- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2-12744-736/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Kapitalo valda“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. B. 411,85 Eur skolą, 912,26 Eur delspinigius, 41,19 Eur baudą, 17,40 Eur dydžio patirtas Gyventojų registro išlaidas apie atsakovės duomenis, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2019 m. gegužės 6 d., viešo paskelbimo būdu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad 2007 m. sausio 27 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsigijo viryklę BEKO CG 5101 G, garų surinktuvą BEKO CFB 5432 W, elektrinę tarkavimo mašinėlę ir dulkių siurblį SAMSUNG VCC 4047 V3R. Sutartyje buvo numatytas 24 mėnesių terminas, per kurį atsakovė nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo pradinei kreditorei iš viso už gautas prekes sumokėti 434,55 Eur dydžio sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir pradinei kreditorei liko skolinga 411,85 Eur. 2009 m. kovo 4 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09/03/04-1, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal Sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų sumokėjusi pradinei kreditorei ar ieškovei.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė Sutarties tinkamai neįvykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 411,85 Eur dydžio skola.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 912,26 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., t. y. už 4 430 dienų. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.
Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. vasario 27 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2019m. balandžio 6 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Todėl spręstina, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovė būtų ketinusi ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovė yra silpnesnė šalis – vartotoja, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 148,27 Eur (411,85 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję ieškovės apeliacinius skundus tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018; 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, teismas netaiko ieškinio senaties, tačiau delspinigius mažina kaip neproporcingai didelius ir nepagrįstus.
Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, atsakovas turi sumokėti 10 proc. neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodo, kad nurodytais atsakovės kontaktiniais duomenimis su ja susisiekti nepavyko, atsakovė nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovės telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė su pradine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodžiusi Kėdainių rajone, tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai ieškovės nurodytu adresu liko neįteikti, patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovė deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 41,19 Eur bauda.
Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkintina ieškinio 44,00 proc. reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai – ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat prašė iš atsakovės priteisti 17,40 Eur išlaidas Gyventojų registrui. Iš teismui pateiktos 2019 m. kovo 7 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovei pagal pateiktą prašymą iš viso buvo išduotos 6 pažymos dėl kelių neįvardintų asmenų. Ieškovė teismui ieškinyje nepaaiškino ir nedetalizavo, kodėl buvo reikalingas toks kiekis pažymų ir kaip tai yra susiję būtent su atsakovės atžvilgiu nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstu laiko ieškovės reikalavimą priteisti patirtas išlaidas tik dėl vienos Gyventojų registro pažymos, t. y. dėl 2,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso pagrįstomis ir įrodytomis šioje byloje laikytinos ieškovės 33,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir 2,90 Eur išlaidos Gyventojų registrui, todėl, ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 14,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (33,90 Eur x 44 proc.). Likusi reikalavimo dalis dėl išlaidų Gyventojų registro pažymoms atlyginimo yra atmestina.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra mažesnės, nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 411,85 Eur (keturių šimtų vienuolikos eurų 85 ct) skolą, 148,27 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 27 ct) delspinigius, 41,19 Eur (keturiasdešimt vieno euro 19 ct) baudą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,92 Eur (keturiolikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, į. k. 126308223.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.