Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-583-211/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
1A-583-211/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Vladislovas Lenčikas
Nuteistasis
S. Z.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-583-211/2017
Teisminio proceso 1-01-1-45708-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,gynėjui Algirdui Gurauskui,nuteistajam S. Z.,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 2 d. ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 140 str. 1 d. (2014 m. gegužės mėn. epizodas) ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 140 str. 1 d. (2015 m. sausio mėn. epizodas) ir paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 140 str. 1 d. (2015 m. kovo mėn. epizodas) ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 140 str. 1 d. (2015 m. birželio mėn. epizodas) ir paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 145 str. 1 d. ir paskirta 7 (septynių mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 145 str. 2 d. ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir subendrinta bausmė S. Z. paskirta 1(vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas S. Z. atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant nuteistąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent, 2016-09-26 apie 16:30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu ir gyvena su savo sutuoktine L. Z., be jokios priežasties, tyčia griebė savo sutuoktinei L. Z. už plaukų, o šiai pabandžius ištrūkti ir išbėgti iš buto, pargriovė ją laiptinės koridoriuje ant grindų ir tyčia sudavė daugybinius smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiajai į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą ant kairės rankos ketvirto piršto vidurinės dalies nugarinio paviršiaus. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė sutuoktinės L. Z. sveikatą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat S. Z. nuteistas už žemiau išvardintas nusikalstamas veikas :

už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2014 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebė podukrai E. K. už gerklės ir pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą t.y. šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d.;

už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2015 m. sausio 3 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su podukra E. K. kilusio konflikto metu rankomis sugriebė podukrai E. K. už gerklės ir ją smaugė. Po to S. Z., priekaištaudamas, kad ji jam nedėkinga, kad ji myli savo tėvą, o jo nemyli, ranka sudavė smūgį E. K. į kairę galvos pusę. Šiais veiksmais S. Z. sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.;

už tai, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino E. K. peiliu, sakydamas: „Ja vas ubju.“ („Aš jus užmušiu.“), ir ją baugindamas keletą kartų peiliu dūrė į virtuvės durų staktą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas t,y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.;

už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2015 m. kovo 8 d., apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas: „Ty zdes žit ne budeš.“ („Tu čia negyvensi.“), užsimojo, norėdamas suduoti smūgį podukrai E. K., jai atstūmus jo rankas, jis paėmė E. K. už plaukų, dėl ko ji nugriuvo ant lovos. Tokiu būdu S. Z. padarė E. K. pakaušio srities sumušimą, pasireiškusį skausmingumu čiuopiant, tai yra nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą. t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.;

už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2015 m. birželio 11 d., apie 17.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su podukra E. K. kilusio konflikto metu, grasindamas: „Ty moj chleb ne budeš žrat, ja tebia zadušu, ubju.“ („Tu mano duonos neėsi, aš tave pasmaugsiu, užmušiu.“), bei sakydamas: „Eta sučka ne budet zdes žrat, ne davai jei.“ (Šita kalytė čia neės, neduok jai.“), spjovė į E. K., po to grasindamas nužudyti ir išvaryti iš namų dar kartą spjovė jai į petį. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. Z. nuėjo į podukros E. K. kambarį, norėdamas atimti iš jos rankų mobilųjį telefoną, tyčia sugriebė jai už dešinės rankos ir užlaužė ją už nugaros, po to sugriebė kitą ranką ir bandė užlaužti jai už nugaros abidvi jos rankas. Tokiais savo veiksmais S. Z. sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą. t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.;

už tai, kad terorizavo ir sistemingai baugino žmogų, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. birželio 11 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai terorizavo bei baugino savo podukrą E. K., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą – grasindavo ją nužudyti, plūsdavo necenzūriniais žodžiais kitų šeimos narių akivaizdoje, ją įžeidinėjo, o būtent: 2015 m. sausio 3 d., apie 19 val. S. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su podukra E. K. kilusio konflikto metu rankomis sugriebė podukrai E. K. už gerklės ir ją smaugė. Po to S. Z., priekaištaudamas, kad ji jam nedėkinga, kad ji myli savo tėvą, o jo nemyli, ranka sudavė smūgį E. K. į kairę galvos pusę, tuo sukeldamas E. K. fizinį skausmą; 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. Z. grasino E. K. peiliu, sakydamas: „Ja vas ubju.“ („Aš jus užmušiu.“), ir ją baugindamas keletą kartų peiliu dūrė į virtuvės durų staktą, tuo siekdamas ją įbauginti; 2015 m. kovo 8 d., apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. Z., grasindamas: „Ty zdes žit ne budeš.“ („Tu čia negyvensi.“), užsimojo norėdamas suduoti smūgį podukrai E. K., jai atstūmus jo rankas, jis paėmė E. K. už plaukų, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, tokiu būdu padarė E. K. pakaušio srities sumušimą, pasireiškusį skausmingumu čiuopiant, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2015 m. birželio 11 d., apie 17.05 val. S. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su podukra E. K. kilusio konflikto metu, grasindamas: „Ty moj chleb ne budeš žrat, ja tebia zadušu, ubju.“ („Tu mano duonos neėsi, aš tave pasmaugsiu, užmušiu.“), bei sakydamas: „Eta sučka ne budet zdes žrat, ne davai jei.“, (Šita kalytė čia neės, neduok jai.“), spjovė į E. K., po to grasindamas nužudyti ir išvaryti iš namų dar kartą spjovė jai į petį; tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z. nuėjo į podukros E. K. kambarį, norėdamas atimti iš jos rankų mobilųjį telefoną, tyčia sugriebė jai už dešinės rankos ir užlaužė ją už nugaros, po to sugriebė kitą ranką ir bandė užlaužti jai už nugaros abidvi jos rankas, tokiais savo veiksmais sukėlė savo podukrai E. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. Z. sistemingai baugindamas ir terorizuodamas nukentėjusiąją E. K. privertė ją laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. birželio 11 d. gyventi nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės ir sveikatos t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK145 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu S. Z. BK 38 str. pagrindu už nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. (keturios nusikalstamos veikos), 145 str. 1 d., 145 str. 2 d. padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, susitaikius su nukentėjusiąja , ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimas ir įrodymų tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. (keturios nusikalstamos veikos), 145 str. 1 d., 145 str. 2 d. S. Z. atžvilgiu atnaujintas BK 38 str. 4 d. pagrindu.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotu apeliaciniu skundu S. Z. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 liepos 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-804/2017 ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo nusikalstamos veikos sudėties požymių, jo tyčios padarant veiką. Apelianto teigimu vienkartinio pobūdžio veiksmas – suėmimas už nukentėjusiosios plaukų ir rankos negalėjo būti traktuojamas kaip padarytas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą. Skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d., neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo. Šiuos argumentus apeliantas motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas surinktus įrodymus, gana savitai interpretavo įvykių seką ir eigą, apelianto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu laikė intensyvesniais ir pavojingesniais nei buvo iš tiesų. Jo teigimu, nukentėjusiosios parodymai duoti turint tikslą apkalbėti apeliantą, motyvuoti asmeniniu pykčiu ir keršto troškimu. Apeliantas nurodo nesmurtavęs prieš savo sutuoktinę L. Z., todėl teigia nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Anot jo, nukentėjusioji pradėjo priekaištauti apeliantui, ėmė jį įžeidinėti ir keiksnoti. Reaguodamas į nukentėjusiosios įžeidinėjimą, suėmė ją už plaukų, tačiau jų nepešė. Ji nesiliovė įžeidinėti apelianto ir išbėgo į laiptinės koridorių ir ėmė garsiai rėkti, kad girdėtų kaimynai. Dėl to apeliantas, nenorėdamas patirti gėdos, priėjo prie sutuoktinės ir suėmė ją už rankos, siekdamas, jog ji grįžtų į butą ir jie galėtų namuose ramiai pasikalbėti.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tam tikra prasme parodė šališkumą vertindamas įrodymus t. y. neargumentuotai ir be pakankamo pagrindo atmetė apelianto parodymus ir išimtinai vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad apeliantas smurtavo prieš nukentėjusiąją. Apeliantas pabrėžia, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. nukentėjusiosios L. Z. apžiūros metu medicinos darbuotojai nustatė, jog jai yra 1,5 x 1,0 cm mėlynos spalvos kraujosruva ant kairės plaštakos bevardžio piršto. Kitokių sumušimo žymių ir sužalojimų nustatyta nebuvo, byloje esančiose fotonuotraukose sumušimų veido srityje irgi nėra. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojai V. B., A. M., greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nematė sumušimo požymių ant nukentėjusios, kas paneigia nukentėjusiosios įvykių versiją, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, ir nepagrįstai pripažino, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas bei tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo veiksmų juridiniu kvalifikavimu, kalte bei įrodymu vertinimu, tačiau neginčija paskirtos bausmės dydžio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai S. Z. pripažino kaltu. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Dėl nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d.:

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016)

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad apelianto veiksmuose buvo nusikaltimo, įtvirtinto BK 140 str. 2 d., objektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis S. Z. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. Z., tai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą . Taigi, apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl objektyviųjų sudėties požymių analizės stokos yra atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto veiksmuose buvo visi būtini objektyvūs BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai.

Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto, nukentėjusiosios L. Z. ir liudytojų parodymus, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp apelianto S. Z. ir jo sutuoktinės įvyko konfliktas, kurio metu L. Z. buvo sužalota. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir apeliantas, tačiau nurodo, kad sutuoktinei suėmė plaukus bute norėdamas, kad ji nustotų jį keikti, o jai išbėgus iš buto griebė ją už rankos norėdamas parsivesti sutuoktinę atgal į būstą.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokią apelianto versiją. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. M. teisme nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo pasimetusi, apsiverkusi, skundėsi galvos svaigimu, parodė paraudusią kairę ausį, matėsi paraudimas už ausies. Nukentėjusioji papasakojo, kad būnant namuose jos girtas vyras griebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti, todėl išrovė ne vieną nedidelį kuokštą plaukų. Ji surinko išrautus plaukus nuo sofos ir parodė juos pareigūnams. Nukentėjusioji bandė ištrūkti, išbėgo iš buto į laiptinę, tada vyras ją pradėjo mušti į galvą rankomis bei kojomis. Nukentėjusiajai pradėjus šaukti, į koridorių išėjo kaimynas iš ketvirto buto ir tik tada jos vyras liovėsi smurtavęs bei grįžo į butą (b.t. 1, b.l. 134-136).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išgirdęs laiptinėje garsiai šaukiančią moterį išėjo iš buto į laiptinę ir pamatė kaimynę, kuri buvo delnais užsidengusi veidą ir smarkiai verkė. Padėjo jai iškviesti policiją bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Teigė, kad nukentėjusioji jam skundėsi, jog ją sumušė sutuoktinis (b.t. 1, b.l. 128-129).

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos minėtų liudytojų apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose (b.t. 1, b.l. 50-51, 53-54).

Matyti, kad minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei vieni kitiems, priešingai vieni kitus patvirtina. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant, minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėti apeliantą, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jais. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais vadovavosi. Apelianto nurodomas argumentas, kad šie liudytojai, taip pat greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nematė sumušimo požymių ant nukentėjusiosios, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas, apklaustas liudytoju kaip tik nurodė, kad nukentėjusioji parodė paraudusią kairę ausį, matėsi paraudimas už ausies, taip pat teigė, kad ji surinko išrautus plaukus nuo sofos ir parodė juos pareigūnams.

Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl smurto patvirtina ir medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys , kuriuos ištyręs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertas J. R., padarė išvadą, kad nukentėjusiajai L. Z. buvo padaryta poodinė kraujosruva ant kairės rankos ketvirtojo piršto vidurinės dalies nugarinio paviršiaus. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.t. 1, b.l. 48).

Be to vertinant nukentėjusiosios L. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu , darytina išvada, jog nukentėjusioji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus susijusius su įvykio aplinkybėmis. Vien tai, kad nukentėjusioji nepamena tikslaus suduotų smūgiu skaičiaus, nereiškia, kad jos duoti parodymai yra iš esmės prieštaringi ir, kad teismas neturėtų jais vadovautis.

Apelianto skundo teiginiai dėl teismo šališkumo vertinant įrodymus taip pat atmestini. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino įrodymų visetą, įvertino kiekvieną duomenį gautą ikiteisminio tyrimo metu ir motyvuotai pagrindė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta. Kaip minėta, byloje apklaustų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie vieni kitus patvirtina, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jais. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais vadovavosi. Apelianto skunde nurodomą aplinkybę, kad šių liudytojų parodymai melagingi ar netikslūs, kolegija vertina kaip apelianto subjektyvią nuomonę, nepagrįstą objektyviais duomenimis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu S. Z. pagal BK 140 str. 2 d. yra nuteistas pagrįstai, teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Kitų Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Stasys LemežisVladislovas LenčikasLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė