Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2017 metų spalio 27 dieną, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, suėmęs savo žmonai E. K. už rankų ją stumdė ir tąsė už plaukų.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2017 metų lapkričio 26 dieną apie 23 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui su žmona E. K., tyčia, delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. K. į veidą, koja spyrė vieną smūgį į kairį šoną bei smaugė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. dėl pirmojo epizodo kaltę pripažino visiškai, o dėl antro epizodo jis nieko nepamena. Paaiškino, kad pirmą vakarą kai grįžo žmona, jis ją išstūmė iš kambario. Jis žmonos netąsė už plaukų ir patvirtino, jog šį įvykį matė dukra U. K.. Nurodė, jog jis nemano, kad galėjo sukelti fizinį skausmą savo sutuoktinei. Patvirtino, jog dėl antrojo epizodo, jo sutuoktinė grįžo į namus, namuose nebuvusi pusantros paros, todėl sukonfliktavo su sutuoktine. Tada jis išėjo pas kaimyną, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo labai girtas, todėl nelabai ką atsimena, tačiau vaikai jam pasakojo, jog viskas buvo kitaip nei jo žmona sakė, nes jis tik bandė suduoti savo žmonai ir spirti iš kojos, o vėliau išėjo miegoti. Patvirtino, jog antrą epizodą matė abi nepilnametės dukros, kurios jam patvirtino, jog sutuoktinė pati konfliktavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio, kai padavė skyryboms prasidėjo smurtas iš vyro pusės. Buvo daug psichologinio smurto. Ji stengiasi namuose nebūti dėl naudojamo psichologinio ar fizinio smurto. Grįžo vakare ir vyras ją apstumdė bei neleido eiti į vonią, tada nuėjo į miegamąjį. Vyras atėjęs pradėjo tyčiotis, prispaudė ją prie lovos, atsisėsdamas ant pečių zonos ir spaudė galvą. Tada nutvėręs už plaukų patąsė. Dukra pasakė: „tėti, baik“. Ji paskambino mamai ir paprašė pagalbos. Atėjus mamai ir sesei, vyras puolė ant jų ir jų neįleido į namus. Tada jos sesė puolė prieš jos vyrą, nes jis neleido jai išeiti, o vėliau sesė iškvietė policiją. Patvirtino, jog dėl sutuoktinio panaudoto smurto jai skaudėjo veidą ir kaklą ir pečius, o kai tąsė už plaukų, skaudėjo galvos odą. Antru atveju, ji grįžo į namus iš draugės. Vyras išėjo, o grįžo stipriai girtas. Tada atėjo į jos miegamąjį (paaiškino, jog kambarius bendru sutarimu su sutuoktiniu yra tarpusavyje pasidalinę), kur ji miegojo. Pradėjo prie jos veido kišti savo vidurinį pirštą, dar kumštį, tada trenkė iš delno į veidą. Ji tuo metu kalbėjo telefonu su mama, kuri jai liepė bėgti lauk. Tada vyras ją ėmė erzinti. Ji atsikėlusi iš lovos už kelnių ir už diržo išstūmė vyrą iš kambario. Tada jis nugriuvo. Po to, jis puolė ir iš kojos spyrė į šoną. Tada ji vėl išstūmė vyrą iš kambario, o jis grįžęs puolė ją smaugti. Tada ji vėl jį nustūmė ir paskambinusi mamai, paprašė, kad ši iškviestų policiją. Patvirtino, jog vyras trenkė dešine ranka į kairę pusę. Gerai žiebė, nes skaudėjo. Pradžioje buvo raudona vieta. Nuo smūgio į pilvo šoną taip pat skaudėjo, o kai smaugė juto skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. J. parodė, kad tai galėjo būti spalio mėnesio pabaigoje, tai buvo vakaras gal dešimta valanda ar po dešimtos valandos, jai telefonu paskambino dukra E. K. verkdama ir klykdama, kuri šaukėsi pagalbos. Kartu su ja buvo vyresnioji dukra S. V.. Tada ji išbėgo. Telefone girdėjo, jog klykė vaikai. Atbėgo pas dukrą, skambino į duris, tačiau niekas neįleido. Po kurio laiko duris atidarė žentas D. K., kuris neįleido jos ir kitos dukros į vidų. Žentas stūmė ją, tada ją užstojo jos vyresnioji dukra, kuri susiėmė su žentu. Tuo metu dukra E. prašėsi išleidžiama, tačiau žentas D. jos neišleido ir neleido joms įeiti į vidų. Po to, dukra E. kažkaip išpuolė į laiptinę. Tuo metu E. verkė, veidas buvo violetinis, visa drebėjo. Tada kita dukra paskambino ir iškvietė policiją, nes namuose vyko konfliktas ir paliko namuose maži vaikai. Tą kartą žentas buvo blaivus. Pirmu atveju dukra E. jai sakė, jog D. atsisėdo ant galvos, už plaukų išvilko į vonią prie tualeto ir pasakė, jog jos vieta bus čia. Antrą kartą vyko konfliktas, kurio metu žentas buvo neblaivus. Tuo metu ji telefonu apie valandą laiko kalbėjosi su dukra E.. Girdėjo, kas dėjosi namuose. Šaukė ir žentas, ir dukra, o vaikai ramino, sakydami „tėti baik“. Buvo keiksmažodžių ir girdėjo sienos daužymo garsų, durų trankymo garsų. Ji norėjo eiti pas dukrą, tačiau E. sakė palaukti, gal nurims vyras. Po to, po kokių 10 minučių paskambino dukra E. sakydama, jog nebegali, tai pasakė verkdama. Tada ji iškvietė policiją ir atėjo pas dukrą. Patvirtino, jog abiem atvejais dukra E. skundėsi sukeltu skausmu.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. V. parodė, kad tą dieną buvo pas mamą, kai mamai paskambino telefonu. Mama išsigando ir pasakė, kad vėl D.. Abi išlėkė pas seserį E.. D. atidarė duris, tačiau sesės neišleido. Matė, kaip viena dukra šaukė „tėti baik“. Tada D. pastūmė jos mamą. Ji susikibo su D.. D. trenkė jai per rankas. Ji liepė D. išleisti E., tačiau jis jos neišleido. Tada ji pagrasino, kad iškvies policiją ir kai skambino tuo metu sesuo išėjo į koridorių. Ji su seserimi laukė kol atvažiuos policija. Tuo metu sesuo E. drebėjo, buvo nusiverkusi, veidas buvo pasikeitęs, kaip raudonis, dėmėtas, plaukai – susidarkę. Sesuo sakė, kad D. ją tampė už plaukų, atsisėdo ant galvos, už plaukų tempė į tualetą. Sesuo jai minėjo, jog jai skaudėjo. Apie antrą kartą jai žinoma, kad D. buvo girtas, daužė baldus, nes jo krumpliai buvo kruvini, minėjo, kad D. ėjo į sesers kambarį.

Teisiamajame posėdyje apklausta nepilnametė liudytoja U. K. parodė, kad buvo atvažiavusi du kartus policija, nes tėtis negražiai vadino mamą bei ją tampė už plaukų ir trenkė iš rankos per veidą. Pirmas kartas buvo pas mamą miegamajame, kai mama parėjo, tėtis pasakė, kad mama čia nemiegos ir už kasos nutempė į jų kambarį, tuo metu mama ėjo stačiomis, bet užsispyrusi, mano, kad mamai skaudėjo. Dar tėtis trenkė prieš tempiant už plaukų. Tada mama paskambino savo mamai ir atėjo mamos mama su mamos sese ir mamos sesė iškvietė policiją. Ji matė kaip močiutė ir mamos sesė aprėkė tėtį ir matė, kaip nutraukė tėčio grandinėlę, ant kurios buvo tėčio vestuvinis žiedas. Tuo metu jai buvo liūdna. Sesė G. tuo metu miegojo mamos lovoje. Atvykus policijai ir tėtis, ir mama vienas ant kito rėkė. Tuo metu jautėsi nelaiminga. Antrą kartą nemiegojo nei ji, nei sesė. Buvo sekmadienis. Tėtis išėjo pas kaimyną ir grįžo labai girtas. Tada tėtis nelabai gražiai išvadino mamą. Kai tėtis norėjo trenkti jos jį sustabdydavo. Tačiau tėtis trenkė mamai per veidą. Tada sesė liepė tėčiui liautis, o jis nesiliovė. Tada mama išstūmė tėtį į pintą dėžę, kurią tėtis krisdamas sulaužė ir sudaužė gėlę. Tada mama tėčiui spyrė tiesiai į pilvą, tuo metu tėtis susiėmė už pilvo ir pasakė, jog jam skaudėjo, o tėtis mamai „čiut čiut“ kliuvo. Tuo metu ji buvo supykusi ant tėčio ir mamos, liepė tėčiui eiti miegoti, tačiau tėtis jos neklausė. Patvirtino, jog tėtis trenkė mamai į veidą bei nestipriai į šoną. Tada mama trenkė tėčiui į veidą, tada tėtis norėjo trenkti mamai, tačiau jos neleido. Mano, kad tėčiui skaudėjo. Dėl šio įvykio buvo atvažiavusi policija. Patvirtino, jog po suduotų smūgių mama buvo pikta bei sakė, jog skaudėjo ir tada trenkė atgal tėčiui.

Teisiamajame posėdyje apklausta nepilnametė liudytoja G. K. parodė, kad namuose buvo du kartus policija, nes tėtis su mama pykosi. Tėtis grįžo iš kaimyno girtas ir trenkė į sieną mamos kambaryje, mama išsigando. Ji tėčiui sakė ramintis. Tėtis trankėsi į sieną, bet mamai nepataikė. Mama tėtį išvarė iš kambario, bet tėtis vėl atėjo ir pradėjo trankyti sieną. Ji varė tėtį miegoti, bet tėtis neklausė ir mama paskambino močiutei, kuri iškvietė policiją. Mama buvo išsigandusi liepė tėčiui eiti miegoti. Mama išvarė tėtį ir užsidarė duris, tačiau tėtis vėl įėjo, o mama jį stūmė ir jis griuvo ant krepšio, padėjo tėčiui atsikelti. Patvirtino, jog tuo metu dar maudėsi, tačiau matė, kaip tėtis kumščiu trankė sieną, o mama tuo metu bijojo. Tėtis norėjo trenkti mamai iš kojos, bet mama spėjo apsiginti, paėmė koją ir padėjo ant žemės. Jautėsi blogai kai tėvai pykosi.

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų kaltinamojo D. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017-10-27) ir 140 straipsnio 2 dalyje (2017-11-26), įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, o būtent:

2017-10-28 00.01 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0117000603531, kuriame užfiksuota, kad pranešėja S. V. pranešė, kad sesers vyras smurtauja, bando mušti, grasina, pranešėja su sese išėjo į laiptinę, lauks policijos apačioje (1 t., 34-37 b. l.);2017-11-26 23.02 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0117000661324, kuriame užfiksuota, kad moteriai ką tik paskambino dukra ir paprašė pagalbos, nes šiuo metu muša vyras, yra agresyvus, kolioja moterį (1 t., 38-42 b. l.);2017-09-24 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK 0117000603531, kuriame nurodyta, kad 2017-10-27, tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), D. K., kilusio žodinio konflikto metu savo žmoną E. K. stumdė, tąsė už plaukų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (1 t., 43-46 b. l.);2017-11-26 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-11-26 23.10 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), vyras D. K. smurtavo prieš pareiškėją E. K., ranka sudavė vieną smūgį į veidą, koja spyrė į šoną, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., 10-13 b. l.):asmens blaivumo testų Nr. 6520 ir Nr. 6521 rezultatais, iš kurių matyti, jog 2017-10-28 00.51 val. ir 00.52 val. E. K. ir D. K. buvo blaivūs (1 t., 47 b. l.);asmens blaivumo testų Nr. 9014 ir Nr. 9015 rezultatais, iš kurių matyti, jog buvo užfiksuota, kad 2017-11-26 23.26 val. D. K. nustatytas 2.13 promilių girtumas, o 2017-11-26 23.17 val. E. K. nustatytas 0.00 promilių girtumas (1 t., 48 b. l.);2017-10-30 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, jog D. K. visiškai pripažino padaręs 2017-10-27 nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė (1 t., 77 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios E. K. parodymais, kur ji parodė, kad ji su savo sutuoktiniu D. K. kartu gyvena virš 10 metų, kartu augina nepilnametes dukras U. bei G.. Tarp jų jau nuo gegužės mėn. vyksta skyrybų klausimo sprendimas. 2017-10-27 ji buvo išėjusi pas draugę, grįžo gal 23.15 val., ketino eiti miegoti. Buvo blaivi. Kai ėjo į vonios kambarį, jis ją pastūmė iš vonios kambario į vaikų kambarį. Jis suėmė ją už rankos ir pastūmė. Ji nuėjo į miegamąjį, jis atėmė telefoną. Jie tuo metu miegamajame apsistumdė, ji jo net neužkabino, jo net nešnekino, tik bandė nuo jo išsisukti ir apsiginti nuo jo stumdymų. Tie vyro stumdymai buvo tampymas už rankų. Vaikai miegojo tuo metu. Ji atsisėdo ant lovos ir laukė, kol vyras nurims. Tada vyras pradėjo ją psichologiškai koneveikti, jis sakė, kad ji gulės čia, niekur neis. Jis, pagriebęs už plaukų, tame pačiame miegamojo kambaryje jai patąsė už plaukų. Jis patampė jai už plaukų iš nugaros ir pats atsisėdo ant galvos. Ji išsisuko nuo jo, dar jis bandė jai už kojos pagauti, bet ji išsprūdo. Jai nuo vyro tampymo ir papeštų plaukų skaudėjo, patyrė fizinį skausmą. 2017-11-26 vakare, jai būnant namie su vaikais, į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos vyras D. K., jis svirduliavo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Įėjęs į butą jis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais ir kambaryje delnu sudavė vieną smūgį jai į veidą, koja spyrė į kairį šoną bei rankomis suėmęs už gerklės smaugė. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Tada ji paskambino mamai ir pranešė, kad prieš ją smurtauja vyras. Mama iškvietė policiją (1 t., 55-56, 58-59 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais D. K. parodymais, kur jis dėl pareikštų įtarimų ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad su žmona E. K. yra pažįstami 17 metų, vedę 10 metų, veda bendrą ūkį, gyvena bendrai priklausančiame bute(duomenys neskelbtini), trijų kambarių. Turi du mažamečius vaikus – G. ir U. K.. G. 7 metų amžiaus, U. 9 metų amžiaus. Su žmona anksčiau sutarė gerai, dabartiniu metu skiriasi, yra dokumentus pridavę skyryboms. 2017-10-27 apie 17.30 val. pasakė, kad ją su gimtadieniu pasveikino draugai (gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini) ir ji, pasiėmusi šampano butelį, važiuoja švęsti. Apie 23.23 val. E. grįžo namo. Įėjo į miegamąjį, jis jai pasakė, kad ji šiąnakt miegamajame nemiegos, nes jie su vaikais jau sugulė, G. miegojo, U. dar ne, tik gulėjo lovoje. Jis, ranką pridėjęs E. prie nugaros, ją stumdamas, palydėjo į vaikų kambarį, sakydamas, kad ji čia miegos šiąnakt. E. jį stūmė lauk iš vaikų kambario, sakydama, kad jis jai nevadovaus, kur miegoti, tada jis E. abiem rankomis pastūmė į pečių sritį ir ji nuo stūmimo atsisėdo į lovą. Jis išėjo į miegamąjį pas vaikus. E. jam atsekė iš paskos. E. atsisėdo ant grindų ir sėdėjo, jai pakartojęs, kad ji čia nemiegos. Ant lovos sėdėdamas, pridėjo kairę ranką E. žemiau pakaušio iš nugaros pusės ir paspaudęs liepė eiti į lovą, sakydamas, kad šiandien čia jie miega. Galvą spaudė ranka tiek, kad E. palinko prie lovos ir veidu įsirėmė į pagalvę, taip ją įspaudęs į pagalvę, palaikė 3-4 sekundes. Jam paleidus jos galvą, E. pradėjo verkti. Tai matė U., ji neverkė, nieko nesakė, ramiai sėdėjo. Tiek jis, tiek žmona įvykio metu buvo blaivūs. Tuo metu, kai spaudė galvą į pagalvę, buvo suėmęs už žmonos galvos plaukuotos dalies. 2017-11-25 ryte jo žmona E. išėjo iš namų, kur išėjo, nesakė, jis buvo namie su vaikais. 2017-11-26 apie 15 val., į namus grįžo žmona, jis nuėjo iki savo kaimynų, kur gėrė viskį. Kaip grįžo į namus, nepamena, ar konfliktavo su žmona E. nepamena, pamena kaip jį policijos pareigūnai pristatė į policijos komisariatą ir patalpino į areštinę. Nepamena, nes buvo girtas ir jei žmona teigė, kad prieš ją smurtavo, tai reiškia taip ir buvo. Todėl dėl abiejų smurtų prieš savo žmoną E. K., jis kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, daugiau prieš ją nesmurtaus (1 t., 73-74, 76, 80-81; 84-85 b. l.);2018-03-26 Telšių krizių centro pateikta informacija, jog Telšių krizių centras gavo du pranešimus iš Mažeikių policijos komisariato apie galimai įvykusį smurtą artimoje aplinkoje prieš E. K. ir dvi mažametes dukras U. K. ir G. K.. E. K. buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba telefonu, t. y. informavimas, konsultavimas, emocinis palaikymas, tarpininkavimas: iš viso 8 konsultacijos telefonu. 2017-12-06 ir 13 dienomis E. K. su dukromis U. K. ir G. K., lankėsi Telšių krizių centre pas psichologes. Pasak psichologės S. K., G. K. smurtas šeimoje sukėlė didelį stresą, pyktį. Mergaitė pradėjo nebelankyti mokyklos, jautė virškinimo sutrikimus. U. K. geba priimti ir labiau suvokti situaciją šeimoje, turi socialinius ryšius su tėčio mama, moka atpažinti, išreikšti pyktį, nerimą, liūdesį ir daug pasakoja apie savo nerimą (1 t., 150 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino D. K. pareikšti kaltinimai dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. prieš savo sutuoktinę E. K..

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Dėl 2017-10-27 nusikalstamos veikos

Kaltinamasis D. K. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo 2017-10-27 savo sutuoktinei E. K. pripažino visiškai, tačiau duodamas paaiškinimą paneigė tąsęs sutuoktinę už plaukų, tačiau pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis kaltę pripažino visiškai bei patvirtino. Kaltinamojo pozicija kaltės atžvilgiu nebuvo nuosekli viso proceso metu. Kaltinamasis nemanė, jog savo veiksmais nukentėjusiajai E. K. galėjo sukelti fizinį skausmą. Tuo tarpu pati nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas kai sutuoktinis atsisėdo ant jos pečių linijos bei spaudė jos galvą į lovą ir kai patąsė ją už plaukų, buvo nutvėręs už pakaušio, tuo metu jai skaudėjo galvos odą (1 t., 143 b. l.). Minėtą įvykį matė kaltinamojo ir nukentėjusios dukra U. K., kuri teisme patvirtino, jog tėtis paėmė mamą už kasos ir tempė į jų kambarį. U. K. patvirtino, jog tėtis mamą tampė už plaukų, buvo suėmęs už pakaušio ir mama ėjo iš kambario užsispyrusi. Mano, kad mamai tuo metu skaudėjo, nes mama liepė tėčiui paleisti (2 t., 15 b. l.). Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas nukentėjusios ir liudytojos U. K. parodymai visiškai sutampa tarpusavyje, apie sukeltą fizinį skausmą patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytoja teigė, jog jos manymu mamai skaudėjo. Apie tai, jog šiuo atveju buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir nukentėjusios išvaizda, nes ji buvo nusiverkusi, jos veidas buvo pakitusios spalvos (violetinis, dėmėtas), plaukai išdraikyti, tai byloje patvirtino iš karto po įvykio nukentėjusiąją mačiusios liudytojos S. J. ir S. V. (1 t., 157, 158 b. l.). Abejoti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas nėra pagrindo, ir šios aplinkybės yra paneigtos ne tik nukentėjusios bet ir liudytojų U. K., S. J. ir S. V. parodymais. Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina byloje esantys ir kiti įrodymai, o būtent: bendra pranešimo registracijos informacija (1 t., 34 b. l.), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., 43-46 b. l.).

Dėl 2017-11-26 nusikalstamos veikos

Kaltinamasis D. K. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo 2017-11-26 visiškai nepripažino, teigdamas, jog įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. D. K. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra patvirtinta teisminio proceso metu ištirtais įrodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. K. patvirtino, jog jai sutuoktinis sudavė delnu į veidą, vėliau koja spyrė į pilvą bei smaugė (1 t., 143-144 b. l.). Nukentėjusios parodymus patvirtino įvykį mačiusios kaltinamojo ir nukentėjusios mažametės dukros U. K. ir G. K., kurios patvirtino, jog vyko konfliktas tarp abiejų tėvų. U. K. patvirtino, jog matė, kaip tėtis nestipriai trenkė mamai į žandą ir į šoną ir mama sakė, jog jai skaudėjo, nors jai atrodė, kad tėtis trenkė nestipriai. Ji taip pat patvirtino, jog nelabai atsimena ką veikė, kai tėtis su mama grūmėsi (2 t., 15 b. l.). G. K. patvirtino aplinkybes, jog vyko konfliktas, tačiau ji nematė smūgių sudavimo, kadangi maudėsi (2 t., 16 b. l.). Apie tai, jog buvo konfliktas ne tik žodinis, tarp kaltinamojo ir nukentėjusios patvirtina ir liudytoja apklausta S. J., kuri tuo metu telefonu kalbėjosi su nukentėjusiąja ir girdėjo, kaip jie stumdėsi, nes buvo girdėti tokie garsai, šaukė vienas ant kito. Patvirtino, jog nukentėjusioji teigė, kad jai skaudėjo po susistumdymo su kaltinamuoju (1 t., 157 b. l.). Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas nukentėjusios parodymus byloje patvirtina ir liudytojomis apklaustos mažametės kaltinamojo ir nukentėjusios dukros. Tai, kad mažametės liudytojos aplinkybes nurodo ne visiškai vienodai teismas vertina, kaip subjektyvias, kadangi kiekvienas žmogus, juo labiau vaikas, atsižvelgiant į vykusį įvykį, skirtingai prisimena ir užfiksuoja įvykį. Paminėtina ir tai, jog abi mažametės patvirtino, jog labiau raminti reikėjo tėtį, t. y. kaltinamąjį D. K., ką jos ir darė vis jį ramino ir liepė jam eiti miegoti. Abi mažametės dėl paties įvykio jautėsi liūdnai, jos buvo nelaimingos. Kad mažametės ne visiškai identiškai atpasakoja įvykio aplinkybes vertintina atsižvelgiant ir į jų amžių, o be to, ne viską galėjo matyti abi kartu, nes G. K. ėjo maudytis, todėl ne visas aplinkybes matė. Kad buvo padaryta nusikalstama veika byloje patvirtina ir kiti įrodymai: bendra pranešimo registracijos informacija (1 t., 38 b. l.), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, su jame užfiksuotais duomenimis (1 t., 10-13 b. l.).

Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad D. K. veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes byloje nenustatyta kaltinamojo tyčia sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip pat neįrodyta, kad jis suvokė savo veiksmais keliantis nukentėjusiajai skausmą. Byloje nustatyta, kad D. K. stipriai tempė nukentėjusiosios plaukus – sugriebė jai už plaukų ir tąsė už jų. Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė nemalonius jutiminius išgyvenimus – fizinį skausmą. Nukentėjusioji, jausdama skausmą ir verkė bei liepė paleisti, net mažametė dukra U. K. suvokė, kad jos mamai tuomet skaudėjo. Dėl suduotų smūgių į veidą, į šoną bei smaugimo, antrojo epizodo metu, nukentėjusioji taip pat išsakė nusiskundimą, jog jai skauda, tai girdėjo mažametė dukra. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, o kaltinamasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turintis gyvenimišką patirtį, turėjo suvokti ir suvokė, jog stipriai tempdamas nukentėjusiosios plaukus, suduodamas smūgį per veidą, spirdamas iš kojos į pilvo šoną bei smaugdamas, sukelia jai fizinį skausmą, ir to norėjo, t. y. veiką padarė tyčia. Tą aplinkybę, kad D. K. veiksmai kėlė nukentėjusiajai skausmą, suvokė kaltinamojo ir nukentėjusiosios mažametė dukra. Teismas tokius gynėjo įvardytus motyvus laiko subjektyviais samprotavimais bei prielaidomis, savaime nepaneigiantiems nukentėjusiosios, mažamečių liudytojų ir liudytojų parodymų bei kaltinamojo kaltės atlikus tyčinius veiksmus, sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. K. 2017-10-27 suimdamas nukentėjusiąją už rankų ir stumdęs ją bei tąsęs už plaukų ir 2017-11-26 nukentėjusiajai delnu sudavęs vieną smūgį į veidą, koja spyręs vieną smūgį į kairį šoną bei ją smaugęs, tyčia sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą. Todėl šios nusikalstamos veikos kaltinamojo atžvilgiu teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. K. yra kaltas, todėl baustinas už šių nusikaltimų padarymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl 2017-11-26 padarytos veikos, yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jei šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 10 straipsnis, 11 straipsnis, 1, 2, 3 dalys). Jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka (1 t., 68 b. l.), anksčiau teismo neteistas (1 t., 67 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 69 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (1 t., 65 b. l.), vedęs bei turintis dvi mažametes dukras.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą D. K. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, pridedant švelnesnės bausmės dalį artimą kodekse numatytos bausmės rūšies minimumui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. (1 t., 87-88, 89 b. l.) ir nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei laikytina, jog jis yra atlikęs 8 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. 2017-10-28 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 94-95 b. l.) bei 2017-11-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. K., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios paliktinos galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Kaltinamajam D. K. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.

Dėl atskirosios nutarties

Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausus mažametės U. K. ir G. K., liudytoja U. K. patvirtino, jog 2018-11-26 vykusio konflikto tarp tėvų D. K. ir E. K. metu, mama (E. K.) spyrė tėčiui (D. K.) į pilvą, tėtis susiėmė už pilvo ir pasakė, kad jam skaudėjo (2 t., 15 b. l.), o G. K. patvirtino, jog tos pačios dienos konflikto metu matė, kaip mama pastūmė tėtį ir jis nukrito ant krepšio (2 t., 16 b. l.), todėl nustačius, kad D. K. atžvilgiu galimai yra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal faktą turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (BPK 166 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2017-10-27), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2017-11-26), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, ir 72¹ straipsniu, D. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens, E. K., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi bei 72² straipsniu D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d., bei laikyti, jog jis yra atlikęs 8 (aštuonias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. K. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. K., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti D. K., jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.