- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-463-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00522-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Novatecha“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Novatecha“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kooperatinė bendrovė „ARKU kredito unija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Novatecha“ 12 541,32 Eur skolą, 117,88 Eur palūkanas, 90,05 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės kilnojamam ir nekilnojamam turtui, esančiam pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant piniginėms lėšoms, esančioms ir gautinoms atsakovės ar trečiųjų asmenų bankų, kredito įstaigų sąskaitose, pareikšto reikalavimo sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
3. Teismas sprendė, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu šio klausimo nagrinėjimo metu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
4. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad reikalavimo dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai; tokios aplinkybės, kaip reikalavimo dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Vertino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių labiau tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovės ketinimus perleisti bendrovei priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
5. Teismas darė išvadą, jog ieškovės nurodoma aplinkybė ilgą laiką trukusio karantino dėl COVID-19 pandemijos kontekste, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo nepagrindžia. Aplinkybė, jog šalys taikiai neišsprendžia kilusio ginčo, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai nesąžiningumu priešingos šalies atžvilgiu. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl skolos negrąžinimo yra pagrindas ginčą spręsti teisme, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tikrosios atsakovės pinigų negrąžinimo priežastys ir tokių veiksmų pagrįstumas ar nepagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui. Nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, todėl prašymą dėl jų taikymo teismas atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė kooperatinė bendrovė „ARKU kredito unija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 144 straipsnį bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl didelės ieškinio sumos.
7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimo dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai; tokios aplinkybės, kaip reikalavimo dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Ieškovės teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atveju įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi.
7.3. Pirmosios instancijos teismo reikalaujamas nesąžiningumo aspektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape yra sunkiai įrodomas ar apskritai neįmanomas įrodyti (pvz., ieškovei neįmanoma gauti konfidencialių sutarčių ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų apie atsakovės ketinamus parduoti savo turtą, kai toks sandoris dar nėra įvykęs ir nėra įregistruotas). Dėl to tampa aktuali didelės ieškinio sumos prezumpcija.
7.4. Ieškovė pagrįstai, atsižvelgdama į Lietuvos teismų praktiką, rėmėsi didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi (prezumpcija), kuri per se (savaime) patvirtina, kad yra grėsmė, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Pirmosios instancijos teismas į šią prezumpciją, pagristą duomenų visuma, neatsižvelgė, todėl pažeidė CPK 144, 183, 185 straipsnius, dėl to nutartis naikintina.
7.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės finansiniai rodikliai nereikšmingi buvusio karantino kontekste, nes karantino dėl COVID-19 pandemijos įmonės turėjo galimybę gauti valstybės finansinę pagalbą. Iš viešų duomenų matyti, jog atsakovė nesinaudojo tokia pagalba. Atsakovė nėra įtraukta į Pandemijos paveiktų įmonių sąrašą (žr. https://www.vmi.lt/evmi/informaciia-verslui ). Jai nėra atidėtas mokesčių mokėjimas. Manytina, jog vengimas atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe su valstybe, neturėtų būti pridengiamas COVID-19 pandemija ir/ar karantinu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
10. Ieškovė kooperatinė bendrovė „ARKU kredito unija“ prie atskirojo skundo teikia naujus įrodymus – kredito grąžinimo kontrolės lapo kopiją už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
13. Šiuo atveju ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi rašytiniai įrodymai - kredito grąžinimo kontrolės lapo kopija už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d., nėra datuoti, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 12 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopija datuota ankstesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis, todėl vertinant jos išdavimo datą akivaizdu, jog šis įrodymas galėjo būti pateiktas ir žymiai anksčiau t. y. teikiant ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui. Priežasčių dėl kurių papildomi rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ieškovė nenurodo. Be to, nors iš atskirojo skundo turinio matyti, kad teikiamais papildomais rašytiniais įrodymais ieškovė įrodinėja atsakovės nesąžiningumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog teikiami papildomi rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmingą įtaką klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys prima facie pagrįstas. Ši išvada apeliantės ar atsakovės nėra ginčijama, todėl dėl jos plačiau nepasisakytina. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
16. Lietuvos apeliacinio teismo aktualioje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-69-450/2020).
17. Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 12 541,32 Eur skolą, 117,88 Eur palūkanas, 90,05 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Skolą ieškovė grindžia 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovės kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija ir UAB „Novatecha“ sudaryta Kredito sutartimi Nr. VSF201909-000241 dėl 18 000 Eur vartojimo kredito suteikimo (metinė palūkanų norma 3 proc., 0,1 proc. delspinigiai, grąžinimo terminas 2024 m. rugsėjo 19 d.). Teigia, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo mokėti įmokas nustatyta tvarka ir terminais bei laiku grąžinti suteiktą kreditą, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, sutartis buvo vienašališkai nutraukta, prieš tai įspėjus 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimu. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą pareikšto reikalavimo sumai.
19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirojo skundo turinį, matyti, kad ieškovė atsakovės nesąžiningumą ir galimą siekį pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.) ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, grindžia aplinkybėmis, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas – ieškovės teigimu, atsakovės vengimas atsiskaityti su kreditoriais, nebendradarbiavimas (atsakovė neatsiliepia į ieškovės darbuotojų skambučius, telefonai yra išjungti), pagrindžia atsakovės elgesio nesąžiningumą.
20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku esančios aplinkybės, reikalaujančios pateiktų į bylą įrodymų visapusiško įvertinimo, priešingos šalies pozicijos išklausymo ir jos pateiktų įrodymų analizės, šioje proceso stadijoje negali patvirtinti ar paneigti atsakovės nesąžiningumą, todėl, kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-127-943/2020; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-702-516/2019; kt.), tokios aplinkybės, kurios bus patvirtintos ar paneigtos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, nėra savaime pakankamos antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti.
21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio pateikimo stadijoje įrodyti atsakovės nesąžiningumą yra sudėtinga ar netgi neįmanoma, todėl ieškinio sumos kriterijus yra pakankamas įvertinti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokia apeliantės pozicija prieštarauja aukščiau paminėtai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, be kita ko, jei ieškinio pateikimo stadijoje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į galimą išieškojimo apsunkinimą, teismas neturi galimybės konstatuoti, kad sprendimo įvykdymui yra kilusi reali grėsmė, dėl ko būtina suvaržyti atsakovės teises. Pakartotina, kad didelė ieškinio suma savaime neįrodo, kad bus vengiama sprendimą įvykdyti ir (ar) sąmoningai apsunkinti jo vykdymą dėl ko būtų galima konstatuoti grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021).
22. Kadangi kitokių atsakovės nesąžiningumą, be kita ko, galimą siekį išvengti atsakovei nepalankaus sprendimo vykdymo, patvirtinančių argumentų ir įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), o net ir bloga atsakovės finansinė padėtis bei didelė ieškinio suma pagal aktualią teismų praktiką, nepagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovė atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 242 Eur už atskirojo skundo parengimą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalis 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.