sutartis ir kasos pajamų orderį, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos pagal sudarytas paskolos sutartis buvo perduotos sutarčių sudarymo ar kitu metu, dėl ko pagal minėtą kasos pajamų orderį atsakovės gautos piniginės lėšos iš ieškovo galėtų būti laikomos savarankiška paskola. Pastebėtina, kad pirmiau aptarti byloje esantys įrodymai rodo, kad šalys 2006 metais sudarė dvi minėtas paskolos sutartis, o ieškovas 2006-11-23 kasos pajamų orderio kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei sumokėjo 16 636,64 Eur (57443,00 Lt) už krovininio automobilio pirkimą bei 2006-04-20 pervedė 6661,26 Eur (23000,00 Lt) kaip paskolą. Tokie įrodymai neleidžia konstatuoti, kad ieškovo nurodomas 2006-11-23 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta savarankiška paskolos sutartis.

26. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas procesines teisės nuostatas, faktines bylos aplinkybes bei CK 6.870 straipsnio nuostatas, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita; kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, o taip pat CK 6.871 straipsnio 3 dalį, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina ieškovas, yra pagrindas spręsti, kad būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog piniginės lėšos atsakovei buvo paskolintos ne pagal dvi, o pagal tris paskolos sutartis, tokia pareiga ieškovui buvo nustatyta visiškai pagrįstai ir dėl to civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokie esminiai ieškovo procesinių teisių pažeidimai padaryti nebuvo.

27. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, taip pat nenustatyta, kad ieškovui buvo apribota ar suvaržyta teisė teikti įrodymus, užduoti klausimus ar atlikti kitokius procesinius veiksmus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo procesinės teisės nebuvo užtikrintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, vien tai, kad ieškovas nepateikė į bylą jo teiginius dėl paskolos lėšų perdavimo atsakovei patvirtinančių įrodymų, negali būti pripažįstama ir vertinama, kaip pernelyg didelės įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovui, kadangi, atsižvelgiant į pirmiau minėtas materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, paskolos sutarties dalyko perdavimas yra esmė paskolos sutarties sudarymo sąlyga.

28. Kitas esminis ieškovo apeliacinio skundu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai sprendė, jog pagal kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) UAB „Naideka“ grąžino ieškovui 3185,82 Eur paskolos dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu taip pat nesutinka.

29. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas teigė, kad negalėjo pasirašyti šio kasos išlaidų orderio, nes buvo išvykęs ir dirbo užsienyje, tačiau byloje esantys įrodymai, kurių ieškovas nepaneigė, patvirtina, kad šiuo laikotarpiu ieškovas atliko įvairias finansines operacijas Lietuvoje, o be to, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 4 d. jis ėjo vadybininko pareigas įmonėje, o ne vairuotojo ekspeditoriaus. Negana to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ant aptariamo kasos išlaidų orderio esantis parašas nėra ieškovo. Taigi vertinti, kad ieškovas ginčo laikotarpiu nepertraukiamai dirbo užsienyje ir dėl to negalėjo pasirašyti kasos išlaidų orderio, nėra pagrindo.

30. Kartu pažymėtina, jog ieškovo apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su neva jo ir jo žmonos bendrai naudojama banko kortele, kas paaiškina Lietuvoje atliktas operacijas, nėra įrodytos. Pirmiausia pažymėtina tai, kad banko kortelės yra asmeninės ir išduodamos vienam asmeniui, dėl ko du asmenys iš esmės neturi galimybės naudotis ta pačia banko kortele, ypač viena iš jų esant užsienyje. Be to, nors egzistuoja galimybė asmenimis turėti šeimos biudžetą banke, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog naudojasi tokiomis bankinėmis paslaugomis ir jam su sutuoktine yra išduotos tos pačios sąskaitos banko kortelės.

31. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų banko sąskaitos išrašų, kurie patvirtina piniginius atsiskaitymus užsienyje. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir išdėstė esminius argumentus dėl aptariamo kasos išlaidų orderio pasirašymo, dėl ko tai, jog papildomai nebuvo analizuotos ieškovo nurodomos aplinkybės, kurios nepaneigia pirmiau išdėstytųjų, priešingai nei nurodo apeliantas, nerodo nei teismo šališkumo, nei netinkamo įrodymų tyrimo. Kartu pastabėtina ir tai, jog kasos išlaidų orderio data yra 2012-03-13, o ieškovo nurodomi buvimo ne Lietuvos Respublikoje laikotarpiai artimiausi šiai datai, yra 2012-02-01 bei 2012-03-23, kas neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad 2012-03-13 ieškovas buvo ne Lietuvos Respublikoje. Taigi ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su kasos išlaidų orderio netinkamu vertinimu bei pirmosios instancijos teismo neva netinkamu įrodymų vertinimu, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

32. Ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, netinkamai surašė galutinį sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir nenustatė visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl ko egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokius ieškovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pabrėžia tai, jog nepalankaus teismo sprendimo priėmimas, nėra nei teismo šališkumo, nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo sąlyga. Pirmiau išdėstyti įrodymai, galutinio teismo sprendimo motyvai bei išvados, o taip pat egzistuojančių faktinių aplinkybių visuma, leidžia pagrįstai spręsti, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertininus byloje esančius įrodymus.

33. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatyta pagrindų, leidžiančių konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai surašė galutinį sprendimą ar neatskleidė bylos esmės. Pagal šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, o be to teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė įrodymais pagrįstas išvadas bei surašė procesinės teisės nuostatas bei kitų teisės normų reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą.

34. Vertinant bylos esmės neatskleidimo argumentą, pažymėtina, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie leistų konstatuoti bylos esmės neatskleidimą bei pagrįstų kitokį įrodymų apimties bei pobūdžio egzistavimą nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, netinkamu procesinio sprendimo surašymu bei bylos esmės neatskleidimu, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl UAB „Naideka“ apeliacinio skundo

35. Atsakovė UAB „Naideka“ apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti jos pareikštą priešieškinį visiškai. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad dalies pavedimų paskirtyse buvo nurodyta kitokia priežastis, nei paskolos grąžinimas,, nepaneigia atsakovės teiginių, jog šios lėšos buvo pervedamos kaip paskolos grąžinimas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės reikalavimu bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, susijusios su piniginių lėšų pavedimo paskirties nurodymo aplinkybėmis, yra pagrįstos ir teisėtos.

37. Nagrinėjamu atveju, nors 2009 m. lapkričio 16 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. ieškovui buvo iš viso sumokėta 1158,48 Eur (4000,00 Lt) dydžio suma, tačiau ši suma negali būti pripažįstama, kaip grąžinta paskola, kadangi mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodyta, jog pinigai pervedami kaip „avansinis kom mok“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog darbo užmokestis buvo pervedamas kaip komandiruotpinigiai, o be to, ankstesni mokėjimai į ieškovo sąskaitą taip pat rodo, jog mokėjimo paskirtyse buvo nurodoma informacija „avansinis kom mok“. Tai leidžia pagrįstai vertinti, kad tokia formuluotė buvo įrašyta sąmoningai ir tikslingai tam, jog pervedamos piniginės lėšos galėtų būti identifikuojamos kaip komandiruotpinigiai, o ne paskolos grąžinimas, dėl ko šių sumų įskaitymas į paskolos grąžinimo sumą nėra pagrįstas. Papildomai tokį vertinimą sustiprina ir tai, kad atliktuose kituose mokėjimuose buvo nurodoma, kad yra pervedama paskola, o ieškovo sutuoktinei pervesta pinigų suma taip pat buvo įvardinta, kaip „paskolos grąžinimas V. K.“.

38. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės dėstomais argumentais ir dalyti labiau tikėtiną išvadą, jog 2009 m. lapkričio 16 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. mokėjimais, kurių paskirtyse buvo įrašyta „avansinis kom mok“, buvo grąžinama ieškovo suteikta paskola.

39. Papildomai atsakovė UAB „Naideka“ nurodo, kad ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo per mažą žyminį mokestį, t.y. vietoje 612 Eur sumokėjo 576 Eur žyminį mokestį, nors iš esmės prašė panaikinti visą galutinį teismo sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateikto apeliacinio skundo, jo nurodoma ginčijama suma yra 25622 Eur, kuri apima patikslintu ieškiniu bei priešieškiniu ginčijamas sumas. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog civilinė byla yra elektroninė, sumokėtas 576 Eur žyminis mokesčio dydis nagrinėjamu atveju yra vertinamas kaip tinkamas.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti šalių apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

41. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai ir jais remiantis teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, panikindamas preliminarų sprendimą, atmesdamas pareikštą ieškinį bei iš dalies tenkindamas priešieškinį teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiamas galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o šalių apeliaciniai skundai atmetami, kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Nors abiejų šalių apeliaciniai skundai yra atmetami, o atsakovė buvo pateikuti atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, tačiau bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra paskirstomos, kadangi šalys nepateikė prašymų jas priteisti bei tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.