Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „SEB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, akcinei bendrovei „Citadele“ bankas, dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. K. pateikė ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: akcinei bendrovei „SEB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, akcinei bendrovei „Citadele“ bankas, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo. Ieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl sutuoktinio D. K. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K.; nustatyti nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina E. K.; priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: U. K. ir G. K. po 150 Eur kiekvienai nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės; nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jų motina E. K.; nustatyti, kad atsakovas D. K. su vaikais bendrauja tokia tvarka: du kartus per savaitę darbo dienomis, įspėjęs apie savo suplanuotą pasimatymą su vaikais ne vėliau kaip prieš dieną; kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius atsakovui D. K. pasiimant vaikus šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant juos sekmadienį iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą; vasaros atostogų metu atsakovas D. K. bendrauja su vaikais ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų per metus, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove E. K.; ieškovė ir atsakovas tarpusavyje gali susitarti (raštu, SMS, ar el. paštu) ir dėl kitų laikotarpių, kada atsakovas gali bendrauti su vaikais; padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: po santuokos nutraukimo ieškovei E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 3-jų kambarių butą su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 11961 Eur; po santuokos nutraukimo atsakovui D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1900 Eur vertės; nustatyti, kad prievolę kreditoriui AB SEB bankui, pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), solidariai įvykdys E. K. ir D. K.; įsipareigojimus UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti vykdyti ieškovei E. K.; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo D. K. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10.1. Atsakovas pareiškė naujus reikalavimus dėl kilnojamojo turto padalijimo, tačiau apie šį kilnojamąjį turtą atsakovas teismui nurodė, bet priešieškinio teismui nepateikė, nes ieškovė šį kilnojamąjį turtą teismo posėdžio metu pažadėjo pasidalinti su atsakovu geranoriškai, be ginčo. Bet iki šiol savo duoto pažado ieškovė nevykdo. Ieškovė nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 382 straipsnio l d. 4 p. reikalavimų, nes ieškinyje nenurodė viso santuokoje įgyto turto, nereikalavo jį padalyti, pasiliko visą kilnojamąjį turtą sau. Dėl šios priežasties atsakovas pageidauja, kad teismas nagrinėtų kilnojamojo turto padalijimo klausimą naujame teismo posėdyje, t. y. teisminio nagrinėjimo procesas pirmos instancijos teisme būtų tęsiamas, nes ne viso kilnojamojo turto padalijimas atitinka atsakovo valią ir įstatymo nuostatas, pažeidžia jo teisėtus interesus.

10.1. Teismas taip pat nepadalijo nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unik Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vertinimo ataskaitoje butas įvertintas 26 000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė prašymą butą natūra priteisti ieškovei, o jam priteisti 13 000 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau teismas šio buto nepadalijo ir piniginės kompensacijos atsakovui nepriteisė.

10.2. Sprendime į bendrą dalintiną santuokinių turto balansą neįtrauktas registruotas turtas –automobilis Audi -A4, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 1900 Eur vertės.

10.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendro dalintino turto visuma yra 14 728, 90 Eur. Toks skaičiavimo būdas visiškai neatitinka teisinės praktikos, nes šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 str. nurodytas sudarytas turto balansas neapima gautų kreditų likučių įskaičiavimo į realiai dalintino santuokinio turto balansą. Sprendime be pagrindo sumažintas dalintino santuokinio turto dydis ir vertė. Nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, atsakovas prašo padalinti lygiomis dalimis.

10.4. Nepagrįstai teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus motyvus apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, gyvenant santuokinį gyvenimą su ieškove, apie konfliktų priežastis ir be pakankamo pagrindo, remiantis vien nuosprendžiu dėl ieškovės patirto smurto, pripažino vien atsakovo kaltę ir priteisė atsakovui atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

13. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, kompensacijos už sutuoktiniui tekusį didesnės vertės turtą.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra U. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. K.. Santuokos metu šalys (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos metu atsakovo D. K. vardu (duomenys neskelbtini) įregistruota nuosavybės teisė į automobilį AUDI A4, v. n. (duomenys neskelbtini) Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi AB SEB banku. Ieškovė E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Citadele“ banku, 2200 Eur sumai ir 2018-02-14 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ 502,94 Eur sumai. Ieškovė E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė gyvybės draudimo sutartį su gyvybės draudimo UAB „BONUM PUBLICUM“, apdraustieji E. K., U. K., G. K., mėnesio draudimo įmoka 35 Eur. Atsakovas D. K. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“ AB sudarė lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2420 Eur sumai.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti apeliantą nėra būtinybės. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, šis apelianto prašymas netenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

16. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

17. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

18. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas D. K. smurtavo prieš sutuoktinę E. K.. Teismas vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2017-11-26 veika). Nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 26 d. apie 23 valandą adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui su žmona E. K., tyčia, delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. K. į veidą, koja spyrė vieną smūgį į kairį šoną bei smaugė.

20. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas ne tik jis, bet ir ieškovė. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus motyvus apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, gyvenant santuokinį gyvenimą su ieškove, apie konfliktų priežastis ir be pakankamo pagrindo, remiantis vien nuosprendžiu dėl ieškovės patirto smurto, pripažino vien atsakovo kaltę ir priteisė atsakovui atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas taip pat nurodė, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-219-853/2018 Telšių apylinkės Mažeikių rūmuose, bylą nagrinėjęs teismas 2018-06-27 priėmė atskirąją nutartį dėl nutartį dėl ieškovės nusikalstamų veiksmų atsakovo atžvilgiu, tačiau jis nežino, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas.

21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013)

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybės dėl ieškovės netinkamo elgesio bei sutuoktinių pareigų pažeidimo. Aplinkybė, kad buvo priimta teismo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu, neįrodo jos smurtavimo fakto prieš atsakovą. Šiuo atveju pareiga paneigti preziumuojamą aplinkybę tenka atsakovui, tačiau atsakovas neteikė jokių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliaciniam teismui. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą, nors, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurtavimo jo atžvilgiu, turi galimybę gauti duomenis apie ikiteisminio tyrimo rezultatus – ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas turėjo atstovą, buvo tinkamai atstovaujamas, todėl daro išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23. Palikus galioti pirmosios instancijos sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, paliekama galioti ir sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei iš atsakovo. Atsakovas nenurodė argumentų dėl neturtinės žalos dydžio, todėl nėra pagrindo keisti šioje dalyje priimtą teismo sprendimą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010), yra konstatavęs, kad teismas bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

25. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

26. Pagal CK 3.59, 3.62 straipsnius teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. CPK 382 straipsnio 4 punktą ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas į dalintino turto masę neįtraukė šalių kilnojamojo turto, kurį įvertino 7460 Eur suma. Atsakovas teigė, kad teismui apie ši turtą nurodęs, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė pažadėjo šį turtą pasidalinti gera valia. Kadangi savo pažado ieškovė neįvykdė, padalijus turtą teismo sprendimu jam liko nekompensuota pusė bendrai priklausančio kilnojamojo turto vertės.

28. Ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo reikalavimas padalinti turtą yra nepagrįstas, nes tokio reikalavimo jis nepateikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neneigia, kad toks turtas realiai egzistuoja, kad jis yra jos asmeninė nuosavybė, o ne santuokoje įgytas turtas. Kadangi ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo pateikė ieškovė, o CPK 382 straipsnio teisės norma yra imperatyvi, jai visų pirma teko pareiga nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą. Atsakovas turi teisę savo poziciją išdėstyti tiek atsiliepime, tiek pateikti priešieškinį. Ieškovei nenurodžius ieškinyje viso bendro turto, atsakovas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad nutraukus santuoką ne visas turtas yra padalintas.

29. Kadangi išnagrinėjus bylą ne visas sutuoktinių turtas buvo įtrauktas į turto balansą, dėl to tiksliai neapibrėžus bylos nagrinėjimo ribų dėl turto padalijimo, pasunkėjo bylos nagrinėjimas, suvaržyta atsakovo teisė teikti argumentus ir įrodymus, todėl šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas naikinti sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsni o 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Kadangi yra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsni o 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Nusprendus teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.